Emyratų Marso misija teigia pastebėjusi į gyvatę panašią pašvaistę, juosiančią pusę Marso. Iš pažiūros ji primena mūsų šiaurės pašvaistę, rašo „Deutsche Welle“ (DW).
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Iš pirmo žvilgsnio ši pašvaistė atrodo labai panaši į Žemėje stebimą šiaurės pašvaistę. Tačiau ji nuo Marso yra nutolusi daugiau kaip 55 milijonų kilometrų. Šią pašvaistę aptikę tyrėjai sako, kad tai kažkas nepaprasto – netgi „šokiruojančio“.
Pašvaistę nufotografavo Emyratų Marso misijos (EMM) zondas „Hope“.
Vos įskridęs į Marso orbitą, „Hope“ pradėjo fotografuoti planetos pašvaistes. Tyrėjai nusprendė daugiau dėmesio skirti vadinamosioms diskrečiosioms planetos pašvaistėms, nei planuota iš pradžių.
„Žinojome, kad turime galimybę atlikti niekada anksčiau tokiu mastu nevykdytus stebėjimus“, – EMM pranešime teigė tyrimo vadovė Hessa Al Matroushi.
Dabar, maždaug po metų, mokslininkai teigia atradę „didžiulę, į gyvatę panašią pašvaistę, apjuosusią maždaug pusę Raudonosios planetos“ – tokią, kokios iki šiol nebuvo tekę matyti.
Jie ją vadina „sinusine diskrečiąja pašvaiste“.
Pašvaistės leidžia daugiau sužinoti apie Marso atmosferą
Vienas pagrindinių „Hope“ tikslų visada buvo rinkti duomenis apie Marso atmosferą. O Marso pašvaisčių atvaizdai leidžia geriau suprasti atmosferos sąveiką su planetos magnetiniais laukais ir saulės vėju.
Tyrėjai teigia norintys pateikti duomenis, kurie padėtų tarptautinei mokslo bendruomenei sukurti pasaulinį Marso orų žemėlapį, suprasti planetos orų ciklus ir sekti vandenilio bei deguonies judėjimą tarp skirtingų atmosferos sluoksnių.
H. Al Matroushi teigimu, galima nuskaityti beveik visą Marso rutulį, fiksuojant „sinoptines momentines nuotraukas“ – vaizdus, kurie suteikia pilną planetos apžvalgą ir leidžia mokslininkams ištirti šiuos atmosferos reiškinius.
„Didžiuliu mastu ir tokiais būdais, kokie iki šiol mums buvo neprieinami, stebime atskirus pašvaisčių sukeltus efektus“, – teigė mokslininkė.
Kitos Marso pašvaistės
Iki šiol mokslininkai Marse buvo aptikę trijų tipų pašvaistes.
Yra difuzinės pašvaistės, kurias sukuria intensyvios saulės audros.
Yra diskrečiosios pašvaistės, kurias „Hope“ tiria nuo pat savo misijos pradžios. Diskrečiąsias pašvaistes kuria planetos plutoje esantys įmagnetinti mineralai.
Difuzinės ir diskrečiosios pašvaistės dažniausiai stebimos Marso naktinėje pusėje. Tai yra ta planetos pusė, kuri yra nusisukusi nuo ją apšviečiančios žvaigždės, Marso atveju – Saulės.
Dar yra protonų pašvaistės, kurios stebimos Marso dieną (į Saulę atgręžtoje planetos pusėje).
Panašu, kad protonų pašvaistė yra saulės vėjo ir vandenilio sąveikos Marso egzosferoje– atokiausiame planetos atmosferos sluoksnyje – rezultatas.
„Šokiruojanti“: sinusinė diskrečioji pašvaistė
O dabar Marse aptikome ketvirtą pašvaistės tipą – sinusinę diskrečiąją pašvaistę.
Tyrėjų teigimu, sinusinės diskrečiosios pašvaistės susideda iš „ilgų gyvatės pavidalo energiją išskiriančių elektronų emisijų viršutinėje atmosferoje“. Ir jos tęsiasi tūkstančius kilometrų nuo dieninės iki naktinės Marso pusės.
Robas Lillisas iš Kalifornijos universiteto Berklyje sako, kad mokslininkai padarė „šokiruojantį atradimą“. R. Lillis priklauso mokslininkų grupei, dirbančiai su „Hope“ Emyratų Marso ultravioletinių spindulių spektrometru.
„[Dėl to] mums tenka pasukti galvas ir grįžti prie braižymo lentos. Turime idėjų, bet neturime tvirto paaiškinimo, kodėl stebime intensyvią tokios formos, planetos masto pašvaistę. Dabar turime galimybę dar kartą išanalizuoti ankstesnius stebėjimus ir bandyti išsiaiškinti, kas čia vyksta“, – sakoma R. Lilliso pranešime.
Emyratų Marso misija yra pirmoji tokio pobūdžio arabų valstybės surengta misija ir viena iš trijų 2020 m. pradėtų Marso misijų.
„Hope“ apskrieja Marso orbitą kas 55 valandas ir kas devynias dienas fiksuoja visą planetos duomenų rinkinį. Tikimasi, kad ši misija tęsis dar bent metus.