Jei turite naujos kartos išmanųjį telefoną didelė tikimybė, kad esate susidūrę su mėlynos šviesos filtro funkcija, kurią įjungus ekranas „pageltonuoja“. Mokslo pasaulyje jau kuris laikas netilsta kalbos apie ekranų skleidžiamą mėlyną šviesą, tačiau kas yra faktai, o kas – tik spekuliacijos?
Jei turite naujos kartos išmanųjį telefoną didelė tikimybė, kad esate susidūrę su mėlynos šviesos filtro funkcija, kurią įjungus ekranas „pageltonuoja“. Mokslo pasaulyje jau kuris laikas netilsta kalbos apie ekranų skleidžiamą mėlyną šviesą, tačiau kas yra faktai, o kas – tik spekuliacijos?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Praeitais metais „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvoje mėlynos šviesos tema nėra pakankamai aptarta – net 57 proc. šalies gyventojų nekreipia dėmesio į ekranų skleidžiamą mėlyną šviesą, o penktadalis – 19 proc. – apskritai nežino, kas tai yra.
Mėlyna šviesa – elektromagnetiniame spektre arčiausiai ultravioletinių spindulių esanti regima šviesa. Apie ultravioletinių spindulių žalą regai žino daugelis – nuo jų kyla nudegimai. O štai mėlyna šviesa praeina į akies vidų giliau nei ultravioletiniai spinduliai ir pasiekia akies tinklainę.
Šiais laikais mėlynos šviesos šaltiniai yra ir beveik kiekvienoje patalpoje – tai tokie prietaisai su LED ekranais kaip mobilieji telefonai, planšetės, kompiuteriai, plokščiaekraniai televizoriai, taip pat ir dienos šviesos (fluorescencinės) bei LED taupiosios lemputės.
Poveikis sveikatai
Kol kas neatrodo, kad moksliniai tyrimai patvirtintų susirūpinimą dėl mėlynos šviesos sukeliamos žalos akims. Nors kai kurie tyrimai su gyvūnais parodė, kad mėlyna šviesa gali pažeisti tinklainės ląsteles, bet įrodymų, jog mėlyna šviesa pažeidžia žmogaus akies tinklainę, yra nedaug, kadangi LED ekranai yra pernelyg nauja technologija – ištirti jos poveikį viso žmogaus gyvenimo metu trūksta laiko.
Tačiau dėmesį atkreipti reikėtų į keletą papildomų rizikų.
Keli skirtingi Harvardo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad mėlyna šviesa daug stipriau nei bet kuri kita slopina melatonino – miegą skatinančio hormono – išsiskyrimą, o mažesnis miego kiekis siejamas su padidėjusia depresijos, diabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Taip yra dėl to, kad kai akys mato ryškią mėlyną šviesą prieš miegą, smegenys sumažina melatonino kiekį manydamos, kad dabar yra diena.
Mėlyna šviesa sklinda lengviau nei kita matoma šviesa, tad kai valandų valandas praleidžiame žiūrėdami į kompiuterio ekraną ir kitus skaitmeninius prietaisus, mėlyna šviesa sumažina kontrastą, taip sukeldama įtampą akyse. Tyrimai taip pat parodė, kad asmenys, naudojantys kompiuterį ar telefoną darbo metu, yra linkę mažiau mirksėti.
Bet nereikėtų būti skeptiškiems. Tam tikras mėlynosios šviesos poveikis yra būtinas gerai sveikatai – taigi 100 proc. atsisakyti mėlynosios šviesos negalėtume. Didelės energijos regimoji šviesa dienos eigoje didina budrumą, padeda atminčiai ir pažinimo funkcijoms bei gerina nuotaiką.
Kontroliuojamo lygio mėlyna šviesa taip pat kartais naudojama sezoninio afektinio sutrikimo (SAD) gydymui. Tai depresijos rūšis, susijusi su metų laikų kaita, kurios simptomai paprastai prasideda rudenį ir tęsiasi žiemą, rašo „Healthline“.
Taigi svarbiausia protingai žvelgti į išmaniųjų įrenginių naudojimą: daryti trumpas pertraukėles, pasižiūrėti pro langą, pamirksėti ir pasukioti akis į šonus. Taip pat rekomenduojama valgyti maistą, kuriame yra antioksidantų: uogas (raudonas, mėlynas ir violetines), špinatus, salotas, lapinius kopūstus. Antioksidantai padeda sumažinti oksidacinį stresą akies tinklainėje.
Taip pat vakarais rekomenduojama naudotis jau minėta mėlynos šviesos filtro funkcija, kuri sumažina mėlynos šviesos srautą, telefono nenaudoti bent valandą iki miego bei nakties metu išjungti visus šviesą skleidžiančius prietaisus namuose.
