Earendelis – senąja anglų kalba reiškiantis „rytinė žvaigždė“– yra viena pirmųjų mūsų Visatoje suspindusių žvaigždžių, susiformavusi praėjus mažiau nei milijardui metų po Didžiojo sprogimo. O „Hubble“ kosminis teleskopas ką tik atliko įspūdingą žygdarbį, užfiksuodamas iš jos sklindančią šviesą.
Earendelis – senąja anglų kalba reiškiantis „rytinė žvaigždė“– yra viena pirmųjų mūsų Visatoje suspindusių žvaigždžių, susiformavusi praėjus mažiau nei milijardui metų po Didžiojo sprogimo. O „Hubble“ kosminis teleskopas ką tik atliko įspūdingą žygdarbį, užfiksuodamas iš jos sklindančią šviesą, rašo „The Guardian“.
Hubble teleskopas. „Pixabay“ nuotr.
Dažniausiai šis teleskopas pateikia mums detalių netoliese esančių galaktikų vaizdų, tačiau mūsų žinios apie tolimesnes galaktikas ir toliau lieka pakankamai miglotos. Astronomas Brianas Welchas su kolegomis iš Johnso Hopkinso universiteto Baltimorėje atrado šią žvaigždę, ieškodami seniausių galaktikų. Šias galaktikas labai sunku pamatyti, todėl bet kokių užuominų apie jas ieškantys mokslininkai nusprendė išanalizuoti „Hubble“ teleskopu padarytas nuotraukas.
Astronomai ir anksčiau yra stebėję senovinę šviesą. Tačiau šią savaitę buvo gautos neįtikėtinos galaktikos nuotraukos, iš kurių matyti, kaip ji atrodė, likus pusei milijardo metų iki susiformuojant Earendeliui. Nors tai pranoksta bet kokius lūkesčius, visgi galaktikos stebėjimas nėra toks įspūdingas dalykas, kaip vienos žvaigždės išskyrimas beformėje ankstyvosios galaktikos dėmėje. Tai parodo, koks ypatingas yra Earendelis.
Detektyvinėse istorijose seklys naudoja padidinamąjį stiklą, kad ištirtų nusikaltimo vietoje paliktus įkalčius, – judindamas lupą, jis nuodugniai apžiūri išdidintą jų vaizdą. Negalime į kosmosą paleisti vis didesnių didinamųjų stiklų, bet, laimei, gamta mums suteikia alternatyvų, daug veiksmingesnį būdą.
Didžiuliai galaktikų spiečiai sukuria tokią gravitacinę trauką, kad foninių žvaigždžių šviesa yra išlenkiama aplink tą spiečių, panašiai kaip ji lenkiasi didinamajame stikle. Šis efektas – „gravitacinis lęšis“ – leidžia pamatyti per blankius arba per toli esančius objektus, kurių kitaip neįžiūrėtume. Tačiau negalime judinti galaktikų, kad jos mums padidintų vaizdą, ten, kur pageidaujame, todėl turime tiesiog sekti, kur mus veda visata.
Vienoje nuotraukoje B. Welchas ir jo kolegos pamatė tolimą galaktiką, kuri buvo padidinta ir iškreipta. Nieko ten naujo. Tačiau toje iškreiptoje galaktikoje buvo netikėtai ryški dėmė. Viena žvaigždė galaktikoje taip tiksliai lygiavo su lęšiu, kad jos vaizdas buvo tūkstantį kartų padidintas, todėl ji atrodė didelė ir ryški. O Earendelio šviesos spalva rodo, kad stebime senovinę šviesą.
Šviesa pasižymi skirtingomis savybėmis, kurios priklauso nuo jos energijos – elektromagnetinis spektras driekiasi nuo mažos energijos ilgųjų radijo bangų iki infraraudonųjų spindulių, optinės šviesos vaivorykštės ir iki didelės energijos, trumpo bangos ilgio rentgeno spindulių. Link mūsų keliaudama žvaigždžių šviesa praranda energiją ir slysdama spektru žemyn tampa vis raudonesnė. Earendelio šviesa iš tikrųjų yra labai raudona, o tai rodo, kad per maždaug 13 milijardų metų šviesa nukeliavo didžiulį atstumą, todėl tikėtina, kad ją skleidžia pirmųjų žvaigždžių erai priskirtina žvaigždė. Ankstyvųjų galaktikų stebėjimai yra reti, o atskirų šios eros žvaigždžių vaizdų iki šiol neturėjome.
Earendelis nėra seniausios žvaigždžių kartos atstovas, tačiau nepaprastai arti jos. Šios eros tyrimai yra tarsi ankstyvosios žmonijos evoliucijos atskleidimas, tik galaktikos mastu. Mūsų protėviai buvo panašūs į mus, tačiau buvo ir svarbių skirtumų, kuriuos reikia ištirti. Taip yra ir su dabartine visata, jei lyginsime ją su tuomete. Kad užpildytume spragas, turime grįžti kuo arčiau Didžiojo sprogimo.
Earendelio stebėjimas yra rekordinis. Jis ne tik pagerino ankstesnį rekordą, jis sudaužė jį į šipulius, ir tai ko gero bus ilgai išsilaikysiantis rekordas. Earendelio šviesa yra tokia silpna, kad jei ji nebūtų taip puikiai sutapusi su kosminiu lęšiu, mes jos iš viso nebūtume pamatę. Nėra jokios garantijos, kad atsitiktinai aptiksime kitą panašiai išsidėsčiusį spiečių, be to, toliau esančios žvaigždės gali būti per silpnos, kad jas pamatytume. Kaip ir kitų svarbių mokslo pasiekimų atveju, daug metų trukusį sunkų darbą, patirtį ir diskusijas finišo tiesiojoje į priekį stumtelėjo itin palanki fortūna.
