Neseniai buvo atrasta vis dar besiformuojanti milžiniška dujinė egzoplaneta, kuri gali padėti geriau suprasti planetų formavimosi procesą. AB Aurigae b pavadinta numanoma protoplaneta, panašu, formuojasi dideliu atstumu nuo savo žvaigždės AB Aurigae ir jungiasi gana neįprastu būdu.
Neseniai buvo atrasta vis dar besiformuojanti milžiniška dujinė egzoplaneta, kuri gali padėti geriau suprasti planetų formavimosi procesą, rašo „Science Alert“.
AB Aurigae b pavadinta numanoma protoplaneta, panašu, formuojasi dideliu atstumu nuo savo žvaigždės AB Aurigae ir jungiasi gana neįprastu būdu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Turimi duomenys rodo, kad planeta formuojasi vykstant dujų debesų gravitaciniam kolapsui iš viršaus į apačią, o ne iš apačios į viršų kaip kad dažniausiai būna, kai planetos formuojasi laipsniškai kaupiantis dulkėms ir uolienoms.
Tai patvirtina teoriją, kad yra keli planetų formavimosi būdai, ir atskleidžia turtingą ir nuostabią Paukščių tako planetų sistemų įvairovę.
Pastaraisiais metais AB Aurigae buvo intensyviai tyrinėjama. Tai labai jauna, vis dar besiformuojanti žvaigždė, kuriai ne daugiau kaip 5 milijonai metų (Saulei yra 4,6 milijardo metų).
Žvaigždę vis dar gaubia tankus, audringas dujų ir dulkių diskas. Protožvaigždei augant, šios dujos ir dulkės ją maitina. Kadangi ši žvaigždė yra gana arti – vos už 508 šviesmečių – ji yra puiki laboratorija planetų sistemos formavimosi tyrimams.
Tai, kas liks iš šio disko, sudarys kitus planetų sistemos elementus– planetas ir mažesnius objektus, tokius kaip asteroidai, nykštukinės planetos, kometos ir pan. Pagal mūsų dabartinį supratimą apie planetų formavimąsi, šie mažesni objektai gali pradėti formuoti planetas pagal vadinamąjį pagrindinį akrecijos modelį..
Pagal šį modelį uolienų gabalai protoplanetiniame dulkių ir dujų diske sukimba, iš pradžių veikiant elektrostatinėms jėgoms, paskui veikiami gravitacijos, sudarydami vis didesnį kūną, formuodami planetą iš apačios į viršų. Susidariusi egzoplaneta turi kietą šerdį, kuri yra pakankamai vėsi ir blanki.
Kitas planetų formavimosi modelis yra vadinamasis disko nestabilumo modelis. Kad planeta susiformuotų tokiu būdu, vėstantis protoplanetinis diskas sukelia gravitacinį nestabilumą ir suyra. Dalis disko gravitaciniu būdu kolapsuoja tiesiai į dujinę milžinę. Pagal šį modelį susiformavusi egzoplaneta neturi kietos šerdies, ji yra karštesnė ir šviesesnė.
Sunku pasakyti, kas vyksta maždaug 2,4 karto už Saulę didesnės protožvaigždės AB Aurigae diske.
Iš pradžių astronomai manė matę panašiu atstumu kaip Neptūnas besiformuojančią egzoplanetą. Vėliau tokiu aiškinimu suabejojo kiti astronomai, teigdami, kad stebimas objektas gali būti antroji žvaigždė.
Naujame tyrime, kuriam vadovavo astrofizikas Thayne`as Currie iš Japonijos Subaru teleskopo nacionalinės astronomijos observatorijos, mokslininkai pasitelkė Subaru ir Hablo kosminius teleskopus, kad galėtų atlikti išsamesnius žvaigždės stebėjimus.
Šie stebėjimai atskleidė gumulą ir kitas disko ypatybes, kurios atitinka egzoplanetos formavimosi procesą ne Neptūno atstumu nuo Saulės, o daugiau nei tris kartus toliau, maždaug už 93 astronominių vienetų nuo AB Aurigae.
„Spiralinės vijos ypatybės, kurias stebėjome šiame diske, yra būtent tai, ko turėtume tikėtis, jei tose dulkių struktūrose slepiasi Jupiterio ar didesnės masės planeta, – sako astronomas Kevinas Wagneris iš Arizonos universiteto Stewardo observatorijos. – Didžiulė planeta turėtų juos sutrikdyti būtent taip, kaip stebime šiuo atveju.“
Tokiu atstumu uolienų, esančių diske, nepakaktų planetai suformuoti, nepriklausomai nuo to, kokia yra AB Aurigae b masė. Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad besiformuojančios egzoplanetos masė yra maždaug devynis kartus didesnė už Jupiterio masę. Todėl, anot jų, labiausiai tikėtinas jos formavimosi būdas yra disko nestabilumo modelis.
„Gamta yra protinga, ji gali sukurti planetas įvairiais būdais“, – sako Th. Currie.
Diske, 430 ir 580 astronominių vienetų atstumu nuo AB Aurigae, mokslininkai aptiko daugiau darinių, rodančių, kad tose vietose taip pat gali formuotis egzoplanetos.
Jų atliktas tyrimas atskleidė naujus planetos formavimosi procesus ir net gali padėti mums geriau suprasti mūsų pačių Saulės sistemą. Yra įrodymų, kad Jupiteris susiformavo maždaug keturis kartus toliau nuo Saulės nei jo dabartinė orbita.
