Pastaraisiais metais mokslininkai įrodė, kad asmens neuronų aktyvumą įmanoma paversti dirbtine kalba arba tekstu – tai jau buvo išbandyta su paralyžiuotais asmenimis ir sulaukta sėkmės. Neuromokslininkai ties tuo dirba jau daugybę metų, tačiau pastaraisiais ypatingą dėmesį tam skiria didžiosios technologijų kompanijos, tokios kaip „Meta“ ir „Neuralink“. Jų tikslas – sukurti sinergiją tarp žmogaus proto ir mašinos.
Pastaraisiais metais mokslininkai įrodė, kad asmens neuronų aktyvumą įmanoma paversti dirbtine kalba arba tekstu – tai jau buvo išbandyta su paralyžiuotais asmenimis ir sulaukta sėkmės. Tai, kas anksčiau atrodė distopinė fantastiska, šiandien yra realybė – dirbtinio intelekto algoritmai kartu su specialiais smegenyse įtaisytais elektrodais gali skaityti mintis, nors ir labai ribotai. Neuromokslininkai ties tuo dirba jau daugybę metų, tačiau pastaraisiais ypatingą dėmesį tam skiria didžiosios technologijų kompanijos, tokios kaip „Meta“ ir „Neuralink“. Jų tikslas – sukurti sinergiją tarp žmogaus proto ir mašinos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pavyko smegenų signalus paversti į žodžius
Minčių skaitymo technologiją galima vadinti smegenų ir kompiuterio sąsaja – sistema, gaunančia smegenų signalus, juos analizuojančia ir paverčiančia komandomis, kurios perduodamos į išvesties įrenginį, jog būtų atliekamas norimas veiksmas. Teigiama, kad iš esmės bet kokio tipo smegenų signalas gali būti naudojamas tokiai sistemai valdyti.
Praėjusiais metais Kalifornijos universiteto mokslininkai pasidalijo žinia, kad naudodamiesi giliojo mokymosi algoritmais jie apmokė kompiuterį atpažinti žodžius vien tik iš asmens smegenų aktyvumo. Neuromokslininkai implantavo kreditinės kortelės dydžio elektrodų gardelę į 36 metų amžiaus vyro sensomotorinę smegenų žievę, kontroliuojančią kalbos artikuliaciją. Paciento jie paprašė mintyse perskaityti žodžius, užrašytus kompiuterio ekrane, tam buvo pasitelkti 50 dažniausiai vartojamų žodžių, tarp jų ir tokie kaip „alkis“, „muzika“, „kompiuteris“ ir t. t. Tuos žodžius vyras taip pat bandė panaudoti skirtinguose sakiniuose. Algoritmai sugebėjo atpažinti individualius žodžius ir iššifruoti ištisus sakinius vien tik iš smegenų aktyvumo.
Be giluminio mokymosi modelių, jie naudojo „natūralios kalbos modelį“ – tai yra programa, kuri pagal ankstesnius žodžius nuspėja kitą sakinio žodį. Vienas šio tyrimo autorių, Davidas Mosesas, teigė, jog tai didžiulis žingsnis atkuriant kalbą žmonėms, negalintiems bendrauti dėl paralyžiaus. Šis mokslininkų atliktas tyrimas publikuotas žurnale „The New England Journal of Medicine“.
Neabejotinai, tokia technologija yra tarsi stebuklas žmonėms, kurių gebėjimas bendrauti su išoriniu pasauliu nutrauktas. Tačiau didžiosios kompanijos, tokios kaip „Meta“ (buvusi „Facebook“) bei Elono Musko „Neuralink“, šiomis galimybėmis taip pat aktyviai domisi. Technologijų milžinėms rūpi, kaip smegenų ir kompiuterio sąsaja gali pasitarnauti žmonėms bendraujant su mašinomis bei tarpusavyje, kokius naujus horizontus atveria tiesioginė linija tarp proto ir įrenginio.
„Facebook“ pasiūlė atsisakyti išmaniojo, kad galėtumėte viską valdyti mintimis
Dar prieš kelerius metus „Facebook“ pasidalijo idėja sukurti neinvazinę minčių skaitymo technologiją. 2017 metais kompanija pranešė, jog ketina investuoti į dėvimą smegenų ir kompiuterio sąsaja, kuri leistų vartotojams naršyti ir rašyti „savo smegenimis“.
Nuo tada „Facebook“ ėmėsi investuoti į tyrimus, kad šis tikslas būtų pasiektas. Per vieną tyrimų, atliktų Kalifornijos universiteto tyrėjų, dalyviai buvo paprašyti paklausyti klausimų su keliais atsakymų variantais ir atsakyti į juos garsiai, signalai buvo įrašomi tiesiai iš smegenų – ši informacija naudota kaip įvesties duomenys apmokant dekodavimo algoritmus. Po to dalyviai klausė daugiau klausimų vėl garsiai atsakinėdami, o tuo metu algoritmai atsakymus iš vieno žodžio perrašinėjo į tekstą ekrane realiu laiku.
„Facebook“ labai džiaugėsi tokiais rezultatais – kompanijai tai buvo didžiulis žingsnis į priekį kuriant prietaisą, suteikiantį galimybę žmonėms rašyti žinutes tik įsivaizduojant žodžius, kuriuos jie nori pasakyti. Tačiau neuromokslininkai įspėjo, kad tokio tipo technologija dar labai toli nuo to, kas visuomenėje plačiąja prasme suprantama kaip „minčių skaitymas“.
Iškoduojant įsivaizduojamą kalbą, ką „Facebook“ ir norėtų pasiekti, reikalauja vertimo iš abstrakčių minčių į kalbą, o tai nėra lengvai išsprendžiama problema. Pavyzdžiui, jeigu kas nors įsivaizduoja tariantis sakinį galvoje, tačiau neketina fiziškai to artikuliuoti, nėra žinoma, kurioje smegenų dalyje ir kaip įsivaizduojamas sakinys gimsta. Šiuo atveju didžiausias iššūkis yra tai, kad mokslininkai vis dar nežino, kur mūsų galvoje kyla mintys ir kaip šis procesas vyksta apskritai. Manoma, kad žmonės galvoja ne sakiniais, o sudėtingais vaizdų, asociacijų ir žodžių fragmentais, kuriuos dirbtiniam intelektui apdoroti gali būti sudėtinga užduotis. Tam, kad apskritai būtų įmanoma iššifruoti tam tikrą dalį minčių, reikia gerai suprasti smegenų kalbą.
2019 metais „Facebook“ nusipirko kompaniją „CTRL-Labs“, sukūrusią apyrankę, kuri, kaip teigiama, gali dekoduoti elektrinius smegenų signalus. Bendrovės teigimu, dėvint apyrankę galima kontroliuoti kompiuterį savo mintimis.
„Jūsų nugaros smegenyse yra neuronų, kurie siunčia elektrinius signalus į rankų raumenis, liepdami jiems judėti tam tikrais būdais, pavyzdžiui, spustelėti pelę arba mygtuką. Apyrankė iššifruos tuos signalus ir pavers juos skaitmeniniu signalu, kurį jūsų įrenginys gali suprasti, todėl galėsite valdyti savo skaitmeninį gyvenimą“, – teigė „Facebook“ viceprezidentas Andrew Bosworthas.
Vis dėlto, „Facebook“ apskritai nėra kompanija, kurią domintų elektroniniai prietaisai, – toks įrenginys socialinių tinklų milžinę galėtų gundyti tik kaip dar viena priemonė surinkti kuo daugiau vartotojų informacijos. Tik šį kartą jie ją galėtų rinkti tiesiai iš smegenų. Nieko nuostabaus, kad vartotojus tokie užmojai kaip reikiant papiktino. „Twitter“ vartotojai kėlė klausimus, ar tikrai „Facebook“ dar negana surenkamų duomenų ir tvirtino, kad tai šlykštu ir šiurpu. „Ar tikrai kas nors norėtų „Facebook“ suteikti priėjimą prie savo nugaros smegenų informacijos?“ – klausė žmonės.
Iš tiesų, tokios reakcijos taikliai atspindi nesibaigiančias „Facebook“ problemas, susijusias su privatumo skandalais – nuo mažesnio masto iki „Cambridge Analytica“, kurio metu daugiau nei 87 milijonų vartotojų informacija neteisėtai perduota politinių duomenų analizės įmonei. Vis dėlto, atrodo, kad kompanijai dėl vartotojų pasipiktinimo yra nei šilta, nei šalta, nes savo planų ji, panašu, dar neatsisakė.
„Neuralink“ užmojai – sukurti simbiozę tarp smegenų ir technologijų
E. Muskas buvo vienas pirmųjų, susidomėjusių smegenų ir kompiuterio sąsaja, smalsumo vedinas jis įkūrė biotechnologijų kompaniją „Neuralink“, dirbančią ties šia sritimi. E. Musko siekis – sukurti simbiozę tarp žmogaus smegenų ir technologijos, kad jie veiktų drauge. „Neuralink“ sukūrė implantus, turinčius mažyčius, už plauką plonesnius elektrodus, kurie gali būti įsiuvami į smegenis ir fiksuoti neuronų aktyvumą.
Tiesa, jie turėjo daug sunkumų, nes smegenys svetimkūnių netoleruoja, todėl stengiasi tokius įrenginius pašalinti. Be to, bandymas implantuoti elektrodus pažeidžia neuronus lokaliai, tai sukelia smegenų uždegimą, rando formavimąsi ir pačių elektrodų degradaciją. Galima sukurti laikiną sprendimą, kad smegenys taip greitai nesunaikintų implanto, tačiau visam gyvenimui kol kas jo įdėti į smegenis neįmanoma.
„Neuralink“ iki šiol daugiausia atliko bandymus su gyvūnais. Anksčiau bendrovė pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame beždžionė su į smegenis implantuotu lustu žaidžia kompiuterinį žaidimą „Pong“, naudodamasi tik savo mintimis. Dar anksčiau E. Muskas pasauliui parodė kiaulę, kurios kiekvienas judesys buvo matomas ekrane dėl smegenyse įdiegto monetos dydžio implanto. Mažytis procesorius siuntė belaidžius signalus, rodančius nervinį aktyvumą jai ieškant maisto.
E. Muskas teigė, kad pagrindinis kompanijos tikslas yra bent iš dalies grąžinti paralyžiuotiems žmonėms laisvę – suteikti jiems galimybę bendrauti, naršyti internete, išreikšti kūrybiškumą per fotografiją ir meną, žaisti kompiuterinius žaidimus bei iš dalies atkurti fizinį judėjimą.
Tačiau milijardierius pasauliui daug ko yra pažadėjęs šia tema – jis tvirtino, kad smegenų ir kompiuterio sąsaja galėtų padėti net gydyti tokias ligas kaip demencija, Parkinsonas ir nugaros smegenų pažeidimai. Jis taip pat yra minėjęs, kad ateityje smegenų ir kompiuterio sąsaja galėtų žmonėms padėti kovoti su itin galingu dirbtiniu intelektu, kuris, jo teigimu, galėtų sunaikinti žmonių rasę.
Nors idėja sujungti smegenis su internetu ir savo galvoje turėti viso pasaulio žinias gali nuskambėti nuostabiai, realybėje tai sunkiai įmanoma. Ne todėl, kad neįmanoma sukurti tokių technologijų, o todėl, kad mes vis dar per mažai žinome apie savo smegenis.
„Mes iš principo nežinome, kurioje srityje formuojasi mintys. Žinome, kad prieškaktinė sritis susijusi su loginiu mąstymu, idėjų formavimusi, tačiau nežinome, kaip tiksliai tas minčių formavimasis galėtų atrodyti.
Technologijos tobulėja labai greitai, jos šiuo atveju aplenks fundamentines mūsų neuromokslų žinias. Ribojantis veiksnys šiuo metu yra tai, kiek suprantame, kaip smegenys veikia. Techninius aspektus galime išspręsti, inžinerija pasiekusi aukštumas visame pasaulyje, bet jeigu nežinome, kas yra kurioje smegenų dalyje, nežinome prie ko prisijungti“, – prieš keletą metų LOGIN konferencijoje kalbėjo neuromokslininkė Urtė Neniškytė.
