NASA „Perseverance“ marsaeigis Raudonojoje planetoje aptiko gyvybės blokus. Jis identifikavo anglies turinčias organines medžiagas kai kuriose uolienose, kurias tikrino Jezero kraterio dugne, pranešė misijos komandos nariai. Tai dar ne gyvybės aptikimas Marse, bet tikrai intriguoja.
NASA „Perseverance“ marsaeigis Raudonojoje planetoje aptiko gyvybės blokus. Tai dar ne gyvybės aptikimas Marse, bet tikrai intriguoja.
Raudonosios planetos Jezero kraterį nuo 2021 metų vasario tyrinėjančio NASA marsaeigio asmenukė
© NASA/JPL-Caltech/MSSS
„Perseverance“ identifikavo anglies turinčias organines medžiagas kai kuriose uolienose, kurias tikrino Jezero kraterio dugne, pranešė misijos komandos nariai.
Iš karto paaiškinsime: tai nėra gyvybės aptikimas Marse. Organika gali rastis biologiniais ir nebiologiniais būdais, ir dar reikės išsiaiškinti, kokie procesai Jezero aptiktas medžiagas sukūrė.„Perseverance“ nereikės atlikti viso darbo – surinktus pavyzdžius į Žemę pargabens bendra NASA/ESA kampanija, gal net jau 2031.
„Tai yra klausimas, į kurį atsakymo galime nesulaukti, kol mėginiai nebus pargabenti į Žemę, bet organinių medžiagų išsilaikymas išties labai jaudinamas“, – sakė Luther Beegle iš „NASA Jet Propulsion Laboratory“ (JPL) Pietų Kalifornijoje.
„Parskraidinti į Žemę , šie mėginiai daugeliui metų taps mokslinių tyrimų ir atradimų šaltiniu“, – pridėjo Beegle'as, „Perseverance“ SHERLOC („Scanning Habitable Environments with Raman and Luminescence for Organics and Chemicals“) instrumento vyr. tyrėjas.
Potencialiai gyvenamų senovinių aplinkų tyrimas
Automobilio dydžio „Perseverance“ praėjusį vasarį nusileido 45 kilometrų pločio Jezero krateryje, kur tolimoje senovėje būta didelio ežero ir upės deltos.
Yra du pagrindiniai „Perseverance“ misijos tikslai: senovinės Marso gyvybės ženklų paieška ir medžiagos pirmajam mėginių parskraidinimui rinkimas. Pastarajai užduočiai marsaeigyje yra 43 titano mėgintuvėliai, iš kurių šeši jau užpildyti ir užantspauduoti. Keturiuose užantspauduotuose yra uolų mėginiai, viename – Marso atmosfera ir viename yra medžiaga, padėsianti komandos nariams pastebėti bet kokius užkratus, kuriuos „Perseverance“ galėjo atgabenti iš Žemės.
Pirmuosius kelis buvimo Marse mėnesius „Perseverance“ tikrino savo instrumentus padėjo atlikti pirmuosius skrydžius kartu su marsaeigiu į planetą vasarį atgabentam „Ingenuity“ sraigtasparniui. „Perseverance“ dėmesys moksliniams tyrimams buvo nukreiptas birželio pradžioje, ir nuo tada jau gerokai pasistūmėjo.
Pavyzdžiui, aptiko organines medžiagas, kurias komandos nariai atskleidė rudenį Amerikos geofizikų sąjungos susitikime Naujajame Orleane.
SHERLOC identifikavo organinius junginius kai kuriose uolose, kurias „Perseverance“ gramdė grąžtu ir dulkėse ant kai kurių negrandytų uolų, sakė JPL atstovai.
„Curiosity“ irgi atrado organikos nusileidimo vietoje Gale krateryje“, – sakė Beegle'is, omeny turėdamas NASA „Curiosity“ marsaeigį, 154 pločio Gale kraterį tyrinėjusį 2012 rugpjūčio.
„SHERLOC prideda galimybę nustatyti erdvinį organinių medžiagų pasiskirstymo uoloje vaizdą ir susieti organines medžiagas su mineralais, kuriuose jos rastos. Tai padeda suprasti aplinką, kurioje šios organinės medžiagos formavosi.“
Marsaeigio „Perseverance“ kelionės Jezero kraterio „Séítah“ regionu grafikas iš orbitinės ir požemio perspektyvos. Žemesnis atvaizdas yra popaviršinė RIMFAX instrumentu gauta „radargrama“; raudonos linijos sieja popaviršinius bruožus su iš viršaus matomais erozijai atspariais intarpais
©NASA/JPL-Caltech/University of Arizona/USGS/FFI
Ir senovinis ugnikalnių aktyvumas
Kitas „Perseverance“ instrumentas, PIXL („Planetary Instrument for X-ray Lithochemistry“), irgi išryškin SENOVINĘ APLINKĄ. PIXL atlikta uolų Jezero srityje, vadinamoje Pietų Séítah, analizė atskleidė stulbinamą olivino ir pirokseno kristalų gausą.
„Geras geologijos studentas pasakys, kad tokia tekstūra rodo, kad uoliena formavosi lėtai vėstančioje magmoje — pavyzdžiui, storame lavos sraute, lavos ežere ar magmos kameroje“, – tame pačiame pranešime sakė „Perseverance“ projekto mokslininkas Ken Farley, iš Kalifornijos technologijos instituto Pasadenoje.
„Šią uolieną ne kartą veikė vanduo, dėl to ji tapo tikru lobiu mokslininkams ateityje datuoti Jezero įvykius, geriau suprasti periodą, kuomet vanduo buvo labiau paplitęs paviršiuje ir atskleisti ankstyvą planetos istoriją“, – pastebėjo Farley. – Marso mėginio sugrąžinimas suteiks platų puikių dalykų pasirinkimą!“
Farley su kolegomis seniai aiškinosi, ar Jezero pagrindas yra vulkaninės, ar nuosėdinės kilmės (sakykime, iš senovėje tekėjusių upių sąnašų). Dabar, panašu, atsakymas yra, bet tai nereiškia, kad nėra į ką gilintis. Pavyzdžiui, ar išsilydžiusios uolienos anksčiau buvo kraterio dugne telkšojusio lavos ežero dalis? Ar gal susiformavo požeminėje magmos kameroje, kurią atskleidė erozija?
Per būsimus mėnesius ir metus Perseverance galėtų padėti išspręsti šią mįslę ir dar daugelį kitų, nes jis ir toliau atliks matavimus Jezero krateryje.
Dalis tyrimų skirti Marso požemiui. Trečiadienį misijos komanda pademonstravo ir pirmąją „Perseverance“ „radargramą“, planetos paviršiaus iki 10 metrų gylio struktūros atvaizdą, sukurtą iš marsaeigio į žemę įterpiamo radaro duomenų.
„Galimybė stebėti netgi požemines geologines struktūras prideda naują komandos Marso geologinių tyrimų galimybių matmenį“, – sakė JPL atstovai pranešime.
Mike Wall / www.space.com
