Šaltojo karo metu įvyko daugybė kraupių dalykų. Ir tai, turbūt, viena tamsiausių JAV istorijos dėmių, kai JAV su savo piliečiais atliko radioaktyvių medžiagų eksperimentus.
© Department of Energy
Tamsiojoje JAV istorijoje yra ypatingai bjaurus faktas. 1944-1974 metais trys JAV agentūros – Atominės energijos komisija (AEC), Gynybos departamentas ir Nacionaliniai sveikatos institutai – atliko daugiau nei 4000 slaptų eksperimentų.
Šiuose radiacijos poveikį tyrusiuose eksperimentuose dalyvavo JAV piliečiai, įskaitant ir vaikus bei nėščias moteris.
Nuo 1945 m. balandžio iki 1947 m. liepos mėn., atliekant eksperimentus Ročesterio (Niujorko), Oak Ridžo (Tenesio), Čikagos (Ilinojaus) ir San Fransisko (Kalifornijos) ligoninėse, tiriamiesiems buvo suleista įvairių rūšių radioaktyviųjų medžiagų.
Aštuoniolikai tiriamųjų buvo suleista plutonio, šešiems - urano, penkiems - polonio ir mažiausiai vienam - americio.
1986 m. JAV Energetikos ir prekybos komitetas paviešino ataskaitą - „Amerikos branduolinės jūrų kiaulytės: trys dešimtmečiai radiacijos eksperimentų su JAV piliečiais“.
Pateikta buvo tik dalis informacijos, tad 1993 m. lapkritį žurnalistė Eileen Welsome laikraštyje „Albuquerque Tribune“ pradėjo trijų dalių istoriją, kurioje buvo detaliai aprašyti vyriausybės eksperimentai, atlikti su amerikiečiais šaltojo karo metu. Už šias pastangas Welsome 1994 metais gavo prestižinę Pulitzerio premiją.
Dėl Welsome atlikto tyrimo ir paviešintų faktų tuometinis prezidentas Billas Clintonas įsteigė Patariamąjį žmogaus radiacijos eksperimentų komitetą.
Komitetas savo rezultatus paskelbė 1995 m. Ataskaitoje aprašyti šie atvejai, kai amerikiečiams buvo duota radioaktyviųjų medžiagų be jų aiškios žinios ar visiško sutikimo:
- 57 suaugusieji 1960-aisiais Los Alamoso mokslinėje laboratorijoje buvo maitinami „sferiniais radioaktyvaus urano ir mangano daviniais“.
- 20 pagyvenusių žmonių 1960-1970 metais Masačusetso technologijos institute (MIT) buvo maitinami radžiu ir toriu.
- 18 nepagydomai sergančių ligonių Ročesterio (Niujorko), Oak Ridžo (Tenesio), Čikagos (Ilinojaus) ir San Fransisko (Kalifornijos) ligoninėse buvo suleista plutonio.
- 6 emociškai sutrikusiems ar benamiams, su normaliai funkcionuojančiais inkstais, buvo suleista urano druskų. Tai įvyko Ročesterio universitete, 1946-1947 m.
- 131 kaliniams, 1963-1971 metais kalėjusiems Oregono ir Vašingtono valstijų kalėjimuose, buvo radiacija apšvitintos sėklidės.
- 14 žmonių 1951 ir 1952 m. Ričlande (Vašingtone) buvo veikiami tričiu tuo metu, kai eksperimento dalyviai kvėpavo, valgė ar maudėsi.
- 102 žmonės 1961-1963 metais Čikagos universitete ir Argonne nacionalinėje laboratorijoje su maistu gavo ir stroncio, bario ar cezio.
- 54 pacientai, 1970-ųjų pradžioje gulėję ligoninėje, visai šalia Oak Ridžo branduolinių tyrimų instituto, ir turėję normaliai funkcionuojančią žarnyno sistemą, buvo maitinami lantanu-140.
- 12 nepagydomai vėžių sergančių pacientų 1950-ųjų pabaigoje Kolumbijos universitete ir Montefiore ligoninėje buvo sušvirkšta radioaktyvaus kalcio ir stroncio.
- 14 žmonių 1967-iais metais Hanfordo aplinkos sveikatos fonde ir Battelle memorialiniame institute Ričmonde (Vašingtone) gėrė arba buvo sušvirkštas radioaktyvusis prometis.
- 10 žmonių 1963-iais metais buvo švirkščiamas radioaktyvusis fosforas arba jie buvo maitinami Kolumbijos upės žuvimis, kurios taip pat buvo užterštos radioaktyviu fosforu.
Vyras įkvepia radioaktyvių medžiagų
© Department of Energy
Eksperimentai su kūdikiais ir nėščiomis moterimis
1945 m. Vanderbilto universiteto mokslininkai 829 nėščioms moterims davė gėrimų, kurie buvo apibūdinti, kaip „vitaminų gėrimai“, tačiau iš tikrųjų tai buvo radioaktyviosios geležies kokteiliai. Eksperimento tikslas buvo išsiaiškinti, kaip greitai radioizotopas pateko į moterų placentą.
Motinos patyrė bėrimus, mėlynes, anemiją, plaukų ir dantų netekimą bei vėžį, mažiausiai keturi vėliau gimę vaikai mirė nuo vėžio, įskaitant leukemiją.
1953 m. Ajovos universitete Atominės energijos komisija pradėjo tikrinti radioaktyvaus jodo poveikį naujagimiams ir nėščioms moterims.
Tyrėjai nėščioms moterims davė nuo 100 iki 200 mikrokiurių (3,7–7,4 MBq) jodo-131, kad nustatytų, ar radioaktyvusis jodas prasiskverbė per placentos barjerą.
Kito tyrimo metu 25 kūdikiams, jaunesniems nei 36 valandoms, ir sveriantiems nuo 5,5 iki 8,5 svaro (2,5–3,9 kg), buvo sugirdomas arba švirkščiamas jodas-131, o tada išmatuotas jodo kiekis skydliaukėje.
AEC tyrimo metu Nebraskos universiteto medicinos koledže 28 sveikus kūdikius per skrandžio vamzdelį maitino jodu-131, kad vėliau būtų galima įvertinti jodo kiekį kūdikių skydliaukėje.
1946 ir 1947 metais Ročesterio universiteto mokslininkai šešiems žmonėms suleido urano-234 ir urano-235, kad sužinotų, kiek urano gali atlaikyti jų inkstai, kol jie dar išlieka nepažeisti.
1949 m., netoli Hanfordo, Vašingtono pietuose, Atominės energijos komisija į atmosferą išleido jodo-131 ir ksenono-133. Taip užteršė 500 000 akrų (2 000 km2) plotą, kuriame buvo trys maži miesteliai.
1945 metais Albertas Stevensas San Fransisko medicinos centre gavo skrandžio vėžio diagnozę. Neinformavęs Stevenso, buvęs Manheteno projekto gydytojas, Josephas Gilbertas, Stevensui suleido du plutonio izotopus: Pu-238 ir Pu-239.
Prieš eksperimentą mokslininkai manė, kad 90 % suleisto plutonio bus pašalinta iš organizmo, tačiau jie nustatė, kad iš tikrųjų 90 % plutonio liko pacientų kauluose dešimtmečiams.
Stivenas, tiesą sakant, net nesirgo vėžiu, tačiau jo sukaupta Pu-238 dozė buvo didesnė nei bet kas, kas yra gavęs per visą istoriją - 64 Sv (6400 rem). Pavyzdžiui, natūrali vidutinė metinė Lietuvos gyventojo patiriama apšvitos dozė yra 2,63 mSv. Įdomu tai, kad nepaisant tokios dozės, jis nesirgo spinduline liga.
Nei Stevensui, nei jo artimiesiems nebuvo pranešta apie gautą plutonį, tačiau 1975 m., kai Stevensas mirė, jo kremuotus palaikus slapta įsigijo Argonne nacionalinis žmogaus radiobiologijos laboratorijos centras ir Vašingtono valstijos universiteto Nacionalinė žmogaus radiobiologijos audinių saugykla.
Pusryčių dribsnių dubenėlis su radiacija
1995-ųjų gruodžio mėn. buvo iškelta byla „Quaker Oats“ kompanijai ir garsiajam Masačusetso technologijos universitetui (MIT).
Kone nesuvokiamame eksperimente, atliktame 1940–1950 m., MIT tiekė radioaktyviuosius izotopus, kurie buvo pridedami prie kalcio ir geležies priedų, esančių „Quaker Oats“ avižinių dribsnių kruopose.
Tuomet avižiniai dribsniai buvo patiekti 74 vaikams, gyvenusiems Fernaldo mokykloje. Walthame, Masačusetso valstijoje, esančioje mokykloje gyveno protiškai atsilikę vaikai. Radioaktyvieji „žymekliai“ leido tyrėjams sekti kalcio ir geležies absorbciją į vaikų organizmus.
Visas eksperimento tikslas buvo suteikti „Quaker Oats“ pranašumą, varžantis su konkurentais, „Cream of Wheat“. 1995 metais „Associated Press“ straipsnyje cituojamas vaikams atstovaujantis advokatas Michaelas Mattchenas: „Visiškai nepavyko su šiais vaikais elgtis padoriai“.
1995 metų spalį tuometinis prezidentas Billas Clintonas atsiprašė Fernaldo mokyklos. Tą patį padarė ir MIT prezidentas.