Netrukus į kosmosą turėtų būti iškeltas galingiausias pasaulyje „Jameso Webbo“ teleskopas. Jis turėtų padėti dar geriau pažinti Visatą, žvaigždžių formavimąsi ir atsakyti į klausimus, ar kitur gali egzistuoti gyvybė. Ko mokslininkai tikisi iš šio teleskopo ir kodėl jo paleidimas iki šiol buvo atidėtas tiek daug kartų.
Netrukus į kosmosą turėtų būti iškeltas galingiausias pasaulyje „Jameso Webbo“ teleskopas. Jis turėtų padėti dar geriau pažinti Visatą, žvaigždžių formavimąsi ir atsakyti į klausimus, ar kitur gali egzistuoti gyvybė. Ko mokslininkai tikisi iš šio teleskopo ir kodėl jo paleidimas iki šiol buvo atidėtas tiek daug kartų, LRT RADIJUJE aiškina Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) astrofizikas daktaras Vidas Dobrovolskas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
NASA, Europos ir Kanados kosmoso agentūrų kuriamo „Jameso Webbo“ teleskopo iškėlimas į kosmosą yra vienas labiausiai mokslininkų ir astronomijos mėgėjų laukiamų įvykių. Tikimasi, kad šis teleskopas turėtų padėti atsakyti į daugybę intriguojančių klausimų apie pirmąsias Visatos galaktikas, žvaigždžių formavimąsi, egzoplanetų tinkamumą gyvybės egzistavimui ir panašiai.
Kol kas numatyta, kad į kosmosą šis prietaisas pakils kitą mėnesį, gruodžio 18 dieną. Vis tik reikia pastebėti, kad iki šiol jo paleidimas buvo numatytas daugybę kartų, tačiau taip niekad ir neįvyko.
„Jameso Webbo“ vardu pavadintas teleskopas yra naujos kartos kosminė observatorija, kuri pakeis garsųjį „Hablo“ teleskopą, skriejantį aplink Žemę, trumpai būsimąjį kosmoso įrenginį pristato VU TFAI astrofizikas dr. V. Dobrovolskas.
„Būdamas beveik trigubai didesnis už „Hablo“ teleskopą skersmeniu, jis leis pažvelgti tiek gerokai toliau į Visatos gelmes, tiek užfiksuoti gerokai blyškesnius objektus, negu kad leidžia „Hablo“ kosminis teleskopas, – naujojo aparato pranašumus vardina mokslininkas. – Veikdamas truputėlį kitame bangų diapazone, spindulių diapazone, jis tuo pačiu papildys „Hablo“ teleskopo galimybes. Tikimasi, kad kurį laiką abu šie teleskopai veiks lygiagrečiai. Taigi, bus papildomos galimybės gauti duomenų apie kosmoso objektus.“
„Jameso Webbo“ teleskopui, anot V. Dobrovolsko, yra numatytos bent kelios pagrindinės mokslinės misijos. Viena jų būtų ankstyviausių arba pirmosios kartos žvaigždžių atsiradimo Visatoje pažinimas, mat iki šiol teleskopais jų dar nepavyko aptikti.
„Yra gana neblogas įsivaizdavimas ir prognozės, kokios turėtų būti šių žvaigždžių savybės, kaip jos atsirado, kokios buvo jų masės. Bet iki šios dienos dar nėra stebėjimų patvirtinimų. Taigi, „Jameso Webbo“ teleskopas, jo galimybės, techninės galimybės, leis užfiksuoti aptiktas pirmąsias tolimiausios visatos žvaigždes. O tai yra itin svarbu astronomijos šakai, tyrinėjančiai mūsų visatos atsiradimą bei jos vystymosi istoriją“, – aiškina astrofizikas.
Kita, turbūt labai didelė ir svarbi, būsimo tyrimo sritis yra, be abejo, planetos prie kitų žvaigždžių, toliau tęsia pašnekovas. „Iki šių dienų yra populiarūs klausimai: ar mes vieni Visatoje ir kaip apskritai Žemėje gyvybė atsirado? Tai šie klausimai iki šiol atsakymo neturi. Šiuo metu yra aptikta ne vienas tūkstantis planetų aplinkui kitas žvaigždes, bet esamų teleskopų, šiuo metu veikiančių, tiek ant žemės, tiek esančių kosminėje erdvėje, galimybės nėra tiek didelės, kad leistų mums sužinoti, pavyzdžiui, kokios yra sąlygos kitose planetose – egzoplanetose (atitinka terminą „planetos prie kitų žvaigždžių“ – LRT.lt).
Taigi, „Vebo“ teleskopo viena iš misijų ir bus įvertinti, iš kokių medžiagų sudarytos egzoplanetų atmosferos, ar jose galėtų būti gyvybė, – pasakoja V. Dobrovolskas. – O galbūt, na žinoma čia jau optimistiškiausiais vertinimais, tikimasi, kad galbūt netgi pavyks aptikti nežemiškos gyvybės įrodymus.“
Pats teleskopo projektas buvo pradėtas dar 1996 metais, iškart po to, kai buvo paleistas „Hablo“ kosminis teleskopas. „Jameso Webbo“ teleskopą taip pat planuota paleisti ne kartą, tačiau iškėlimo į kosmosą data vis buvo atidedama. VU TFAI daktaras teigia, kad pagrindinė tokių nepakilimų kliūtis buvo techninė arba inžinerinė. Pačioje pradžioje šis teleskopas buvo numatytas kiek didesnis, tikina pašnekovas.
„Jis buvo planuotas maždaug aštuonių metrų skersmens. Tačiau tuo metu, kai dar teleskopas buvo planuojamas, nebuvo tokių raketų, tokio dydžio raketų, kuriose gebėtų tilpti toks teleskopas. Taigi, buvo jau iš anksto planuota, kad šio teleskopo objektyvas bus sudarytas iš mažesnių segmentų – jis buvo tiesiog sulankstytas starto metu, kad galėtų fiziškai tilpti į raketą! Kuomet būtų paleistas į kosminę erdvę, veidrodis išsilankstytų arba, sakykime, išsiskleistų tarsi vėduoklė.
Tačiau vėliau, pradėjus konstruoti, paaiškėjo, kad tą idėją įsivaizduoti buvo daug paprasčiau, nei kad tai galima būtų padaryti techniškai, todėl grynai dėl techninių priežasčių, dėl kainos, teko tą teleskopą šiek tiek sumažinti. Po sumažinimo jis tapo 6,5 metro skersmens. Vėliau, atliekant bandymus Žemėje, buvo keletas tokių techninių gedimų, kuriuos teko šalinti. Taip vis po truputėlį metai po metų tas startas ir nusikeldavo. Žinoma, dar (koronaviruso – LRT.lt) pandemija tikrai nukėlė tą startą bent pusantriems metams į priekį. Taigi, taip jau gavosi, kad jis gerokai vėlavo nuo pradinės numatyto starto datos“, – „Jameso Webbo“ teleskopo paleidimo atidėjimus paaiškina VU TFAI astrofizikas.
Naujausiomis žiniomis teleskopą į kosmosą paleisti ketinama po mėnesio – gruodžio 18-ąją. Daktaras V. Dobrovolskas sako tikįs, kad šįkart teleskopas į kosmosą turėtų pakilti be jokių trikdžių.
Viso išsamaus pokalbio apie „Jameso Webbo“ teleskopą su astrofiziku dr. V. Dobrovolsku klausykitės radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
