Fizikai jau labai ilgai siekia sukurti vieną galutinę teoriją, apimančią visą fiziką ir paaiškinančią Visatos dėsnius. Jos idėja kilo nuo Alberto Einsteino sukurtos reliatyvumo teorijos 20 amžiaus pradžioje. Aistringas Visko teorijos gerbėjas ilgą laiką buvo pasaulinio garso fizikas Stephenas Hawkingas, tačiau galiausiai jis apsigalvojo ir pasakė, kad tokią teoriją sukurti žmogui greičiausiai neįmanoma.
Fizikai jau labai ilgai siekia sukurti vieną galutinę teoriją, apimančią visą fiziką ir paaiškinančią Visatos dėsnius. Jos idėja kilo nuo Alberto Einsteino sukurtos reliatyvumo teorijos 20 amžiaus pradžioje. Aistringas Visko teorijos gerbėjas ilgą laiką buvo pasaulinio garso fizikas Stephenas Hawkingas, tačiau galiausiai jis apsigalvojo ir pasakė, kad tokią teoriją sukurti žmogui greičiausiai neįmanoma.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
A. Einsteinas viską vienijančios teorijos pradėjo ieškoti 1920-aisiais. Jis iš tiesų niekada nepripažino keistų kvantinės mechanikos paradoksų ir buvo įsitikinęs, kad elektromagnetizmas ir gravitacija galėtų būti sujungti į vieną sistemą.
„Aš noriu žinoti, kaip Dievas sukūrė šį pasaulį. Manęs nedomina tas ar kitas reiškinys, to ar kito elemento spektras. Noriu žinoti Jo mintis, visa kita – tik detalės“, – 1925-aisiais sakė A. Einsteinas vienai jaunai fizikos studentei. Jis nepasidavė iki pat savo mirties ir dar prieš pat palikdamas šį pasaulį prašė savo užrašų, kad dar kartą peržvelgtų, ką yra sugalvojęs apie viską vienijančią teoriją.
Vėliau fizikai tęsė darbus ieškodami Visatą paaiškinančios teorijos. 20 amžiaus viduryje buvo sukurtas Standartinis modelis, pavadintas „beveik Visko teorija“. Jis apibūdina visų žinomų subatominių dalelių santykius ir tris fundamentaliąsias jėgas: elektromagnetizmą, stipriąją ir silpniąją jėgą. Į šį modelį nebuvo įtraukta gravitacija – ji atskirai minima kvantinės gravitacijos teorijoje.
Standartinis modelis šiuo metu yra geriausiai apibūdinantis subatominį pasaulį, tačiau nepaaiškina visko. Ši teorija negali atsakyti į tokius klausimus kaip „Kas yra tamsioji medžiaga?“, „Kas nutiko antimaterijai po Didžiojo Sprogimo?“.
Kai kurie mokslininkai mano, kad vadinamoji stygų teorija geriausiai atitinka Visko teorijos sąvoką. Atskirų stygų teorijų iš tiesų sukurta net penkios, tačiau paaiškėjo, kad jos visos turi tam tikrų spragų. Todėl vienas mokslininkas sujungė jas į vieną.
Ta viena teorija ir pretenduoja į Visko teorijos vardą. Ji vadinama M teorija, sukurta fiziko Edwardo Witteno 1995 metais. Pasak mokslininko, M galėtų reikšti „magiją“, „paslaptį“ (angl. mystery) arba membraną priklausomai nuo kiekvieno supratimo. Tikroji pavadinimo reikšmė turėtų būti nuspręsta, kai bus žinoma fundamentali teorijos formuluotė.
M teorija sako, kad gravitonai, elektronai, fotonai ir kitos dalelės iš tiesų yra nepastebimai mažos energijos juostelės, arba stygos, vibruojančios 11 ar daugiau matmenų realybėje. Svyravimai, arba vibracijos, lemia skirtingas dalelių savybes, tokias kaip masė ir krūvis.
Nors ši teorija sulaukė didelio populiarumo mokslo pasaulyje, jos įrodyti niekam iki šiol nepavyko. Tikriausiai todėl kai kurie mokslininkai ją vadina fantazija, prasimanymu arba sapnu.
Vienoje savo garsiausių knygų „Trumpa laiko istorija“ fizikas S. Hawkingas išreiškė troškimą sukurti viską vienijančią teoriją. Jo tuomete nuomone, perspektyvos yra daug geresnės, negu atrodo. Tačiau vėliau mokslininkas apsigalvojo. 2002 metais jis teigė, kad sukurti tokią teoriją žmogui yra neįmanoma, nes mūsų supratimas apie realybę negali būti baigtinis.
Fizikai iš tiesų norėtų parodyti, kad visos jėgos, įskaitant gravitaciją, yra vieno simetriško principo pasekmės. Tačiau turėti tokią gražią, viską apibūdinančią teoriją yra žmogaus troškimas, kuris nebūtinai gerbiamas pačios gamtos.
