„Nature Medicine“ žurnale paskelbtame naujo metodo, skirto sunkiai, gydymui atsparios depresijos formai gydydyti, koncepcijos įrodymo tyrime Sarah buvo pacientė. „Tarsi pasikeitė mano požiūris į pasaulį“, – per spaudos konferenciją sakė Sarah, į kurios smegenis po eksperimentinės procedūros buvo implantuotas smegenų stimuliacijos prietaisas.
„Tarsi pasikeitė mano požiūris į pasaulį“, – per spaudos konferenciją sakė pacientė Sarah, į kurios smegenis po eksperimentinės procedūros buvo implantuotas smegenų stimuliacijos prietaisas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Individualiai pritaikomas
„Nature Medicine“ žurnale paskelbtame naujo metodo, skirto sunkiai, gydymui atsparios depresijos formai gydydyti, koncepcijos įrodymo tyrime Sarah buvo pacientė. Išvados atveria dar vieną galimą strategiją, kaip padėti šiuo sutrikimu sergantiems žmonėms. Tyrime dalyvavo tik vienas asmuo, todėl kol kas neaišku, kaip tai gali paveikti kitus žmones. Tačiau tyrimo metu gauta patirtis padėjo tyrėjams geriau suprasti depresijos prigimtį ir gali būti pritaikyta kitoms pastangoms gydyti šią ligą.
„Atlikdami šį tyrimą nustatėme keletą esminių smegenų savybių“, – per spaudos konferenciją sakė tyrimo autorė Katherine Scangos, Kalifornijos universiteto San Franciske Veilio neuromokslų instituto psichiatrė. „Manome, kad šios išvados apie smegenis bus prieinamos plačiajai visuomenei ir padės mums kurti naujus individualizuotus depresijos gydymo būdus.“
Tyrime buvo naudojamas metodas, vadinamas giliąja smegenų stimuliacija, kai smegenyse implantuoti elektrodai perduoda elektros impulsus, siekiant pakeisti ar reguliuoti nenormalų smegenų aktyvumą. Tai įprasta sergant tokiomis ligomis kaip epilepsija ir Parkinsono liga.
Pastarąjį dešimtmetį atlikti tyrimai parodė, kad kartais ji gali padėti sergant depresija, tačiau rezultatai buvo prieštaringi. Dauguma ankstesnių bandymų stengėsi stimuliuoti atskiras smegenų sritis, kurios, kaip manoma, yra susijusios su depresija. Tačiau šiame tyrime buvo stimuliuojami regionai, priklausantys konkrečioms smegenų grandinėms – tarpusavyje susijusioms smegenų dalims, atsakingoms už konkrečias funkcijas.
Taigi šiame tyrime tyrimo komanda pritaikė gydymo metodą pagal konkretaus paciento depresiją. Jie sudarė smegenų aktyvumo, kuris pasireikšdavo, kai paūmėdavo Sahros depresijos simptomai, žemėlapį. Tada jie chirurginiu būdu implantavo prietaisą, kuris galėjo aptikti šį smegenų aktyvumą ir siųsti stimuliaciją į grandinę, kurioje šis aktyvumas pasireiškė.
Ypač brangi procedūra
Sahrai ši procedūra buvo labai veiksminga. Ryte po prietaiso įjungimo jos depresijos vertinimo skalių rezultatai sumažėjo. Ir, kas galbūt dar svarbiau, ji pajuto ryškius nuotaikos pokyčius. Pirmą kartą gaudama stimuliaciją, ji garsiai juokėsi laboratorijoje.
Sahros depresijos grandinė paūmėja šimtus kartų per dieną, ir kiekvieną kartą implantuotas prietaisas duoda trumpą stimuliuojantį impulsą. Iš viso ji kasdien gauna apie 30 minučių stimuliacijos.
Jei paaiškėtų, kad ši priemonė veikia ir kitiems žmonėms, ji greičiausiai būtų naudojama tik išbandžius visas kitas galimybes, sako tyrėjai. Chirurginė operacija, ypač smegenų operacija, visada yra rizikinga. Parkinsono liga ir epilepsija sergantiems pacientams, kurie renkasi šį kelią, paprastai jau būna išbandyti visi kiti gydymo būdai. Tai taip pat brangus metodas – šiame tyrime naudotas prietaisas paprastai kainuoja nuo 35 000 iki 40 000 JAV dolerių.
