Saulė nuolat apipila Žemę įmagnetintų dalelių migla, vadinama Saulės vėju. Dažniausiai mūsų planetos magnetinis skydas neleidžia šiam elektriniam vėjui padaryti realios žalos Žemei ar jos gyventojams, o siunčia šias daleles į ašigalius. Tačiau kartais, maždaug kas šimtmetį, šis vėjas perauga į tikrą Saulės audrą – tokių ekstremalių kosminių orų padariniai gali būti katastrofiški mūsų šiuolaikiniam gyvenimo būdui.
Saulė nuolat apipila Žemę įmagnetintų dalelių migla, vadinama Saulės vėju. Dažniausiai mūsų planetos magnetinis skydas neleidžia šiam elektriniam vėjui padaryti realios žalos Žemei ar jos gyventojams, o siunčia šias daleles į ašigalius.
Tačiau kartais, maždaug kas šimtmetį, šis vėjas perauga į tikrą Saulės audrą – ir, kaip įspėja nauji tyrimai, pristatyti duomenų perdavimo konferencijoje „SIGCOMM 2021“, tokių ekstremalių kosminių orų padariniai gali būti katastrofiški mūsų šiuolaikiniam gyvenimo būdui.
Nuotr. iš „YouTube“ / Saulės audra
Liktų be interneto
Trumpai tariant, smarki Saulės audra gali panardinti pasaulį į „interneto apokalipsę“, dėl kurios didžioji visuomenės dalis savaitėms ar mėnesiams liktų be interneto, naujame moksliniame straipsnyje rašo Kalifornijos universiteto docentė Sangeetha Abdu Jyothi.
„Mane iš tiesų paskatino susimąstyti tai, kad kilus pandemijai pamatėme, koks nepasirengęs buvo pasaulis. Nebuvo jokio protokolo, kaip veiksmingai su ja kovoti, ir tas pats yra su interneto atsparumu, – sakė Abdu Jyothi portalui WIRED. – Mūsų infrastruktūra nepasirengusi didelio masto Saulės įvykiui.“
Iš dalies problema yra ta, kad ekstremalios Saulės audros yra palyginti retos: mokslininkų skaičiavimais, tikimybė, kad ekstremalus kosminis oras tiesiogiai paveiks Žemę, yra nuo 1,6 proc. iki 12 proc. per dešimtmetį, teigiama S.A.Jyothi straipsnyje.
Naujausioje istorijoje užfiksuotos tik dvi tokios audros – viena 1859 m., kita – 1921 m. Ankstesnė audra, vadinama Karingtono įvykiu, Žemėje sukėlė tokį stiprų geomagnetinį trikdį, kad telegrafo laidai ėmė liepsnoti. Mažesnės audros taip pat gali būti labai stiprios. 1989 m. kovo mėn. viena iš jų devynioms valandoms užtemdė visą Kanados Kvebeko provinciją.
Interneto kabelių tinklas
Nuo to laiko žmonijos civilizacija tapo daug labiau priklausoma nuo pasaulinio interneto, o galimas galingos geomagnetinės audros poveikis šiai naujai infrastruktūrai iš esmės nėra ištirtas.
Yra ir gera žinia
Gera žinia yra ta, kad vietinio ir regioninio interneto ryšiams greičiausiai gresia nedidelė rizika būti pažeistiems, nes, kaip teigiama straipsnyje, geomagnetinės srovės nedaro poveikio patiems šviesolaidiniams kabeliams.
Tačiau ilgi povandeniniai interneto kabeliai, jungiantys žemynus, yra kitokia istorija. Šiuose kabeliuose yra įrengti optinį signalą stiprinantys kartotuvai, išdėstyti maždaug 50–150 km atstumais. Šie kartotuvai yra pažeidžiami geomagnetinių srovių, todėl, kaip teigiama straipsnyje, net vienam išsijungus, ištisi kabeliai gali tapti nenaudingi.
Jei tam tikrame regione sugestų daug povandeninių kabelių, ištisi žemynai galėtų būti atkirsti vienas nuo kito. Be to, didelėse platumose esančios šalys, pavyzdžiui, JAV ir Jungtinė Karalystė, yra kur kas jautresnės saulės orams nei žemesnėse platumose esančios šalys. Katastrofiškos geomagnetinės audros atveju labiausiai tikėtina, kad būtent šios šalys pirmosios bus atjungtos nuo tinklo. Sunku prognozuoti, kiek laiko užtruktų povandeninės infrastruktūros remontas, tačiau galimi didelio masto interneto sutrikimai, trunkantys savaites ar mėnesius.
