Ar esate patyrę būseną, kai vakare išvargę nieko daugiau netrokštate tik atsigulti ir užmigti, tačiau vos išsitiesę lovoje dar kelias valandas be tikslo naršote socialinius tinklus, žiūrite serialą ar kitus vaizdo įrašus, kol nuovargis galutinai palaužia? Miego keitimas naršymu ar vaizdų žiūrėjimu internete yra gana smarkiai paplitęs ir vis dar dažnėjantis reiškinys. Šią būseną pirmieji rimtai tyrinėjo ir 2014 metais moksliniame žurnale aprašė Olandijos Utrechto universiteto mokslininkai.
Ar esate patyrę būseną, kai vakare išvargę nieko daugiau netrokštate tik atsigulti ir užmigti, tačiau vos išsitiesę lovoje dar kelias valandas be tikslo naršote socialinius tinklus, žiūrite serialą ar kitus vaizdo įrašus, kol nuovargis galutinai palaužia?
Asociatyvi nuotrauka
„Užklupus pandemijai, darbo ir mokslo bei laisvalaikio ir poilsio balanso klausimas tapo svarbus kaip niekada. Neretas, viskam persikėlus į skaitmeninę erdvę, prarado laiko kontrolę. Nors jau kurį laiką gyvename kiek laisviau – vėl lankomės renginiuose, galime keliauti į užsienį, einame į kiną ar muziejų – visgi atstatyti tvarką savo gyvenime nėra lengva. Neretai savo poilsį ir toliau aukojame betiksliam laiko leidimui internete, serialų žiūrėjimui. Laimei, šį reiškinį jau kurį laiką tyrinėja ir mokslininkai. O tai leidžia ieškoti efektyvių priemonių realaus ir virtualaus pasaulio balansui atstatyti“, – pranešime žiniasklaidai sako konkurso ir programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.
Miego keitimas naršymu ar vaizdų žiūrėjimu internete yra gana smarkiai paplitęs ir vis dar dažnėjantis reiškinys. Šią būseną pirmieji rimtai tyrinėjo ir 2014 metais moksliniame žurnale aprašė Olandijos Utrechto universiteto mokslininkai. Jie tai įvardijo kaip psichologinę būklę, kurioje mes pajuntame norą ir sąmoningai nusprendžiame pavėlinti savo užmigimo laiką, nors jokių rimtų ir būtinų priežasčių tam nėra. Šiai būsenai suteiktas oficialus pavadinimas – „miego vilkinimas“ (bedtime procrastination). Kinų mokslininkai dar labiau įsigilino į šį reiškinį ir pavadinimą praplėtė. Dabar būsena vadinasi „kerštingas miego vilkinimas“.
Kodėl mes naršome internete užuot miegoję? Kam gi mes keršijame, kai atsigulę į lovą dar kelias valandas be tikslo spoksome į atsitiktinius „TikTok“ įrašus, „Instagram“ ir „Pinterest“ nuotraukas, „Youtube“ vaizdus ar peržiūrime kažkelintą „Netflix“ serialo dalį?
Rizika atsakingiems ir pareigingiems
Mokslininkai išsiaiškino, kad toks elgesys daug dažniau būdingas žmonėms, kurie dienos metu turi aibes įsipareigojimų. Nuo miego vilkinimo dažniausiai kenčia tie, kurie yra itin motyvuoti, pareigingi ir stengiasi dienomis ypač daug nuveikti. Jie nori pasiekti užsibrėžtus tikslus, turi perfekcionizmo, užduotis atlieka kuo geriau, yra labai atsakingi.
Pareigingiems, atsakingiems ir aktyviems žmonėms dienos metu visai nebelieka laiko sau, jie neatsipalaiduoja, netinginiauja, todėl bemiegė naktis su mėgstama veikla ima atrodyti labai sėkminga atsvara įtemptai dienos rutinai. Tarsi pabėgimas į kitą pasaulį, kuriame galų gale pats sprendi, ką veiksi ir kada liausiesi.
Nuspręsdamas nemiegoti, žmogus tarsi nesąmoningai maištauja prieš užgulusias pareigas ir atsakomybę. Nutaręs įsijungti dar vieną filmo seriją, jis tarsi keršija savo įtemptai darbo ar mokslo dienai bei jaučiasi susigrąžinęs gyvenimo kontrolę.
Apgaulinga kontrolė
Deja, jausmas, kad miego vilkinimas yra laisvas pasirinkimas, toks pat klaidingas, kaip ir įsitikinimas, kad gali kontroliuoti alkoholio ar narkotikų vartojimą. Užsitęsęs „kerštingas miego vilkinimas“ veda į priklausomybę nuo interneto ir technologijų. Ši priklausomybė yra rimtas elgsenos sutrikimas, kurio atsikratyti be psichologų ir psichoterapeutų pagalbos nelengva.
Žmonės, kurie ilgą laiką kenčia nuo „kerštingo miego vilkinimo“, išsimuša iš normalaus gyvenimo ritmo. Iki paryčių naršydami internete ar žiūrėdami filmus, jie išvargsta, tampa nervingi, anksčiau ar vėliau pradeda miegoti dienomis. Tada ima justi kaltę, kad švaisto brangų dienos laiką miegui ir vėl bando jį kompensuoti naktį. Taip patenka į užburtą ratą ir užuot atgavę gyvenimo kontrolę, kurios nesąmoningai trokšta, dar labiau ją praranda.
Atostogos padeda ne visiems
Neilgai miego vilkinimą patyrusieji sako, kad ši būsena praeina arba stipriai sumažėja per atostogas, pasibaigus studijų ar mokslo metams. Mažiau įtampos ir pareigų dieną, daugiau malonios veiklos, fizinio krūvio, natūralių įspūdžių – savaime ir be pastangų užgesina norą miego laiką keisti jį į naršymą ar vaizdų žiūrėjimą.
Tačiau, kai miego vilkinimas yra užsitęsęs, žmogus taip lengvai šio įpročio nebeatsikrato net tuomet, kai dienomis pareigų nebelieka. Net galėdamas iki valios naršyti ar žiūrėti serialus atostogų dienomis, jis vis tiek jaučia didelį potraukį tai daryti ir prieš pat miegą. Tai, kad miego vilkinimas tapo gana rimta problema, signalizuoja mintis, jog negalėsite užmigti, jei bent trumpam nepanaršysite ar nepažiūrėsite nors vienos neilgos serialo dalies.
Kaip kovoti su miego vilkinimu?
Visiems, kurie patiria „kerštingą miego vilkinimą“, psichologai pataria kuo greičiau pabandyti kelias prevencijos priemones. Nedirbkite ir nesimokykite gulėdami lovoje dienos metu. Nenaršykite internete ir nežiūrėkite filmų toje lovoje, kurioje naktimis miegate. Dienos metu skirkite laiko atsipalaidavimui, sau ir savo malonumams. Eidami miegoti, nesineškite į lovą jokių prietaisų. Nusistatykite nakties režimą telefone. Paverskite ėjimą miegoti mielu ritualu, o ne pareiga, pavyzdžiui, išsimaudykite, išgerkite puodelį raminančių žolelių arbatos, pasinaudokite viena iš daugelio miego ir atsipalaidavimo programėlių, tyliai pasileiskite ilgą gamtos garsų įrašą. Jei vis tiek nepavyksta užmigti ir norite įsijungti ekraną, geriau užsimerkę klausykitės knygos garso įrašo.
Jei išbandėte šias priemones, bet vis tiek negalite užmigti, o atsigulus nuolat kankina mintis, jog būtinai reikia serialo ar tiesiog paklaidžioti po internetą, naudinga apie „kerštingą miego vilkinimą“ pakalbėti su psichologu arba psichoterapeutu.
