Įsivaizduokite, kad jūsų išmanusis laikrodis informuoja jus ne tik apie sveikatos būklę, bet ir primena, kokių maistinių medžiagų jūsų meniu šiandien trūksta. Išėję papietauti darbo metu gaunate rekomendacijas, kur galėtumėte rasti jums tinkantį maistą. Jau dabar prekyboje galime rasti išmaniuosius šaldytuvus, kuriuose galima stebėti produktų būklę, ar išmaniąsias gertuves, kurios skaičiuoja išgeriamo vandens kiekį.
Įsivaizduokite, kad jūsų išmanusis laikrodis informuoja jus ne tik apie sveikatos būklę, bet ir primena, kokių maistinių medžiagų jūsų meniu šiandien trūksta. Išėję papietauti darbo metu gaunate rekomendacijas, kur galėtumėte rasti jums tinkantį maistą. Skaitmeninimas maisto pramonėje prasidėjo daugiau kaip prieš 30 metų. Jau dabar prekyboje galime rasti išmaniuosius šaldytuvus, kuriuose galima stebėti produktų būklę, ar išmaniąsias gertuves, kurios skaičiuoja išgeriamo vandens kiekį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) docento Jono Damašiaus, didžiausią perversmą padarė požiūris, kad dalį žmogaus atliekamų procesų gali pakeisti mechanizuoti bei automatizuoti sprendimai. Dėl mobiliųjų programėlių atsiradimo, automatizuoto didelių duomenų apdorojimo, robotų bei kitų technologijų, skaitmeninė transformacija prisidėjo prie sąnaudų mažinimo, gamybos optimizavimo, pasikeitė produktų pasiūla bei vartotojų įpročiai.
„Manau, kad ateityje maisto tiekimo grandinės bus susietos su išmaniaisiais įrenginiais, pavyzdžiui, šaldytuvais, o mitybą sudarys individualus meniu atsižvelgiant į žmogaus poreikius ir sveikatos būklę, pagal išmaniųjų apyrankių duomenis“, – sako KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros docentas.
Ne visi maisto pramonės procesai gali būti skaitmenizuoti
Sprendimų susijusių su skaitmenizacija yra labai daug. Pavyzdžiui, pieno perdirbimo įmonėse visą nuolatinį technologinį procesą – sklendžių atidarymą ir uždarymą – galima valdyti sėdint prie kompiuterio.
„Problema yra ta, kad ne visos operacijos paprastai pakeičiamos. Kartais žmogiškasis veiksnys vis dar nulemia operacijos kokybę. Paprastas pavyzdys: norint pagaminti tradicinį varškės sūrį, reikia į sūrdrobę sudėti varškę ir surišti ją mazgeliu, o vėliau – atrišti. Nors ir yra bandyta šį procesą automatizuoti, tačiau galutinio produkto – varškės sūrio – išvaizda pakinta. Ji tampa mažiau priimtina klasikinį produktą vertinančiam vartotojui“, – pasakoja J. Damašius Remiantis ING ataskaita, technologijos yra siejamos su efektyvesne gamyba, kokybe ir prieinamumu. Vienas iš žinomiausių skaitmenizacijos pavyzdžių, pakeitusių maisto pramonę – robotai, kurių skaičius vien šioje pramonėje, Europoje, gerokai viršija 30 tūkst.
„Gamyboje didžiausios išlaidos yra patiriamos samdant darbuotojus. Didėjantis darbo užmokestis ir darbuotojų trūkumas, skatina įmones keistis. Nieko nestebina, kad šiuo metu dideliuose fabrikuose galima išvysti robotus, atliekančius antrinio pakavimo procesus, lengvinančius sunkų fizinį darbą įmonių darbuotojams“, – sako J. Damašius.
Pasak jo, Lietuvoje gamybiniai technologiniai procesai – pažangūs, tačiau jų automatizavimo lygmuo, lyginant su kitomis pramonės šakomis, pavyzdžiui, automobilių, atsilieka. Sparčiausiai technologinius sprendimus priima Švedija, Danija, Nyderlandai ir Italija. „Nors Maisto mokslo ir technologijos studentai, skirtingai nei prieš 30 metų, šiuo metu turi geras IT žinias ir gebėjimus bei greitai prisitaiko prie tobulėjančių technologijų, vis dėlto pramonėje trūksta maisto technologų, siekiančių, norinčių ir gebančių pilnai skaitmenizuoti technologinius gamybos procesus, transformuojant esamą pramonę“, – pastebi KTU docentas.
Fermentinių sūrių gamybos technologijų – kone pusantro tūkstančio
Daugelyje pasaulio šalių maisto pramonė yra viena svarbiausių pramonės šakų. Tai – itin kompleksiška sritis, nes kiekvienas produktas remiasi skirtingomis gamybos technologijomis. Jų tiek daug, kad vien vertinant fermentinius sūrius, skirtingų rūšių yra virš 1400. Tai reiškia, kad tiek pat ir gamybos technologijų.
Anot J. Damašiaus, technologijos lemia ir maisto savybes. Pavyzdžiui, skirtingose temperatūrose pasterizuojat pieną, pakinta jo kvapas ir skonis. Taip pat gali būti prarandamos vertingos maisto produktų sudedamosios dalys, biologiškai aktyvūs junginiai. Kitais atvejais, pavyzdžiui, liofilizuojant baltymus, šie išlieka nepakitę – nedenatūruoja – ir yra vertingi žmogaus organizmui.
„Technologijos – perdirbimas – pirmiausia yra skirtos užtikrinti maisto produktų saugą bei maksimalų maistinių medžiagų išsaugojimą. Tačiau neracionalus jų taikymas, siekiant prailginti galiojimo terminus, gali turėti neigiamą poveikį“, – teigia Maisto mokslo ir technologijos dėstytojas.
KTU docentas primena, kad įvairių konservantų naudojimas ir perteklinis terminis apdorojimas nėra susieti su sveikesniu gyvenimo būdu, tačiau naudojant tinkamomis technologijomis pagamintus maisto produktus vartotojai gali būti užtikrinti, kad gaus patį kokybiškiausią ir saugų maistą.
Padedami išmaniųjų prietaisų valgysime sveikiau
Maisto technologai visame pasaulyje atkreipia dėmesį, kad kartu su technologijomis pasikeitė ne tik žmonių gyvenimo būdas, bet ir vartojimo įpročiai – žmonės dažnai valgo tuomet, kai turi laiko ir nebūtinai tam skirtose vietose – maistą vartoja degalinėse, automobiliuose ar užsisako produktus padedami išmaniųjų prietaisų. Vis dėlto, tyrimai rodo, kad vartotojai parduotuvių lentynose tikisi rasti sveikesnių bei ekologiškų produktų.
„Jei žmonės renkasi maistą atsižvelgdami į maisto pasirinkimo piramidę – vartoja pakankamai didelį skaidulinių medžiagų, antioksidantų, vitaminų kiekį turintį maistą ir jį derina tarpusavyje – tai technologijos gali atnešti daug naudos. Žinoma, kai žmonės renkasi prastos kokybės produktus, ypač savo sudėtyje turinčius perteklinį cukraus ar druskos kiekį, neracionaliai apdorotus technologijų pagalba, čia pasimato ir neigiama pusė“, – teigia maisto technologas.
Vis dėlto, jis įsitikinęs, ateityje maisto tiekimo grandinės bus susietos su išmaniaisiais prietaisais, o mitybos planas bus sudaromas atsižvelgiant į individualius žmogaus poreikius bei sveikatos būklę, pagal išmaniųjų apyrankių duomenis.
„Tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, pramoninėje gamyboje dirbantys žmonės bus programuotojai, kurie geba visiškai valdyti automatizuotus bei robotizuotus procesus“, – mano KTU docentas J. Damašius.
