Biologinės įvairovės išlaikymas yra viena pagrindinių pasaulio išlikimo sąlygų. Oras, kuriuo kvėpuojame ir maistas, kurį valgome, mums prieinami tik tol, kol egzistuoja daugybė skirtingų augalijos, grybų, mikroorganizmų ir gyvūnijos rūšių bei ekosistemų. Deja, visam tam gresia rimtas pavojus. Remiantis naujausiais duomenimis, esame labai arti ekologinių ribų peržengimo bei klimato ir ekosistemų lūžio taškų pasiekimo, kas gali paskatinti planetos destabilizaciją. Savotišku išsigelbėjimu galėtų tapti modernios technologijos, kurios padeda saugoti biologinę įvairovę įvairiais būdais. Jos ypač reikalingos gamtininkams, tyrėjams bei padeda šviesti ir įtraukti visuomenę į gamtos išsaugojimo procesą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Modernios technologijos naudojamos ir Lietuvoje
Gamtos tyrimų centro (GTC) Mikologijos laboratorijos vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurga Motiejūnaitė pastebi, jog mūsų šalyje rūšių nykimo problema taip pat yra aštri, kadangi Lietuvoje labai intensyviai vykdoma žmonių ūkinė veikla. Dėl šios priežasties mūsų šalies ekologiniai iššūkiai praktiškai nesiskiria nuo likusios Europos ir netgi pasaulio. Pagrindine problema specialistė įvardija buveinių nykimą ir jų kokybės prastėjimą bei tame įžvelgia žmonių kaltę – intensyvėjantį gamtinių išteklių verslą, menkstančias kompetencijas bei specialistų trūkumą.
Mokslininkė pastebi, kad nors Lietuva atsilieka technologijų pritaikyme biologinės įvairovės išsaugojimo srityje, bet tam tikri modernūs sprendimai jau naudojami ir mūsų šalyje. Vienas populiariausių iš jų yra tarptautinė biologinės įvairovės registravimo platforma iNaturalist.org ir jos programėlė, leidžianti vietovėse registruoti organizmus, juos stebėti bei šia informacija dalintis su kitais mokslininkais. Panašiai naudojama ir Europos drugių stebėjimo programa (eBMS) bei jos aplikacija. Taip pat specialistams labai pasitarnauja duomenys, gaunami iš siųstuvų, kurie fiksuoja gyvūnų migraciją.
Paklausta apie modernių sprendimų plėtrą Lietuvos gyvūnų ir augalų rūšių išsaugojimui, mokslininkė pripažino, jog neišnaudotų galimybių laukas yra nemažas. Nors šiuo metu kuriama programėlė žuvų ištekliams vertinti, J. Motiejūnaitė pasigedo vietinių programų ir aplikacijų, kadangi tarptautinės sistemos generuoja pernelyg dideles paklaidas. Kita vertus, anot specialistės, artimiausiais dešimtmečiais elementarių rūšių registravimo programėlių nebepakaks – prireiks efektyvesnių sprendimų buveinių ir rūšių stebėjimui, duomenų analizei bei tyrimų procesams. Taip pat tam tikros technologijos turėtų būti pritaikytos su gamta susijusiam verslui, kad būtų galima stebėti jo aplinkai daromą žalą ir paskatinti įsitraukti į biologinės įvairovės išsaugojimo procesą.
Be technologijų biologinės įvairovės išsaugojimas – neįsivaizduojamas
Dauguma ekspertų sutinka, jog technologijos šiuo metu vykdo ketvirtąją pramonės revoliuciją, pasireiškiančią dideliais pokyčiais įvairiuose sektoriuose. Vienas jų, kuriame tai galime stebėti, yra biologinės įvairovės išsaugojimas.
Pasak Pasaulio gamtos fondo atstovo Janio Rozičio, technologijos kartu su mokslu ir švietimu vaidina labai svarbų vaidmenį užkertant kelią biologinės įvairovės krizei: „Be modernių technologijų pritaikymo kai kurių buveinių atkūrimas tiesiog neįsivaizduojamas. Pavyzdžiui, palydovinis sekimas padeda analizuoti ir vizualizuoti duomenis apie įvairias rūšis, gyvenančias neprieinamose vietovėse, bei identifikuoti lokacijas, kuriose būtina pradėti apsaugos procesą. Padedant moderniems sprendimams, tapo įmanoma vertinti kritinius taškus, kur žmogaus įsikišimas turi būti kaip įmanoma mažesnis, leidžiant gamtai savarankiškai atsigauti be mūsų veiksmų.“
J. Rozič pastebi, jog nors technologijos nėra vienintelis komponentas, sprendžiantis rūšių išnykimo krizę, padėdamos našiau rinkti ir analizuoti duomenis, modeliuoti situacijas ir efektyviau vykdyti suplanuotus darbus, visame pasaulyje jos tapo neatsiejama biologinės įvairovės išsaugojimo dalis.
Seni telefonai ir dirbtinis intelektas saugo miškus
Nors technologijų pritaikymas aplinkosaugoje atrodo kaip vis dar labai naujas dalykas, Europoje įvairios biologinės įvairovės užtikrinimo inovacijos taikomos jau daugelį metų. Geras to pavyzdys – „Išmanių banginių garsų“ projektas Airijos pietinėje pakrantėje, kurioje gyvena trečdalis pasaulio banginių šeimos gyvūnų. „Huawei“ kartu su Airijos vandenynų tyrimo ir apsaugos asociacija (ORCA) įrengė laisvai plūduriuojantį hidrofoną, kuris po vandeniu fiksuoja banginių garsus 80 km, o delfinų – 13 km atstumu. Šie vėliau perkeliami į debesijos serverius, kur analizuojama jų vieta, pasiskirstymas ir pobūdis. Kadangi iš skleidžiamo garso galima nustatyti kone kiekvieną banginių šeimos gyvūnų momentą, šiuo projektu siekiama tirti jiems daromą garso taršos įtaką.
Kitas pavyzdys – moderni atogrąžų miškų apsauga nuo nelegalių kirtimų ir brakonieriavimo. Kosta Rikos ir Filipinų miškuose įrengti iš senų „Huawei“ telefonų sukonstruoti, saulės energija maitinami stebėjimo prietaisai, pakrikštyti Saugotojais. Jie nuolat įrašinėja garsą nelegalių kirtėjų pamėgtose vietovėse ir internetu jį perduoda į „Huawei“ serverius. Ten informaciją apdoroja pažangūs kompanijos dirbtinio intelekto algoritmai, kurie, atpažinę pjūklo garsą, siunčia pavojaus signalą gelbėjimo pajėgoms. Skaičiuojama, kad antrąkart panaudojant atgyvenusius išmaniuosius telefonus nuo nelegalių kirtimų saugoma daugiau nei 2000 kvadratinių kilometrų ploto teritorija ir joje gyvenanti gyvūnija.