Dirbamos žemės trūkumo problemas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai siūlo spręsti naudojant hidroponikos technologiją, ją taikant pašarai gyvuliams auginami vandenyje. Mokslininkai aiškinasi, kaip išgauti didžiausią derlių. Technologija jau įdiegta Lietuvos ūkiuose, ja susidomėjo ir žemės stokojantys Afrikos ūkininkai.
Hidroponikos technologija / Stop kadras
Nuo natūralios dienos šviesos izoliuotoje laboratorijoje auga gyvuliams skirtas pašaras – kviečių želmenys.
Žemės ūkio inžinieriaus Andriaus Grigo prižiūrimi pašarai laboratorijoje auginami taikant vertikalios hidroponikos technologiją. Kad želmenys išaugtų ir sužaliuotų, nereikia nė kruopelės dirvožemio, nereikalingos ir trąšos.
„Šitos technologijos privalumas, kad čia reikia tik grūdo, vandens ir tam tikro padėklo“, – LRT televizijai aiškina A. Grigas.
Keisdami parametrus mokslininkai stebi, kaip keičiasi augalo maistinės savybės, derlingumas ar išvaizda.
„Dabar naudojamas raudonos ir mėlynos spalvos spektras, su juo galima stimuliuoti chlorofilą, kuris yra atsakingas už žalią spalvą. Naudojant šitą šviesą mes gauname žalesnį pašarą“, – priduria A. Grigas.
Nustatyta, kad derlius gali priklausyti ir nuo lentynos, kurioje auginami želmenys, posvyrio kampo. Mokslininkai sako, kad tokia technologija, kai augalai auginami deguonies ir maisto medžiagų praturtintame vandenyje, leidžia spręsti aplinkosaugos, žemės stygiaus problemas. Ši technologija jau įdiegta Lietuvos ūkiuose.
Hidroponikos technologija / Stop kadras
Konteineryje įrengta laboratoriją iškeliavo ir į Suomiją, kur dėl šalto klimato trumpas augalų vegetacijos laikotarpis. Taip auginamais pašarais susidomėjo Vakarų Afrikoje esanti Malio respublika.
„Atradome, kad kukurūzai duoda gerą daigų derlių ir susirinkę Malio ūkininkai, kuriems žemės trūksta ir pas juos trumpas auginimo laikotarpis, jie susižavėjo šituo ir valstybė pažadėjo parengti nacionalinę programą, kuri remtų ūkininkus, kurie nori įsidiegti tai“, – LRT televizijai pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Antanas Maziliauskas.
Mikroželmenys pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, vitaminų gausa.
„Pieno primilžis iki 10 procentų padidėja, tai daro gerą įtaką gyvulių produktyvumo savybėms. Kaip ūkininkas sako, karvės apsisėklina iš pirmo karto, o verčiukai būna stipresni“, – priduria A. Maziliauskas.
Skaičiuojama, kad 100 kvadratinių metrų patalpose, įrengus vertikalią želmenų auginimo technologiją, per parą galima gauti toną pašarų derliaus.