Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 14 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 13 d. 20:29
KTU mokslininkų ir partnerių kuriamas VR įrankis padės vilkikų vairuotojams įvaldyti stresines situacijas
Lapkričio 13 d. 18:23
Kas yra kibernetiniai nusikaltėliai ir 4 būdai, kaip juos pačius apgauti
Lapkričio 13 d. 16:23
Ar „ChatGPT“ meta iššūkį „Google“? Nauja paieškos funkcija ir kaip ja naudotis
Lapkričio 13 d. 14:19
Labas, „Siri“, pasitark su „ChatGPT“: „Apple“ balso asistentui pribrendo laikas pokyčiams
Lapkričio 13 d. 12:29
Dauguma vartotojų nebepasitiki nuo sukčių nukentėjusiomis įmonėmis
Lapkričio 13 d. 10:49
Pasitikrinkite, ar jūsų telefone įjungti saugos pranešimai
Lapkričio 13 d. 08:50
Technologijos miegamajame – naujausios inovacijos gali padėti pagerinti miego kokybę
Lapkričio 12 d. 20:23
Jau 2025 m. vidutinio ir smulkiojo verslo laukia svarbūs pokyčiai – ar verta baimintis duomenų teikimo į i.EKA? (2)
Lapkričio 12 d. 18:14
Kaip „Mac“ kompiuterio garsą mažinti ar didinti mažesniais žingsneliais
Lapkričio 12 d. 16:42
KTU mokslininkų kūrinys: efektyvesnė reabilitacijos sistema po traumų, sumažinanti jų galimybę ateityje
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Kompiuterių virusų istorija

Publikuota: 2007-05-12 08:07
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©Nepo.lt
Inf. šaltinis: Nepo.lt

Straipsnyje norėčiau apžvelgti, kokias naujoves pristatė virusų kūrėjai chronologine tvarka. Nepasakosiu apie populiariausius virusus, kurie padarė labai daug žalos, ir kurių pavadinimus greičiausiai žino visi. Pagrindinis dėmesys skiriamas tiems, kurie surado kažką naujo. Dalis virusų buvo tik koncepciniai ir niekada nebuvo paplitę masiškai, tačiau tos idėjos, kurias jie pristatė, deja, buvo sėkmingai išnaudotos kituose virusuose.

 Rodyti komentarus (3)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Straipsnyje norėčiau apžvelgti, kokias naujoves pristatė virusų kūrėjai chronologine tvarka. Nepasakosiu apie populiariausius virusus, kurie padarė labai daug žalos, ir kurių pavadinimus greičiausiai žino visi. Pagrindinis dėmesys skiriamas tiems, kurie surado kažką naujo. Dalis virusų buvo tik koncepciniai ir niekada nebuvo paplitę masiškai, tačiau tos idėjos, kurias jie pristatė, deja, buvo sėkmingai išnaudotos kituose virusuose.

Kompiuterių virusai paplito kartu su atsiradusiais asmeniniais kompiuteriais. 1983 metais Fred Cohen sukūrė viruso apibrėžimą: „kompiuterinė programa, pakeičianti kitas programas taip, kad jose paslėptų savo kodą.“

1986 m. sukurtas pirmasis virusas „Brain“ – tai užkrovimo sektoriaus virusas, tačiau jis užkrėsdavo tik diskelius. Tai buvo pirmasis slapukas (ang. stealth), t. y., stengdavosi paslėpti save nuo kitų, jeigu vartotojas norėdavo apžiūrėti užkrėstą užkrovimo sektorių, jam būdavo pateikiami geri įrašai. Tais pačiais metais pasirodė pirmasis trojanas „PC-Write“ bei pirmasis failų virusas „Virdim“.

1987 m. „Stoned“ – pirmasis virusas, užkrečiantis pagrindinį užkrovimo sektorių ir neleidžiantis sistemai užsikrauti. „Jerusalem“ – pirmasis virusas, su riktu, kuris jį versdavo dar kartą užkrėsti jau užkrėstus failus.

1988 m. Pirmoji antivirusinė programinė įranga buvo sukurta surasti ir pašalinti „Brain“ virusą. „Cascade“ – pirmasis užkoduotas virusas, jo nebuvo galima pakeisti ar peržiūrėti kodo. „Internet worm“ nulaužė 5000 kompiuterių.

1989 m. „Dark Avenger“ virusas ne iš karto nužudydavo sistemą, o lėtai, pradėdamas nuo nelabai svarbių failų naikinimo. „Frodo“ virusas – slapukas, pirmasis, siekiantis visiškai sunaikinti visą kietąjį diską, jeigu kompiuteris paleidžiamas tam tikrą metų dieną, šiuo atveju rugsėjo 22 d. IBM pirmieji pasiūlė komercinį antivirusą. „AIDS“ trojanas pirmasis užkoduodavo vartotojo failus paimdamas juos įkaitais ir po to reikalaudavo išpirkos už slaptažodžio pasakymą.

1990 m. startuoja antivirusų kompanijos „Symantec“, „McAfee“ ir keletas kitų.

1991 m. „Tequila“ virusas slapukas – pirmasis daugialypis ir polimorfinis virusas.

1992 m. „Dark Avenger Mutation Engine“ pirmasis įrankių rinkinys galintis paversti bet kurį virusą polimorfiniu. „Virus Creation Laboratory“ pirmasis virusų kūrimo įrankių rinkinys, jis taip pat turėjo labai gražią ir draugišką vartotojo sąsają.

1993 m. „Cruncher“ pirmasis „geras“ virusas, jis suarchyvuodavo kompiuteryje esančias programas, padarydamas daugiau vietos kompiuterio diske.

1994 m. viruso „Pathoge“ autorius susektas Scotland Yard ir nuteistas 18 mėnesių kalėjimo. Pirmasis toks atvejis istorijoje. Iškilo nauja problema – CD, priešingai nei iki tol informacijai pernešti naudoti diskeliai, negali būti išgydyti, tik sulaužyti ir išmesti. „SrcVir“ pirmasis virusas užkrečiantis programų parašytų C ir „Pascal“ kalbomis kodo failus.

1995 m. pasirodė „Windows 95“, antivirusų kūrėjai labai išsigando, kad dėl to jų kuriama programinė įranga bus daugiau nebereikalinga. Pasirodė pirmasis makro virusas „Concept“, parašytas su „Basic“, jis galėjo užkrėsti PC ir MAC, kuriuose buvo įdiegta „Microsoft Word“.

1996 m. „Boza“ – pirmasis virusas „Windows 95“ sistemai. „Laroux“ – pirmasis „Excel“ makro virusas. „Staog“ – pirmasis „Linux“ virusas.

1998 m. „Java.StrangeBrew“ – pirmasis virusas užkrečiantis „Java“ failus. Virusas modifikuoja „Class“ failus įrašydamas save vidury kodo. „Back Orifice“ – pirmasis trojanas su labai dideliu nuotolinio administravimo įrankių kiekiu. „JetDB“ – pirmasis „Access“ makro virusas. „Homer“ – pirmasis kirminas plintantis FTP protokolu.

1999 m. „W97M/Melissa“ – pirmasis „Word“ makro virusas, kuris save išsiuntinėjo visais adresais rastais „Outlook“ užrašų knygutėje. „Corner“ – pirmasis „MS Project“ makro virusas. „Win95.SK“ – pirmasis virusas užkrečiantis .hlp failus. „Tristate“ – pirmasis makro virusas galintis užkrėsti visas „MS Office“ programas. „Infis“ – pirmasis virusas apsimetantis NT sistemos tvarkykle ir po to perimantis kai kurių sistemos funkcijų kontrolę. „Bubbleboy“ – pirmasis kirminas, kuris aktyvuojasi vos tik atidarius laišką be jokių priedų (ang. attachment).

2000 m. „Stages“ – virusas apsimesdavo anekdotu, pasakojančiu apie įvairius žmogaus gyvenimo etapus. Tai pirmasis virusas, pasislėpęs .txt tipo faile. „Liberty“ – pirmasis trojanas, skirtas „Palm“ PDA. Pirmoji didžiulė DDOS ataka sugebėjusi išjungti „Yahoo!“, „Amazon“ ir keletą kitų interneto vartų (ang. portal). „Stresam“ – pirmasis virusas pažeidžiantis NTFS sistemą. „Pirus“ – pirmasis virusas, užkrečiantis PHP ir HTML failus.

2001 m. „Gnuman“ – pirmasis virusas, plintantis P2P tinklais, save maskuodavo kaip „mp3“ formato daina. „Winux“ – pirmasis virusas galintis plisti tiek „Windows“, tiek „Linux“ sistemomis. „LogoLogic-A“ – pirmasis virusas plintantis „mIRC“ pokalbių programa bei el. paštu. „Mac/Simpsons@mm“ – pirmasis „AppleScript“ virusas. „PeachyPDF-A“ – pirmasis kirminas plintantis „Adobe“ PDF failais.

2002 m. „LFM-926“ – pirmasis virusas, užkrečiantis „Shockwave Flash“ (.SWF) failus. „Donut“ – pirmasis virusas užkrečiantis „.NET“ servisus. „Sharp-A“ – pirmasis virusas parašytas C# kalba, be to, tai vienas iš retų atvejų kai kenksminga programinė įranga buvo sukurta moters. „SQLSpider“ – pirmasis kirminas, kuris atakavo „Microsoft SQL Server“ technologiją. „Perrun“ – pirmasis virusas, kuris slėpdavosi JPEG failuose. „Scalper“ – pirmasis kirminas atakuojantis „FreeBSD/Apache“ interneto serverį.

2003 m. „Sobig“ – pirmasis kirminas, kuris savo kode turėjo SMTP serverį. Kompiuteryje jis palikdavo komponentus, kuriais vėliau pasinaudoję šiukšlintojai (ang. spammer), „Lovgate“ pirmą kartą apjungė kirminą ir trojaną į vieną vietą. „Klez.H“ – pirmasis virusas, kuris prie laiško prisekdavo atsitiktinį failą, kurį po to užkrėsdavo.

2004 m. „MyDoom.A“ – kirminas visą pasaulį nustebino savo sklidimo sparta. Po dviejų dienų nuo pirmosios versijos skilimo pradžios internetą pradėjo užkariauti „MyDoom.B“. „Sasser“ – pirmasis kirminas sėkmingai išnaudojęs LSASS „Windows“ klaidą, kas jam leido plisti, pasinaudojant FTP prievadu (ang. port). „W64.Rugrat.3344“ – pirmasis virusas, atakuojantis tik 64 bitų „Windows“ sistemas. „Symb/Cabir-A“ – pirmasis kirminas, sugebėjęs užkrėsti „Nokia Series 60“ mobiliuosius telefonus. Jis plisdavo pasinaudodamas „Bluetooth“ jungtimi. „WCE/Duts-A“ – pirmasis virusas skirtas „PocketPC“. „W32/Amus-A“ – pirmasis virusas, kuris pasinaudodamas „Microsoft Speech“ programine įranga, skaitydavo įvairius pranešimus garsiai. „Bofra/IFrame“ – pirmasis kirminas, kuris buvo patalpintas reklaminiuose skydeliuose.

2005 m. „Bropia Worm“ – pirmasis virusas plintantis MSN Messenger pokalbių programa. „Commwarrior“ – pirmasis kirminas užkrečiantis mobiliuosius telefonus MMS žinučių pagalba. „PSPBrick“ – pirmasis „PlayStation“ trojanas ištrinantis failus ir paverčiantis įrenginį beverčia plyta. „DSTahen“ tą patį atlikdavo „Nintendo DS“ įrenginiams. „MSIL/Idonus“ – pirmasis virusas atakuojantis „.Net framework 2.0“.

2006 m. „Icabdi.A“ – pirmasis virusas, užkrečiantis „Microsoft Infopath“ .XSN failus. „Bagoly“ – pirmasis kirminas užkrečiantis MATLAB m-file. „yhoo32.explr“ plintantis „Yahoo! IM“ pokalbių programa, unikalus tuo, kad jis įdiegdavo nuosavą naršyklę „Safety Browser“, kuri labai panaši į „Internet Explorer“. Naršyklė prasiųsdavo daugybę kitos blogybinės programinės įrangos. „Stardust.A“ – pirmasis virusas atakuojantis „StarOffice/OpenOffice“ dokumentus. „Yamanner.A“ kirminas, plintantis „Yahoo!“ pašto sistema. Virusas plisdavo automatiškai, nereikėjo jokių priedų. „W32.Chamb“ virusas atakuodavo .CHM pagalbos failus.

2007 m. pasirodė pirmasis „iPod“ skirtas virusas.

Apibendrinant, galima pasakyti, jog nors atrodo, kad jau viskas atrasta, jog visos klaidos ištaisytos ir kompiuterių saugumu pasirūpinta, tačiau kaip matome, kasmet virusų kūrėjai sukuria kažką naujo, originalaus. Kad ir kaip būtų gaila, virusai kaip ir visa kita nenustoja evoliucionuoti.

Parengta pagal:


Nepo.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama