Balandžio 12 dieną sukako 60 metų nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. 1961-aisiais Sovietų Sąjungos kosmonautas Jurijus Gagarinas pirmą kartą istorijoje pakilo iš Žemės atmosferos. Tai buvo ne tik istorinis įvykis, bet ir ryškus postūmis kosmoso lenktynėse tarp pagrindinių Šaltojo karo varžovių – Sovietų Sąjungos ir JAV. 
Balandžio 12 dieną sukako 60 metų nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. 1961-aisiais Sovietų Sąjungos kosmonautas Jurijus Gagarinas pirmą kartą istorijoje pakilo iš Žemės atmosferos. Tai buvo ne tik istorinis įvykis, bet ir ryškus postūmis kosmoso lenktynėse tarp pagrindinių Šaltojo karo varžovių – Sovietų Sąjungos ir JAV.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Po kelerių metų Amerika atsakė pirmuoju žmogaus išsilaipinimu Mėnulyje. Sovietai to nepakartojo, tačiau aštuntojo dešimtmečio viduryje dvi varžovės kosminį skrydį surengė kartu. Ši diena žymi ir dar vieną svarbią sukaktį – praėjus lygiai dvidešimčiai metų nuo pirmojo žmogaus skrydžio, JAV pradėjo ambicingą erdvėlaivių „Space Shuttle“ programą.
Apie tai, kur esame dabar ir kiek viskas pažengė į priekį per 60 metų, LRT RADIJUI plačiau papasakojo Antano Gustaičio aviacijos instituto tyrėjas Laurynas Mačiulis.
Išmokome pakankamai ilgai išgyventi Žemės orbitoje
Kaip jis teigė, sovietai pirmąją misiją į kosmosą greičiausiai įvykdė dėl kelių priežasčių.
„Sovietų Sąjunga po nacistinės Vokietijos sužlugdymo pirmoji parsivežė tas technologijas ir aktyviai pradėjo dirbti. Ir galbūt pirmoji įžvelgė karinį tų technologijų potencialą. JAV šiek tiek pavėlavo, gal užmigo ant laurų. Bet kai aiškiai ėmė matytis, kad Sovietų Sąjunga kuria balistines raketas ir naudos jas atominiam ginklui, tada ir JAV sukruto. Tas atsilikimas nebuvo labai didelis“, – dėstė L. Mačiulis.
Įvykus pirmajam skrydžiui į kosmosą, buvo manoma, kad šios srities technologijos ims sparčiai plėtotis, tačiau net ir praėjus 60 metų kosminiai skrydžiai neatrodo kaip lengvas iššūkis. Anot aviacijos specialisto, yra daug tos kartos žmonių, kurie išties nusivylė progresu, ypač dėl to, kad po „Apollo“ programos nebuvo tęsiami pilotuojami skrydžiai į Mėnulį ar kitas planetas.
„Kažkada yra net pasakęs toks vienas ekspertas, kad mūsų kelionę per 60 metų būtų galima sulyginti su tuo, kaip Kolumbas viduramžiais būtų atradęs Ameriką, apiplaukęs aplink ją porą kartų ir būtume ją iš dalies pamiršę. Kita vertus, manau, kad šiuolaikiniai proveržiai pilotuojamų komercinių skrydžių srityje, augantis susidomėjimas kosmoso technologijomis dėl kai kurių įžymių žmonių, tokių kaip Elonas Muskas, Jeffas Bezosas, jų susidomėjimo ir investavimo į šią sritį, daug žymių mokslininkų nuomonių, kad žmonija turi keliauti į kosmosą ir stengtis atrasti naujus pasaulius, spręsti problemą, kaip patiems gyventi kituose kosminiuose kūnuose, leidžia nusiteikti optimistiškai ir suteikia to tikėjimo.
Nors pilotuojamų skrydžių programoje neįvyko rimtų proveržių, didesnių pasiekimų nei „Apollo“ neturime, išmokome pakankamai ilgą laiką išgyventi žemoje Žemės orbitoje, daug atlikome mokslinių tyrimų, Marsas pakankamai gerai ištyrinėtas. Jis, ko gero, dabar ir yra žmonijos akiratyje. Turbūt naujoji karta dabar daugiau tuo gyvena“, – LRT RADIJUI teigė L. Mačiulis.
Kaip aiškino aviacijos ekspertas, reikia pripažinti, kad šiais laikais kosmosas tampa vis labiau prieinamas. Dėl daugkartinio panaudojimo raketų pinga paleidimas į kosmosą, lyderiai šioje srityje yra „SpaceX“. Tačiau ir tokios šalys kaip Kinija, Indija po Šaltojo karo laikų sustiprėjo ekonomiškai ir pasiekė tokį lygį, kad gali į tai investuoti pakankamai dideles lėšas.
„Jie vejasi didžiąsias žaidėjas. Kinija neseniai nuleido mėnuleigį, manau, artimiausiu metu tai padarys ir Marse. Matome, kad auga konfrontacija tarp JAV ir Kinijos. Kadangi jos yra ideologinės priešininkės, deja, tikėtina, kad ir kosmoso srityje, kuri išlieka vienu iš karinių pajėgumų elementų, ta konfrontacija išliks.
Gyvename vienoje planetoje ir pakilus į kosmosą tai labai akivaizdžiai matyti, laimingesnių ir draugiškesnių žmonių nei kosmonautai, kurie iš skirtingų šalių susitinka Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), turbūt būtų sunku pamatyti. Tikiuosi, kad žmonija kartu sieks tų ambicingų tikslų, nes tai daug lėšų kainuojanti veikla, tą daug lengviau daryti kartu“, – tikino L. Mačiulis.
Galimybė pakilti į kosmosą taps prieinamesnė ir paprastiems žmonėms
Po pirmojo „SpaceX“ komercinio skrydžio į TKS pradėta daugiau kalbėti apie tai, kad jau netrukus per atostogas turtingieji galės skristi nebe į šiltuosius kraštus, o į kosmosą. Nors komercinių skrydžių era jau prasidėjo, sunku pasakyti, kada jie taps įperkami didesnei žmonių daliai.
„Patekti į kosmosą vis dar brangu. Mes negalime pakeisti fizikos dėsnių, turime tiek pat energijos išleisti, kad pasiektume kosminį greitį. Tai nulemia, kad nešančiosios raketos yra brangios, ir, jeigu po pirmojo skrydžio jas utilizuojame, dauguma dalių sudega, nukrinta į vandenynus ir tampa nepanaudojamos, tai faktas, kad tas bilietas į kosmosą tampa labai brangus.
Kita vertus, yra progresas šioje srityje, ypač komercinėje plotmėje. Komerciniai nešančiųjų raketų kūrėjai, tokie kaip „SpaceX“, aktyviai veikia ir jau yra ne kartą panaudota pirma pakopa „SpaceX“ „Falcon 9“ raketos tiems patiems paleidimams į orbitą. Tai leido gana nemažai sumažinti kaštus, bet, aišku, eiliniam žmogui tai vis dar brangus malonumas. Tikėkimės, kad toliau progresuos šita technologija. Jeigu atsiras naujų rinkų, kosmoso turizmas sėkmingai plėtosis ir technologijos žengs koja kojon, manau, kaina pamažu kris“, – dėstė L. Mačiulis.
Anot jo, komercinis susidomėjimas reiškia, kad yra potencialas ir ekonominė nauda kosmoso srityje. Todėl didėjant pasiūlai ir augant paklausai skrydžių kainą bus įmanoma sumažinti.
„Bent jau galimybė pakilti į orbitą ir pamatyti Žemę iš kosmoso atsivers daugeliui žmonių, ne tik turtingiausiems pasaulyje“, – tikino aviacijos specialistas.
Iš stoties Mėnulyje žmonės galėtų skristi į Marsą
Ne paslaptis, kad žmonės jau garsiai svajoja ir svarsto galimybę kada nors išsilaipinti Marse. Didžiausi iššūkiai – itin pavojinga spinduliuotė, nuo kurios norint apsaugoti žmogų taip pat reikia kurti specialias technologijas.
„Didžiosios kosmoso agentūros dabar planuoja grąžinti žmogų į Mėnulį ir ten turėti daugkartinio naudojimo stotį, tokią kaip TKS, kuri sukasi aplink Žemę. Ji būtų kaip tarpinė stotelė keliaujant į Marsą – ten galėtų būti sukaupti kuro rezervai, raketų pakopos, kurios lauktų astronautų su naudingu kroviniu. Iš tos stoties jau būtų galima keliauti į Marsą.
Pats Marsas kelia daug iššūkių. Radiacija – vienas iš jų. Galbūt ne tiek pavojinga pačios kelionės metu, sudėtingiau nusileidus į Marsą. Jis neturi atmosferos, magnetinio lauko, nėra to skydo, kuris kaip Žemėje saugotų mus nuo Saulės žybsnių. Yra idėja iš pradžių apsigyventi krateriuose, urvuose, esančiuose Marse tam tikrose vietose po žeme, turėti nuolatinę įgulos apgyvendinimo vietą. Tai leistų sumažinti radiaciją. Aišku, kuriamos ir pačios medžiagos, kurios leistų pasislėpti žmonėms, jeigu kiltų Saulės audra.
Kita vertus, Marse reikia infrastruktūros: gyvybės palaikymo, ryšio sistemų. Norint visa tai sukurti reikia laiko. Tikėtina, kad pradžioje darbuosis robotai, tokie kaip „Curiosity“, „Perseverance“ marsaeigiai, atliekantys tyrimus. Galbūt turėsime marsaeigių, kurie spausdina 3D laikinojo apsistojimo pastatus, kuriuose įgula galėtų laikinai apsigyventi, stato saulės jėgaines, kuria infrastruktūrą, kad atvykęs žmogus galėtų bent kažkiek laiko pabūti“, – LRT RADIJUI pasakojo L. Mačiulis.
Visą pasakojimą galite išgirsti radijo įraše. Tekstą parengė Patricija Kilminavičienė.
