Visata turi daug paslapčių ir ne visas jas mokslininkai pajėgia įminti. Viena iš tokių – paslaptingi greitieji radijo signalai, kartais pasiekiantys Žemę ir trunkantys vos kelias milisekundes. Jie sklinda iš labai tolimų galaktikų, nuo Saulės sistemos nutolusių per milijardus šviesmečių. 
Visata turi daug paslapčių ir ne visas jas mokslininkai pajėgia įminti. Viena iš tokių – paslaptingi greitieji radijo signalai, kartais pasiekiantys Žemę ir trunkantys vos kelias milisekundes. Jie sklinda iš labai tolimų galaktikų, nuo Saulės sistemos nutolusių per milijardus šviesmečių. VU astrofizikas Vidas Dobrovolskas LRT.lt portalui paaiškino, kas yra tie greitieji radijo signalai ir ką jie reiškia.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Užfiksuotas dar 2001-aisiais, tačiau pastebėtas gerokai vėliau
Pasak mokslininko, šių signalų trukmė siekia vos kelias milisekundes, todėl jie ir vadinami greitaisiais.
„Pirmą kartą jie buvo aptikti 2007-aisiais metais, tačiau ieškant visai ko kito – tyrinėjant neutronines žvaigždes, jų siunčiamas radijo bangas. Duomenys buvo gauti dar 2001 metais Australijoje esančiu radijo teleskopu, tada buvo užregistruotas pirmasis impulsas. Bet tik 2007 metais astronomai aptiko tą signalą.
Šaltinis, kuris turėjo skleisti radijo bangas, labai toli už mūsų galaktikos ribų. Atstumas siekia apie milijardą šviesmečių. Tapo aišku, kad tai tikrai nėra kas nors iš mums artimos kosminės aplinkos“, – dėstė V. Dobrovolskas.
Vėliau šių žybsnių buvo pradėta ieškoti ir archyvinėje medžiagoje, ir radijo teleskopais. Kaip teigė astrofizikas, šiuo metu užregistruota apie 120 tokių radijo impulsų.
„Viena didžiausių mįslių – tai, kad, nepaisant to, kokie objektai už juos atsakingi, jie aptinkami tik radijo diapazone. Kitaip tariant, astrofizikai nei optiniais, nei kitokiais teleskopais iki šiol neaptiko toje pačioje vietoje, iš kur sklinda tas impulsas, kokio nors sutapatinamo objekto. Vienas dalykas žinomas, kad šie šaltiniai yra išsibarstę po visą dangų. Kitaip tariant, jie nesitelkia į kokias nors konkrečias zonas. Tai yra dar vienas iš požymių, kad tai turėtų būti tikrai labai tolimi objektai, nesusiję su Paukščių Taku. Dauguma tų žybsnių yra vienkartiniai, jie visiškai netikėtai blyksteli radijo diapazone ir dingsta, nepasikartoja“, – tikino V. Dobrovolskas.
Vienas pasikartojęs signalas – iš Paukščių Tako galaktikos
Anot mokslininko, kol kas tik vieną kartą astronomams pavyko aptikti greitąjį radijo signalą, jis pasikartojo dar kartą. Tada buvo aptikta labai tolima galaktika, nuo Paukščių Tako nutolusi net per porą milijardų šviesmečių. Tačiau, kaip pastebėjo astrofizikas, vis tiek nėra aišku, kas skleidžia šiuos signalus.
Tiesa, prieš metus padarytas atradimas mokslininkams šiek tiek susiaurino paieškas. Praėjusiais metais greitasis radijo bangų žybsnis buvo užfiksuotas sklindantis iš mūsų galaktikoje – Paukščių Take – esančios neutroninės žvaigždės – objekto, liekančio po masyvios žvaigždės sprogimo.
„Nors šiandien nėra jokio galutinio atsakymo, kas galėtų skleisti šiuos žybsnius, dabar vis labiau astronomai linksta link aiškinimo, kad tai greičiausiai kokie nors trumpalaikiai, labai energingi procesai, susiję su neutroninėmis žvaigždėmis. Galbūt jų tarpusavio susidūrimai, galbūt neutroninė žvaigždė įtraukia kokį nors asteroidą ir tuo metu matomas žybsnis. Kol kas hipotezių pasiūlyta gana daug, bet tai yra dar paaiškinimo neturintys reiškiniai“, – LRT.lt pasakojo V. Dobrovolskas.
Ar šiuos radijo signalus gali skleisti nežemiškos gyvybės formos?
Pasak astrofiziko, tikimybė, kad greituosius radijo bangų pliūpsnius siunčia kitos gyvybės formos arba, liaudiškai tariant, ateiviai, yra viena iš egzotiškiausių teorijų. Mokslininkai šios tikimybės neatmeta, tačiau V. Dobrovolskas pabrėžė, kad neeilinėms hipotezėms reikalingi ir neeiliniai įrodymai.
„Šie radijo signalai neturi jokių požymių, kad jie gali būti susiję su protingomis civilizacijomis. Kitaip tariant, jie nėra besikartojantys. Kiek mes galime įsivaizduoti ir suprasti civilizacijas, kad ir pažengusias, tikrai būtų labai sunku paaiškinti, kokiu tikslu galima būtų tokius signalus siųsti. Vėlgi, įvertinus, kad šie signalai atsklinda milžiniškus atstumus, iš visiškai kitų kosmose esančių galaktikų, ir tariant, kad šios radijo bangos yra spinduliuojamos į visas puses vienodai, vien radijo diapazone jų galingumas toks pats, kokį Saulė išspinduliuoja maždaug per keletą dienų.
Civilizacijos turėtų būti nepalyginamai pažangesnės už mūsų, kad tokius energijos kiekius kontroliuotų. Kol kas nėra nė vieno įrodymo, galinčio paaiškinti arba teigti, kad tai yra nežemiškų civilizacijų sukurti žybsniai. Tai kol kas yra mokslinio pagrindo neturinti hipotezė“, – aiškino V. Dobrovolskas.
Gali būti siejami ir su supermasyviomis juodosiomis skylėmis
Prieš porą savaičių portalas „Science Focus“ rašė, kad vienas iš aptiktų radijo bangų pliūpsnių Žemę pasiekė, kaip manoma, iš kvazaro, esančio net už 13 milijardų šviesmečių. Turimi duomenys rodo, kad tai – tolimiausiai iš kosmoso atsklidęs radijo signalas.
Kaip paaiškino astrofizikas V. Dobrovolskas, kvazarais yra vadinamos centrinės galaktikų sritys. „Tai yra itin didelės vadinamosios supermasyvios juodosios skylės, jos labai aktyviai siurbia aplinkinę kosminę medžiagą. Šio proceso metu išsiskiria didžiuliai energijos kiekiai labai įvairiais diapazonais – nuo rentgeno spindulių iki radijo bangų. Todėl jie atrodo kaip itin ryškūs objektai, susiję su centrinėmis tolimų galaktikų sritimis“, – dėstė mokslininkas.
V. Dobrovolskas patvirtino, kad kvazarus išties būtų galima sieti su greitaisiais radijo bangų pliūpsniais. Pasak jo, supermasyvios juodosios skylės gali būti prilyginamos Saulės sistemai savo dydžiu, todėl galėtų būti taip, kad kažkoks procesas, vykstantis medžiagai krintant į juodąją skylę, gali sukurti radijo žybsnį.
„Tačiau vėlgi, ne visi žinomi kvazarai, aktyvios didžiosios galaktikos, tokius impulsus siunčia. Todėl tai turėtų būti labai specifinis procesas, susidarančios labai specifinės sąlygos“, – teigė astrofizikas.
Gerai žinomas objektas, o gal visai naujos fizikos požymis?
Pasak V. Dobrovolsko, greitųjų radijo bangų pliūpsnių atradimas paskatino mokslininkus ieškoti itin trumpų procesų radijo diapazone. „Nors radijo diapazonas astronomų yra tyrinėjamas pakankamai seniai ir pakankamai aktyviai, paprastai tai buvo tyrimai, susiję su žinomais, periodiškai pasikartojančiais šaltiniais. Ar tai būtų neutroninės žvaigždės, ar kokie kiti radijo bangų šaltiniai, tačiau stebėjimai buvo atliekami arba ganėtinai siauruose radijo bangų ruožuose, arba atvirkščiai – aprėpiant platesnį radijo diapazoną, bet neturint geros laiko skyros. Mažiau negu sekundę trunkantys signalai tiesiog nebuvo fiksuojami.
Naujieji teleskopai ima ieškoti labai trumpų impulsų radijo diapazone. Kadangi šie radijo bangų šaltiniai kol kas neturi paaiškinimo ir sutapatinimo, tai mokslininkams yra paskata paaiškinti, kas tai galėtų būti. Ar tai yra jau mums žinomi objektai, tik veikiantys kokiomis nors specifinėmis aplinkybėmis, ar tai yra visiškai nauji, iki šiol neatrasti kosminiai objektai, o galbūt netgi kokios nors naujos fizikos požymiai?“ – LRT.lt kalbėjo astrofizikas V. Dobrovolskas.
