CERN laboratorijoje dirbantys mokslininkai analizuodami savo surinktus duomenis pastebėjo neįprastą signalą. Užsienio žiniasklaida rašo, kad tai gali būti naujos rūšies fizikos užuomina ar netgi „nauja gamtos jėga“.
CERN laboratorijoje dirbantys mokslininkai analizuodami savo surinktus duomenis pastebėjo neįprastą signalą. Užsienio žiniasklaida rašo, kad tai gali būti naujos rūšies fizikos užuomina ar netgi „nauja gamtos jėga“. Apie šią naujieną CERN pranešė antradienį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip LRT.lt teigė CERN dirbantis lietuvių mokslininkas Gediminas Šarpis, buvo atrastas 3.1 standartinis nuokrypis nuo Leptonų universalumo hipotezės, kas yra Naujosios fizikos ženklas (angl. evidence). Anot jo, nors ir ne atradimas, vis dėlto tai svarbus įkaltis.
Kaip jis paaiškino, Standartinis dalelių fizikos modelis (SM) yra pati tiksliausia teorija, kuri jau ne vieną dešimtmetį pagrindžia eksperimentų rezultatus. Tačiau mokslininkams žinoma, kad šis modelis apima ne viską, pavyzdžiui, jis nepaaiškina gravitacijos. Vis dėlto kol kas nėra įrodymų ar atradimų, kurie prieštarautų SM.
„Vienas iš SM spėjimų yra Leptonų skonio universalumas (angl. Lepton Flavor Universality). Mums čia svarbiausi trys leptonai – elektronas, muonas ir tauonas. Elektroną pažįstam, o muonas ir tauonas yra sunkesni jo pusbroliai, kurie skiriasi tik mase. Pagal SM, visos fizikos sąveikos nemato skirtumų tarp leptonų. Pavyzdžiui, dalelė turėtų skilti į du elektronus lygiai taip pat dažnai kaip ir į du muonus.
Šiandien paskelbtas rezultatas rodo, kad aptiktas nemažas nuokrypis nuo Leptonų universalumo hipotezės (3.1 sigmų standartinis nuokrypis, p vertė 0,001). Fizikoje toks nuokrypis vadinamas įrodymu (angl. evidence), bet ne atradimu (angl. observation). Tai rodo, kad galime būti prie labai svarbaus atradimo ribos – SM nepaaiškinto reiškinio“, – LRT.lt dėstė G. Šarpis.
Pasak jo, jeigu toks atradimas bus padarytas (5 sigmų rezultatas), jam paaiškinti reikės naujų ir egzotiškų mokslo teorijų.
„Viena jų – naujos fundamentalios sąveikos (gamtos jėgos) egzistavimas. Kol kas žinome apie 4 sąveikas – elektromagnetizmą, gravitaciją, stipriąją ir silpnąją branduolines sąveikas. Kai kurie modeliai rodo, kad, norint paaiškinti efektus, panašius į tuos, kuriuos mini šiandieninis rezultatas, gali reikėti vienos ar daugiau naujų sąveikų. Pavyzdžiui, kokios nors elektromagnetizmo analogijos, naujos sąveiką pernešančios dalelės“, – aiškino mokslininkas.
Jis įvardijo, kad minėtam rezultatui informacija buvo gauta daužant protonus Didžiajame hadronų greitintuve (LHC), prie kurio dirba tūkstančiai fizikų ir inžinierių.
„Analizę atliko LHCb kolaboracijos mokslininkai (vieno iš 4 pagrindinių eksperimentų prie LHC greitintuvo). LHCb kolaboracijai priklauso apie 1000 žmonių iš keliasdešimties skirtingų šalių. Visi turi skirtingas pareigas, prižiūri detektorių, apdoroja duomenis, programuoja, atlieka analizę ir t. t. Todėl visi kolaboracijos nariai automatiškai įtraukiami į visus straipsnius. LHCb kolaboracijoje taip pat dirba 2 lietuviai, aš ir mano brolis dvynys Mindaugas Šarpis, tačiau mes dirbame prie kitų tyrimų ir prie šio rezultato prisidėjome labai netiesiogiai“, – LRT.lt pasakojo fizikas G. Šarpis.
Mokslininko teigimu, LHC ir LHCb turi labai plačią fizikos programą, yra šimtai analizių, kurias reikėtų pradėti daryti.
„Kai kurios jų yra „SM“, t. y. tyrimai, kurie yra dalis SM ir yra svarbūs, bet numatyti rezultatai. Kiti tyrimai ieško SM spragų, naujų dalelių, sąveikų ir fenomenų. Laukiame, kol vėl įjungsime LHC ir pradėsime rinkti dar daugiau duomenų“, – teigė G. Šarpis.
