Neseniai atliktas tyrimas įrodė, kad žmonės, kurie skelbia informaciją socialiniuose tinkluose, siekia to paties naudingo jausmo, kurį žiurkės patiria ieškodamos maisto.
Tarptautinė mokslininkų komanda naudojo skaičiavimo modelį , kuris padėjo jiems atrasti tiesioginę sąsają tarp kartų, kai žmogus paskelbia įrašą socialiniuose tinkluose, ir gautų teigiamų įvertinimų (patiktukų, angl. like) kiekio.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tada komanda palygino tai su tuo, kaip žiurkės elgiasi ieškodamos maisto ir yra apdovanojamos tuo maistu. Jų tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Communications“ .
Mokslininkų tyrimai atveria kelią tolesniems tyrimams, kaip socialinė žiniasklaida gali pakenkti žmonių psichinei sveikatai.
Kaip komanda socialiniuose tinkluose susiejo žiurkes ir žmones
Dvejus metus trukęs tyrimas parodė, kad tyrėjai analizavo duomenų rinkinį, kuriame buvo daugiau kaip milijonas pranešimų iš maždaug 2000 „Instagram“ vartotojų, taip pat apie 2000 įrašų iš kitų socialinės žiniasklaidos svetainių.
Tada 176 tyrime dalyvavę savanoriai naudojosi internetine platforma, kuri imitavo „Instagram“ sistemą, skelbė turinį ir bendravo tarpusavyje svetainėje, kad dalintų „patiktukus“ ir patys jų gautų. Mokslininkai manipuliavo savanorių nežinomais „teigiamų įvertinimų“ rodikliais.
Tyrėjai pastebėjo, kad dalyviai, gavę daugiau teigiamų atsiliepimų po savo įrašais, ėmė skelbti juos reguliariai.
Priežastis, kodėl šis elgesys yra panašus į žiurkių elgesį, yra ta, kaip graužikai elgiasi būdami Skinerio dėžėje (angl. „Skinner Box“ ). XX a. sukurta mokslininko B. F. Skinnerio dėžė yra klasikinio elgesio tyrimams naudojama priemonė. Tai veikia apdovanojant žiurkes dėžutėje maistu po to, kai jos atlieka užduotis, pavyzdžiui, nuspaudžia svirtį.
Žmonių atveju Skinerio dėžė yra internetas, svirtis – nuotraukų ar memų skelbimas, atlygis – „patinka“, o žmonės – žiurkės.
Tačiau komanda pabrėžia, kad jų tyrimas nėra skirtas pasakyti, kad žmonės ir žiurkės yra vienodi, arba kad socialiniuose tinkluose įrašus skelbiantys žmonės patiria neigiamą poveikį.
Tai, ką jie tikisi padaryti, yra nutiesti kelią būsimiems tyrimams, kaip naudojimasis socialiniais tinklais gali pakenkti jų vartotojams.
„Manau, kad tai suteiks teorinių sąsajų su psichologiniais ir nerviniais atlygio apdorojimo mechanizmais. Tai padės gydytojams suprasti netinkamą elgesį internete“, – „Newsweek“ paaiškino dr. Davidas Amodio, „Amodio Lab“ socialinių neuromokslų laboratorijos direktorius.