Kompiuteriniai ir video žaidimai sukelia daugiau skirtingų nuomonių karų, nei kitos pramogų rūšys. Žmonės, kurie nežaidžia kompiuteriu, dažniausiai negali suprasti tų, kurie žaidžia. O nesupratimo ir nesupratingumo trūkumas dažnai veda prie to, kad kai kurie kompiuteriniai žaidimai paskelbiami vos ne už įstatymo ribų, ar tiesiog paties šėtono kūriniais.
Ir nors yra daromi įvairūs tyrimai susiję su kompiuteriniais žaidimais, tačiau kol kas mažoka informacijos apie tai, kodėl žmonės žaidžia ir kokį, pačių žaidėjų manymu, kompiuteriniai žaidimai turi įtaka jiems. BBFC („British Board of Film Classification“) paskelbė savo tyrimų rezultatus. Šiame projekte buvo tiriami tiek jauni žaidėjai (nuo 7-erių metų) tiek gerokai vyresni (iki 40-ies metų amžiaus), taip pat jaunų žaidėjų tėvai, žaidimų industrijos atstovai, bei žaidimų apžvalgininkai.
Pats tyrimas turėjo keletą tikslų:
- Kokį žaidėjų manymų žaidimai turi poveikį jiems ir jų elgesiui.
- Ar žaidimo interaktyvumas didina asmeninė patirtį.
- Ką žaidėjai galvoja apie žiaurumus žaidimuose.
- Kaip žaidėjai pasirenka kokius žaidimus žaisti.
- Kaip reaguoja žaidėjų tėvai.
Esminiai momentai, atskleisti tyrimo metu:
- Vaikai pradeda žaisti vis jaunesnio amžiaus, tačiau bendras vidutinis žaidėjų amžius didėja.
- Yra didelis skirtumas tarp žaidimų kuriuos pasirenka vyrai ir moterys, taip pat ženkliai skiriasi ir tai kiek laiko jie žaidžia.
- Moterys mieliau renkasi „strateginius gyvenimo simuliatorius“ – tai yra žaidimus, panašius į „Sims“ bei galvosūkius. Taip pat žaisdamos jos praleidžia daug mažiau laiko nei vyrai.
- Vyrai labiau mėgsta „pirmojo asmens šaudykles“ bei sporto žaidimus ir yra linkę daug stipriau įsitraukti į žaidimą.
- Jaunesnių žaidėjų žaidimų pasirinkimą labiau įtakoja draugų ir pažįstamų atsiliepimai.
- Žmonės žaidžia žaidimus tam, kad pabėgti nuo kasdienybės, taip pat, kad patirtų nuotykius rizikuodami tik virtualiai, tuo labiau, kad patys gali tai kontroliuoti.
- Žaidimai suteikia pasitenkinimo jausmą kažką pasiekus. Taip jie yra aktyvi pramoga, kurioje dalyvauja ir pats žaidėjas – ne taip kaip televizija ar filmai, kurie yra pasyvios pramogos.
- Žaidėjai labiau įsijaučia į žaidimą, nei kad tarkim filmų mėgėjai į filmą. Tai yra todėl, kad žaidėjai patys dalyvauja veiksme, daro progresą žaidime.
- Žaidėjai teigia, kad žaidimai stimuliuoja smegenų veiklą ir padeda gerinti koordinaciją.
- Žaidėjai labiau akcentuoja ne tai, kad reikia kažką nužudyti ar sunaikinti, pirmiausia jie saugosi, tam kad išliktų gyvais.
- Žaidėjai supranta, kad žiaurumai žaidimuose yra svarstoma problema, ir jaunesnius žaidėjus tie patys žiaurumai gali sutrikdyti ar paveikti emociškai (ypač žaidimai skirti vyresniems nei 18). Tačiau dauguma žaidėjų žiaurumo žaidimuose nepriima rimtai. Jie mano kad žiaurūs vaizdai filmuose ar per televiziją yra labiau erzinantys ir realistiški.
- Žaidėjai vieningai teigia, kad žiaurūs žaidimai skatina atitinkamus žiaurius veiksmus realiame gyvenime. Jie neturi jokių įrodymų, kad jie patys ar jų žaidžiantys draugai tapo bent kiek žiauresni realiame gyvenime.
- Žaidėjų, ypač jaunesnių, nežaidžiantys tėvai nuolatos rūpinasi kad jų vaikai nežaistų pernelyg ilgai. Jie labiau susirūpinę internetinių pokalbių svetainių pavojumi. Ir nors kai kurie tėvai mano, kad žiaurumai žaidimuose nėra labai gerai, teigia, kad jų vaikų tai nepaveikė.
- Žaidėjų tėvai sutinka, kad žaidimų reitingavimas yra privalomas dalykas, tačiau kartais patys duoda savo atžaloms 18+ žaidimus, nes „tai tik žaidimai“.
Šis tyrimas buvo atliktas D. Britanijoje, tačiau daugumą tyrimo metu gautų rezultatų galima pritaikyti ir Lietuvai. Tiesa, mano nuomone, didžioji dali lietuvaičių žaidėjų tėvų nelabai ką išmano apie žaidimų reitingavimą ir tai ką jų atžalos žaidžia. Kol kas pavadinčiau tai pasinaudojimu padėtimi – džiaukitės kol galite... Nesenai darėme ir Games.lt apklausą, ar žaidėjai atsižvelgia į rekomenduojamą amžių. Spėkite, kokie buvo rezultatai? Siūlomas amžius arba visiškai ignoruojamas, arba net nežinoma, kas tie reitingai.
Siūlau padiskutuoti apie tai, ką Jums duoda žaidimai, kodėl juos žaidžiate, ar Jūsų tėvai žino ką Jūs žaidžiate, kokie apribojimai žaidimams iš jų pusės Jums ir panašiai.