Bitkoinas – naujasis auksas?

Vasario mėnesį kriptovaliutos visame pasaulyje pasiekė vieno trilijono vertės ribą. Maždaug 700 milijardų iš tos sumos sudaro vien bitkoinas, kuris vasario mėnesį kelis kartus sumušė savo paties vertės rekordus.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„Ką reiškia trilijonas dolerių? Pasaulyje yra tik 4 bendrovės, kurių vertė siekia daugiau kaip trilijoną dolerių – tai yra „Apple“, „Amazon“, „Alphabet“, mums geriau žinoma „Google“ vardu, ir didžiausia pasaulyje Saudo Arabijos naftos bendrovė „Aramco“. Kitas palyginimas – per visą istoriją pasaulyje iškasto aukso vertė sudaro 7,5 trilijono dolerių. Tad vien bitkoinas dabar sudaro dešimtadalį viso per žmonijos istoriją iškasto aukso vertės. O kriptovaliutos atsirado tik maždaug prieš dešimtmetį“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys. Anot jo, nepaisant visų bitkoino trūkumų, panašu, kad jis gali tapti naujuoju auksu.

Bitkoinas turi nemažai trūkumų

Dar visai neseniai bitkoinas panašėjo į technologijos entuziastų „pasižaidimą“, sietas su nerimta, o kartais ir ne visai sąžininga veikla. Kas lėmė, jog šis, iš pirmo žvilgsnio nišinis bitkoinų „kasimo“ užsiėmimas tapo toks populiarus bei pritraukiantis didžiausių verslininkų, tokių kaip Elonas Muskas, dėmesį? Pastarasis su savo įmone „Tesla“ į bitkoiną visai neseniai investavo 1,5 milijardo dolerių.

Pasak A. Čenio, atsakymas nėra toks paprastas ir akivaizdus, mat bitkoinas, kaip valiuta, turi nemažai svarbių trūkumų. „Visų pirma, atsiskaitymas šia kriptovaliuta, palyginus su elementariais bankiniais atsiskaitymas, vyksta daug kartų lėčiau. Kritikos jis sulaukia ir dėl to, kad bitkoino veikimui reikia itin daug elektros energijos. Sakoma, kad jo funkcionavimui elektros sunaudojama daugiau, nei jos sunaudoja visa Argentina. Tad tai – aplinkai kenksmingas procesas“, – pasakoja „Vilnius Tech“ mokslo ir inovacijų prorektorius.

Kur slypi kriptovaliutos vertė?

Nepatogus atsiskaityti, daug kainuoja, naudoja brangius išteklius, bet bitkoino vertė kyla, o populiarumas – sparčiai auga. Kodėl?

Pasak A. Čenio, žvelgiant į dabartines tendencijas galima teigti, kad bitkoinas yra naujasis auksas. „Kokia yra aukso, o kartu ir bitkoino, vertės išsaugojimo sąlyga? Visų pirma – jų turi būti mažai. Auksas yra ribotas išteklius. Bitkoinas – taip pat, nes jo algoritmas užtikrina, kad šios kriptovaliutos niekada nebus daugiau nei 21 milijonas“, – pastebi „Vilnius Tech“ mokslininkas.

Jis vardija ir kitus panašumus – kai įprastos valiutos yra priklausomos nuo paprastų ir centrinių bankų, auksas – nuo nieko nepriklauso. „Auksas nesensta, nepūva. Bitkoinas taip pat turi visas šias savybes. Abiem atvejais vertė kyla iš to, kad tu tiki, kad kiti žmonės norės tavo bitkoinų/aukso, kad kažkas už juos bus pasirengęs mokėti didelius pinigus. Mes dažnai to patys nesuprantame, bet mokame tik už pasitikėjimą – tikime, kad kažkas turi vertę ir tikime, kad kiti žmonės tuo taip pat tiki“, – sako A. Čenys.

Deja, atkreipia dėmesį profesorius, žiūrint istoriškai, kaip ir auksas savo laiku pritraukdavo ne visai švarią, pusiau kriminalinę veiklą, taip vyksta ir su bitkoinu. Pavyzdžiui, tą rodo jo populiarumas Irane, kur, kaip įtariama, kriptovaliuta naudojama atsiskaitymui už nelegalias prekes ar net teroristinėms veikloms finansuoti.

Kokia bitkoino ateitis?

A. Čenys pripažįsta, kad ir pats kurį laiką buvo skeptiškai nusiteikęs dėl bitkoino ateities. „Aš žavėjausi kriptovaliutomis kaip technologijų, kriptografijos rezultatu, bet jų tiesiogine verte, išliekamąja verte abejojau. Dabar manau, kad bitkoinas išliks ilgam – negali kažkas vertinamas trilijonu dolerių, taip paprastai imti ir išnykti“, – įsitikinęs profesorius.

Anot jo, vis tik pinigais, kuriais būtų atsiskaitinėjama kiekvienoje parduotuvėje, bitkoinas greičiausiai netaps dėl jau minėtų trūkumų – lėtumo, brangumo, realizavimo sudėtingumo. Bet kaip vertės išsaugojimo elementas – panašu, kad išliks.

„Vilnius Tech“ mokslo ir inovacijų prorektorius pripažįsta, kad didesnį bitkoino populiarumą lemia ir faktai, kad kriptovaliutomis domisi bei pradeda prekiauti bankai, žymūs žmonės. Anot jo, tai ne tik kelia kainą, bet ir didina visuomenės pasitikėjimą.

„Nemanau, kad įsitraukdamas į šią veiklą E. Muskas iš esmės pakeitė kriptovaliutų populiarėjimo tendenciją, tačiau tai turėjo įtakos. Pripažįstame tai ar ne, mes labai dažnai žvelgiame į žymiausius ir populiariausius žmones pasaulyje, stebime, ką jie daro. Jei E. Muskas, sukūręs „Teslą“, pasitiki bitkoinu, tai kodėl aš neturėčiau tuo pasitikėti? Tokia yra pakankamai didelės dalies žmonių logika. Ir ji turi tam tikrą pagrindą“, – sako profesorius.