Filmo verta „Tesla“ istorija

„Tesla“ keičia automobilių pramonę ir visų mūsų požiūrį į elektromobilius. Tą daro taip greitai ir kardinaliai, kaip dar niekas iki šiol. Tačiau kaip prasidėjo „Tesla“ sėkmės istorija? Per šį ganėtinai trumpą laikotarpį įvyko daugybė įdomių dalykų.

Galima drąsiai sakyti, kad nuo pat „Tesla Motors“ įkūrimo pradžios 2003-aisiais, kompanija audringai žengė į elektrinių transporto priemonių ir baterijų rinką.

Vadovaujant Elonui Muskui, ji uoliai įgyvendina vadinamąjį „Secret Master Plan“, kuriuo siekiama pakeisti automobilių pasaulį. Galutinai ir negrįžtamai.

Šiame tekste išskyrėme keletą pagrindinių „Tesla“ kompanijos etapų, kurie nutiko per jos ganėtinai trumpą, bet įspūdingą gyvavimo laikotarpį.

Kodėl „Tesla“ pavadinta tokiu vardu ir kuo čia dėtas Nikola Tesla?

Tiesą sakant Nikola Tesla vardo pasirinkimas yra gana akivaizdus dėl elementarios priežasties. Genialus išradėjas buvo vienas pagrindinių elektros energijos pradininkų.

Nikola Tesla taip pat yra atsakingas už kintamosios srovės asinchroninio elektrinio variklio atsiradimą, kuris yra naudojamas daugelyje įrenginių, kaip ir tuose pačiuose „Tesla“ automobiliuose.

Ir visgi, kodėl būtent Nikola Tesla?

Pasak „Business Insider“, tokį kompanijos pavadinimą pasirinko „Tesla“ įkūrėjas Martinas Eberhardas.

Bediskutuodamas apie savo naująją idėją su tuometine savo mergina – o dabar ir žmona – Carolyna, Martinas nusprendė, kad Tesla yra būtent tai, kas geriausiai atspindės jo įmonės viziją.

Renkantis naujos įmonės pavadinimą Martinas žinojo, kad jam reikia stipraus pavadinimo, tokio, kuris iškart atkreiptų dėmesį ir demonstruotų proveržį, kitokį ir progresyvų požiūrį. Tokio, kuris geriausiai atspindėtų ambicingus elektromobilių kompanijos tikslus.

Martinas nuo pat pirmos akimirkos norėjo, kad jo kuriama elektromobilių kompanija taptų žaidimo taisykles keičiančia automobilių pramonės žaidėja. Kad kuriami elektromobiliai būtų tokie, kurie galutinai pakeistų požiūrį į juos. Kad elektromobilis taptų nebe fantazija, o rimta alternatyva vidaus degimo variklį turintiems automobiliams. Ir netgi geresniu pasirinkimu. Martinas visada norėjo pakeisti pasaulį.

Tačiau kaip tokias savo idėjas perduoti pasauliui? Kad visi tai priimtų rimtai ir su tokiu pat užsidegimu?

Nemanykite, kad Martinas vieną dieną atsibudo ir tiesiog sugalvojo, kad „OK, tebūnie Tesla“. Tikrai ne.

Jis mėnesius kankino save bei savo merginą idėjomis ir kompanijos pavadinimais. Bet po ilgų diskusijų galutinis verdiktas būdavo tas pats – NETINKA.

Martinas nesiekė kompanijai suteikti vardą, kuris būtų sietinas su viskuo, kas skamba per daug „žaliai“. Tie pavadinimai, kurie pirmiausiai nešė ekologiškumo žinią, jam tiesiog neskambėjo.

Kaip gi gimė „Tesla“ pavadinimas? Ironiška, bet visiškai netikėtinai. Vieną dieną Martinui prisėdus Disneilende esančiame „Blue Bayou“ restorane prie staliuko, tokia mintis atskriejo, kaip žaibas iš giedro dangaus.

O kodėl kompanijos nepavadinus Nikola Tesla garbei? Juk šis genijus išrado kintamosios srovės asinchroninį variklį, o ir toks pavadinimas gerai įsimenamas.

Martinui apie tai iškart pasakius savo merginai, ji tik atsakė: „Puiku! Dabar imkis darbo ir sukurk savąjį automobilį.“

Taigi, 2003-iųjų balandžio 23 dieną gimė „Tesla Motors“, kai Martino kolega ir kompanijos bendraįkūrėjas Marcas Tarpenningas įregistravo Teslamotors.com domeną. Dabar jiems beliko pagaminti keletą automobilių.

Kaip Elonas Muskas atsirado „Tesla“ kompanijoje?

Daugelis mano, kad Elonas buvo vienas iš „Tesla“ įkūrėjų, tačiau taip nėra. Viską pradėjo Martinas Eberhardas su Marcu Tarpenningu 2003-aisiais.

Elonas prie „Tesla“ kompanijos prisijungė 2004-aisiais. Ir tą padarė per A serijos investicijų etapą, kai į „Tesla“ kompaniją investavo 6,3 milijonus dolerių. Muskas buvo paskirtas į „Tesla“ direktorių valdybos pirmininko pareigas.

Kodėl „Tesla“ buvo apskritai sukurta?

„Tesla“, arba „Tesla Motors“, savo veiklą pradėjo 2003 metais. Užsidegusių inžinierių grupė norėjo sukurti išskirtinius elektromobilius ir parodyti, kad tokia transporto priemonė gali būti šauni, patikima ir konkurencinga.

Jie stengėsi sukurti savo automobilių asortimentą, kurie, kompanijos žodžiais tariant, būtų „geresni, greitesni ir smagiau vairuojami nei turintys vidaus variklį“.

Viena iš pagrindinių motyvacijų pradėti tokį „Tesla“ projektą buvo ir ta, kad ką tik buvo uždaryta „General Motors EV1“ elektromobilių programa.

Viena didžiausių JAV automobilių gigančių vykdė šią programą trejus metus – nuo 1996 iki 1999 metų – per kuriuos pagamino ribotą skaičių elektromobilių.

Nors GM elektromobilių ir nebuvo galima viešai įsigyti, tačiau žvelgiant iš inžinerinės pusės – tai buvo laikoma didžiule sėkme.

Šie GM pasiekimai įkvėpė „Tesla Motors“ inžinierius Martiną Eberhardą ir Marcą Tarpeningą, kurie pradėjo pilnai darbuotis nuo 2003-iųjų liepos, kai Martinas tapo „Tesla“ generaliniu direktoriumi, o Marcas finansų vadovu.

Iš pradžių abu vyrai finansavo šį savo projektą, iki kol atsivėrė kitiems investuotojams. Elonas tuo metu jau buvo sėkmingas verslininkas ir tuometinius turtus buvo uždirbęs iš visame pasaulyje puikiai žinomo „PayPal“ produkto.

Taip Elonas prižiūrėjo A serijos investicijų į „Tesla“ procesą, per kurį ir pats investavo jau minėtus 6,3 mln. dolerių, bei užėmė direktorių valdybos pirmininko pareigas.

Jau kitais metais „Lotus“ pasirašė su „Tesla“ sutartį, kad padėtų suprojektuoti pirmojo „Tesla“ elektromobilio, „Roadster“ važiuoklę ir kėbulą.

2006-aisiais, per B serijos investicijų etapą, jau į „Tesla“ investavo ir „Google“ įkūrėjai Sergejus Brinas bei Larryis Pageas. Tų pačių metų liepą pasauliui buvo pristatytas pirmasis „Roadster“ prototipas.

Netrukus po to „Tesla“ paskelbė „slaptą“ įmonės planą: „Sukurti sportinį automobilį. Panaudojus tuos pinigus [pardavus sportinius automobilius aut. past.] sukurti prieinamą automobilį. Panaudojus tuos pinigus, sukurti dar prieinamesnius automobilius. Tai daryti gaminant elektromobilius ir užtikrinant nulinę teršalų emisiją“, – Elonas Muskas/Tesla.

Ir reikia pripažinti, kad kompanija puikiai laikosi savo „slapto“ plano bei rimtai supurtė automobilių pramonę.

Kada buvo pagamintas pirmasis „Tesla“ elektromobilis?

2006-aisiais „Tesla“ pristatė savo pirmąjį elektromobilių prototipą – „Roadster“. Po daugybės darbo, 2008-aisiais pasaulį išvydo galutinai paruoštas sportinis elektromobilis.

Per šiuos metus įvyko pasikeitimų ir kompanijos vadovybėje. Abu jos steigėjai įmonę paliko, o Micahelis Marksas užėmė laikinojo generalinio direktoriaus pareigas.

Netrukus po to, 2007-iųjų lapkričio mėn., CEO pareigas užėmė Ze’ev Drori. Būtent jis ir yra atsakingas už tai, kad pasaulį išvydo galutinai pagamintas pirmasis „Roadster“ automobilis.

Šis gana padoriai atrodantis sportinis elektromobilis buvo aprūpintas pažangiausia to meto akumuliatorių technologija ir visiškai elektrine jėgos pavara. „Roadster“ oficialiai pradėti gaminti 2008-ųjų kovo mėn.

„Roadster“ buvo ne tik nuostabus tokios jaunos kompanijos laimėjimas, bet ir pasirodė esąs tai, ko jokiai kompanijai iki tol nebuvo pavykę sukurti.

„Tesla“ ėmė ir pagamino visiškai elektrinį automobilį su praktiškomis specifikacijomis. Tokį elektromobilį, kuris geba patenkinti vartotojų poreikius. Tiesa, už kainą, kurią galėjo leisti tikrai ne kiekvienas.

Daugelis iki „Roadster“ pasirodymo niekaip nesugebėjo pagaminti tokio elektromobilio, kuris turėtų pakankamai galingas baterijas, leidžiančias praktiškai ir patogiai važinėti kasdien. Taip pat ir įsibėgėjimo, greičio ir variklio galios rodikliai buvo svarbu. „Roadster“ visose šiose srityse buvo neprilygstamas elektromobilis, kokio pasaulis dar buvo nematęs.

Ankstyvieji „Roadster“ vienu įkrovimu galėjo nuvažiuoti 402 kilometrų, o jų pasiekiamas greitis prilygo to meto įprastiems sportiniams automobiliams.

„Roadster“ turėjo ličio jonų akumuliatorių, kuris iš principo buvo įprastas tiems, kuriuos naudojo daugelis elektrinių prietaisų. „Roadster“ savininkai savo automobilį galėjo įkrauti prijungę prie įprastos elektros rozetės.

Kainuodamas 100 000 JAV dolerių, „Roadster“ buvo prabangus automobilis. Tačiau jau žinome, kad tai buvo „Master Plan“ dalis.

„Tesla“ nuo pat pradžių turėjo vieną niekaip neišsprendžiamą problemą. Pirmieji „Roadster“ elektromobiliai buvo įkraunami labai ilgai. Tai užtrukdavo nuo 24 iki 48 valandų.

Įmonė suprato, kad ir kokios puikios kitos „Roadster“ specifikacijos, bet būtina sumažinti įkrovimo laiką. Tai buvo elektromobilių Achilo kulnas ir per ateinančius metus „Tesla“ šis klausimas tapo prioritetinis.

Net ir šiandien galite užtrukti daugiau nei valandą laiko, kol visiškai įkrausite kai kuriuos „Tesla“ elektromobilius. Nors naujesniuose modeliuose tas įkrovimas yra žymiai greitesnis ir dėka „Tesla V3 Supercharging“ įkrovimo stotelių užtikrinamos įkrovimo galios, galima per maždaug 5 minutes elektromobilius įkrauti tiek, kad galima bus nuvažiuoti 120 km.

Tai vis dar nėra taip greita, palyginus su įprastomis degalų stotelėmis ir kaip greitai galime baką pripildyti benzinu ar dyzelinu, tačiau vis tiek kardinalus pokytis su tuo, kas buvo vos prieš 12 metų.

Užklupusios finansinės bėdos ir kaip įmonės vairą į savo rankas perėmė Elonas

Pasirodžius pirmiesiems „Tesla“ elektromobiliams, atėjo ir pirmieji užsakymai. Klientai buvo pasiryžę išleisti daugiau, kad tik būtų pirmieji, kurie turės išskirtinių elektromobilių. Žvelgiant iš šono, viskas atrodė kaip svajonė, tačiau realybėje įmonė turėjo finansinių problemų.

Pirmasis „Roadster“ nukeliavo Elonui Muskui, o „Tesla“ įkūrėjai Eberhardas ir Tarpenningas galutinai paliko kompaniją. Neilgai trukus, 2008-ųjų spalio mėn., Elonas pradėjo eiti generalinio direktoriaus pareigas ir atleido 25 proc. bendrovės darbuotojų.

Tačiau šis vadovybės pasikeitimas nebuvo ramus pasiplaukiojimas. Eberhardas su Tarpenningu 2009-aisiais pateikė ieškinį buvusiai jų bendrovei ir pačiam Elonui Muskui, kaltindami jį tuo, kad abu vyrai neva buvo priversti palikti jų pačių įkurtą „Tesla“.

Nagrinėjant bylą, į viešumą iškilo faktai, kad Eberhardas buvo kaltas dėl įmonės planų įgyvendinimo vėlavimų, dar iki tol buvusių finansinių problemų ir su tuo susijusių sunkumų „Roadster“ patekti į rinką.

Eberhardas su tuo, žinoma, nesutiko, tačiau tais pačiais metais teismas nutraukė bylą ir buvę jos įkūrėjai nieko nepešė. Visgi, „Tesla“ jau ir taip buvo ant žlugimo ribos. Ji teturėjo vos 10 milijonų dolerių, o tai buvo mažiau nei reikėjo įvykdyti esamiems elektromobilių užsakymams.

Gelbėti „Tesla“ atėjo „Daimler“. Ji 2009-iųjų gegužę nusipirko 10 proc. „Tesla“ įmonės akcijų ir taip atkeliavo 50 mln. dolerių injekcija, kurios „Tesla“ verkiant reikėjo. Šie pinigai leido bent trumpam atsikvėpti.

Netrukus „Tesla“ užsitikrino didžiulę 465 mln. dolerių paskolą iš JAV Energetikos departamento. Tai įmonei suteikė reikalingo kapitalo, būtino ilgalaikiam egzistavimui. Kompanijos būstinė persikėlė į Palo Alto.

Kai į „Tesla“ galėjo investuoti kas tik nori – vakarėlis prasidėjo

Svarbus „Tesla“ istorijos momentas yra 2010-ųjų birželio mėnuo, kai „Tesla“ akcijų galėjo įsigyti ne tik kompanijos, bet visi norintys. Pirmą kartą „Tesla“ akcijos tapo viešai prieinamos ir per NASDAQ atidarymą viena „Tesla“ akcija kainavo 17 dolerių. Taip per savo IPO (pirmas kartas, kai bendrovė visuomenei siūlo įsigyti akcijų aut. past.) „Tesla“ pritraukė 226 mln. dolerių.

Už šiuos pinigus „Tesla“ sukūrė savo pirmąjį aukščiausios klasės ir visiškai elektrinį „Model S“ sedaną.

„Jis tapo geriausiu visose kategorijose. Saugumo, našumo ir efektyvumo derinys. Model S atkūrė žmonių lūkesčius, ko iš tikrųjų galima pasiekti su elektromobiliais. Tuo metu tai buvo didžiausią nuvažiuojamą atstumą demonstruojanti komercinė elektrinė transporto priemonė. Oru atsiunčiami programinės įrangos atnaujinimai, kurie automatiškai pagerino našumą ir rekordinė 2,28 sek. nuo 0 iki 60 mylių per valandą įsibėgėjimo trukmė“, – teigia Motor Trend.

75 000 dolerių vertės „Model S“ tapo sekančiu „Tesla“ plano žingsniu, kuris galutinai įtvirtino įmonės svorį automobilių pramonėje.

Masiškai „Model S“ buvo pradėti gaminti 2012-aisiais.

Po pasirodymo, „Model S“ susilaukė milžiniško dėmesio ir šį elektromobilį gyrė tiek automobilių ekspertai, tiek ir aplinkosauginės organizacijos.

„Model S“ vienu įkrovimu galėjo nuvažiuoti 483 km, o įkrovimo laikas gerokai sutrumpėjo. Pasirodęs „Model S“ lėmė „Roadster“ gamybos pabaigą ir „Tesla“ visą dėmesį sutelkė į naująjį sedaną.

2012-ieji „Tesla“ svarbūs ir tuo, kad atsirado pirmosios „Supercharger“ įkrovimo stotelės. Iš pradžių jų buvo vos 6 ir visos įrengtos Kalifornijoje. Tačiau per ateinančius metus jų palaipsniui daugėjo iki 1000 vienetų visame pasaulyje.

Šiuo metu skaičiuojama, kad pasaulyje iš viso yra daugiau kaip 2 000 įkrovimo stotelių ir daugiau kaip 20 000 „Supercharger“ įkroviklių.

Pirmąjį pelną „Tesla“ uždirbo 2013-aisiais. O jau kitais metais buvo paskelbta apie pirmąją „Tesla Gigafactory“ gamyklą, kuri bus statoma Nevadoje. „Gigafacfory“ yra pagrindinės „Tesla“ elektromobilių ir jiems skirtų baterijų gamyklos.

„Tesla“ taip pat žengė ir į kitus tvarios energetikos sektorius. Pradėti plėtoti ir rinkai tiekti tokie produktai, kaip „Powerwall“, „Powerpack“ bei „Solar Roof“. Bendrovė tikisi, kad tokie produktai leis įmonėms ir asmenims pasigaminti, kaupti bei naudoti švarią, atsinaujinančią energiją.

„Tesla“ stato savo pirmąją „Gigafactory“

Nuo 2014-ųjų „Tesla“ Nevadoje pradėjo statyti „Gigafactory 1“ gamyklą. Šiandien tai yra viena didžiausių gamyklų pasaulyje.

2015-aisiais bendrovė į savo pasiūlą įtraukė ir naują modelį – „Model X“. Pasak „Tesla“, ši transporto priemonė buvo „saugiausia, greičiausia ir pajėgiausia SUV tipo transporto priemonė, kuriai NCAP suteikė 5 žvaigždučių reitingą“.

„Tesla“ po truputi pradėjo kurti ir tuo metu vadintą „semi-self-driving“ sistemą. Tai buvo pirmieji žingsniai link to, ką dabar vadiname „Tesla“ autopilotu.

Laikantis kompanijos „Master Plan“, 2016-aisiais buvo pristatytas „Model 3“ elektromobilis. Tai buvo dar pigesnis, dar geresnių specifikacijų elektromobilis, kurio masinė gamyba prasidėjo 2017-aisiais.

Maždaug tuo pačiu metu „Tesla Motors“ oficialiai pakeitė pavadinimą į „Tesla Inc.“ ir taip buvo siekiama parodyti kompanijos diversifikaciją. Kad kompanija orientuojasi ne vien tik į elektromobilius.

Netrukus po „Model 3“ sedano pristatymo, Elonas viešai pareiškė, kad „Tesla“ 2017-iųjų antroje pusėje pirkėjams pristatys iki 200 000 elektromobilių.

Pareiškimas buvo labai drąsus, kadangi norint jį įgyvendinti – reikėjo įmonės gamybos produktyvumą padidinti 4 kartus.

Tai nebuvo paskutinis kartas, kai Elonas Muskas garsiai paskelbs iš pažiūros neįgyvendinamus tikslus. Jau žinome, kad dalį jų įgyvendinti pavyko, o kitų ne.

Audringieji 2018-ieji

2018 metai „Tesla“ prasidėjo ne itin gerai. Po to, kai bendrovė neįgyvendino kai kurių savo išsikeltų finansinių prognozių, investuotojai supanikavo ir pradėjo masiškai pardavinėti „Tesla“ akcijas. „Tesla“ prarado 5 proc. savo vertės, kuri tuo metu siekė šiek tiek daugiau nei 10 mlrd. dolerių.

„Model 3“ gamyba irgi sudarė tik dalelę to, ką prognozavo Elonas Muskas. Jiems pavyko elektromobilių pristatyti pirkėjams vos 2 500 vienetų, nors buvo teigiama, kad kompanija teoriškai per savaitę gali pagaminti 5 000 elektromobilių.

„Tesla“ dėl vangios gamybos kaltino tiekimo grandinės problemas.

Tų pačių metų rugpjūtį Elonas įskėlė naują audrą, kai Twiteryje paskelbė, kad „Tesla“ pavers privačia bendrove, kai akcijų kaina pasieks 420 dolerių už vienetą. Tai sujudino investuotojus ir jie pradėjo pirkti akcijas, kol jos kainavo mažiau.

Toks Elono elgesys sujaudino ne tik investuotojus, bet ir SEC (JAV vertybinių popierių ir biržos komisiją), kuri pradėjo tyrimą dėl melagingos ir klaidinančios informacijos skelbimo, siekiant dirbtinai padidinti kompanijos akcijų vertę. Elonas griežtai atmetė tokius kaltinimus ir net grasino paliksiąs „Tesla“ kompanijos vadovo postą.

Ginčas baigėsi tuo, kad Elonas su SEC pasiekė susitarimą ir sumokėjo 20 milijonų dolerių baudą. Tuo pačiu Elonas nusprendė pasitraukti iš „Tesla“ valdybos pirmininko pareigų.

Eloną šiose pareigose pakeitė bendrovės valdybos narys Robynas Denholmas. Tačiau „Tesla“ generalinius direktoriumi ir toliau liko Elonas.

2018-ųjų rugsėjo mėn. tyrimą pradėjo ir DOJ (JAV Teisingumo departamentas) dėl tariamai klaidinančios Musko informacijos apie „Model S“ sedano gamybos pajėgumus.

Tolesni Elono pareiškimai „Twitter“ tinkle privedė prie naujo susitarimo su SEC. 2019-ųjų vasario mėn. naujai sutartoje sutartyje atsirado prievolė „Tesla“ advokatams aktyviai prižiūrėti Elono „Twitter“ paskyrą.

Vėliau sekė kitas išskirtinis „Tesla“ įvykis – „Roadster“ elektromobilio paleidimas į kosmosą.

Netrukus po to „Tesla“ pristatė ir savo pirmąjį elektrinį sunkvežimį – „Tesla Semi“.

„Master Plan“ plano pabaiga ir ko tikėtis ateityje?

2019-ųjų kovo mėn. „Tesla“ pristatė „Model Y“ SUV elektromobilį. Tai yra paskutinis kompanijos „Master Plan“ žingsnis, siekiant visuomenei pristatyti „dar pigesnį“ elektromobilį.

Vėliau tais pačiais 2019-aisias „Tesla“ pristatė ir tikrą šurmulį sukėlusį „Cybertruck“. Futuristinis dizainas nepaliko abejingų. Elektrinis pikapas, atrodantis tarsi iš ateities.

Maždaug tuo pačiu metu „Tesla“ pranešė ir apie „Gigafactory 4“ gamyklos statybas netoli Berlyno, Vokietijoje. Pačios statybos prasidėjo 2020-aisiais ir tikimasi, kad kai gamykla bus užbaigta – per metus pagamins beveik 500 000 elektromobilių.

2020-ųjų pradžia „Tesla“ buvo nuostabi. Užbaigtos „Gigafactory 3“ Šanchajuje gamyklos statybos, paskelbta, kad per 2019 metus buvo pristatyta rekordiškai daug elektromobilių – 367 500 vnt. Net ir pandeminiai 2020-ieji baigėsi puikiai. Kompanija pagamino ir pirkėjams pristatė vėl rekordinį automobilių kiekį – 499 550 vnt.

„Ir tai tik pradžia. Tesla jau yra sukūrusi šiuo metu pigiausią kompanijos automobilį ir toliau gamina vis didesniam žmonių ratui prieinamus produktus, tuo pačiu greitindama švaraus transporto ir švarios energijos gamybos atsiradimą.

Elektromobiliai, baterijos, atsinaujinančios energijos gamyba ir jos kaupimo sprendimai jau egzistuoja. Tačiau vis dar atskirai. Kai juos sujungsime į vieną, jie taps dar galingesni – mes norime tokios ateities“, – tvirtina „Tesla“.

Praėjus keleriems metams, „Tesla“ tapo elektromobilių lydere ir užsitikrino didelę šios rinkos dalį. 2019-aisiais „Tesla“ parduodami automobiliai pasaulinėje elektromobilių rinkoje sudarė 12 proc., o JAV yra totalus dominavimas – 75 proc.

Bendrovė ir toliau plečia savo gamybinius pajėgumus visame pasaulyje, kaip ir sparčiai didina įkrovimo stotelių tinklą.

Ar „Tesla“ ir toliau augs, ar pavyks jai įgyvendinti vis ambicingesnius tikslus? Tik ateitis parodys. Tačiau kompanija yra teisingame kelyje.