Tai – viduramžių karūnos ir skeptro atitikmuo – aukščiausios valdžios simbolis. Vyriausiasis kariuomenės vadas visur keliauja su nekaltai atrodančiu lagaminėliu, kuris filmuose ir romanuose apie šnipus vadinamas valdžios simboliu, kuris gali sunaikinti visą pasaulį.
Tai – viduramžių karūnos ir skeptro atitikmuo – aukščiausios valdžios simbolis. Vyriausiasis kariuomenės vadas visur keliauja su nekaltai atrodančiu lagaminėliu, kuris filmuose ir romanuose apie šnipus vadinamas valdžios simboliu, kuris gali sunaikinti visą pasaulį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Oficialiai vadinamas prezidento nepaprastosios padėties lagaminėliu vadinamasis branduolinis futbolo kamuolys yra pagamintas iš tvirto aliuminio karkaso ir aptrauktas juoda oda.
Nebenaudojamas vadinamasis futbolo kamuolys šiuo metu eksponuojamas Smithsonian instituto Nacionaliniame Amerikos istorijos muziejuje.
„Ieškojome objekto, kuris demonstruotų prezidento didžiulę karinę galią ir atsakomybes, ir susidūrėme su šiuo ikonišku objektu“, – sakė kuratorius Harry Rubensteinas.
Priešingai plačiai paplitusiai nuomonei, vadinamajame futbolo kamuolyje nėra raudono mygtuko, kurį paspaudus prasidėtų branduolinis karas. Pirminė jo paskirtis – patvirtinti prezidento tapatybę, be to, per jį prezidentas komunikuoja su Nacionaliniu karinio vadovavimo centru Pentagone, iš kurio stebima, ar pasaulyje nėra branduolinės grėsmės, taip pat gali duoti įsakymą nedelsiant imtis veiksmų.
Lagaminėlis – dar ir supaprastintas branduolinių atakų meniu, kursis suteikia vyriausiajam kariuomenės vadui galimybę nuspręsti, tarkime, ar vienu reidu sunaikinti visus Amerikos priešus, ar apsiriboti išpuoliu prieš Maskvą ar Pekiną.
Šio lagaminėlio atsiradimas griežtai įslaptintas, bet jį galima susieti su 1962 m. Kubos raketų krize.
Asmeninė J. F. Kennedy nuomonė buvo tokia, kad branduoliniai ginklai tinkami tik pagąsdinti. Jam atrodė „absurdiška, kad du skirtingose pasaulio pusėse esantys vyrai turi galimybę nuspręsti padaryti galą civilizacijai“. Baisėdamasis garantuoto abipusio sunaikinimo doktrina, J. F. Kennedy įsakė įtaisyti branduoliniams ginklams užraktus ir pareikalavo sukurti alternatyvą branduolinio karo planui.
Išslaptinti dokumentai atspindi J. F. Kennedy nerimastavimus, dėl kurių ir buvo sukurtas lagaminėlis – vyriausiojo kariuomenės vado tapatybę patvirtinanti sistema. Prezidentas turi atsakyti į šiuos šiurpokai skambančius klausimus:
„Ką pasakyčiau jungtiniam karo kabinetui, jei būtų nuspręsta nedelsiant pradėti branduolinį puolimą?“
„Kaip mano instrukcijas gavęs asmuo jas patikrintų?“
Pasak buvusio gynybos sekretoriaus Roberto S. Mcnamaros, lagaminėlį imta vadinti futbolo kamuoliu, nes karinio branduolinio lėktuvo kodinis pavadinimas buvo „dropkick“ – „smūgis į atšokusį kamuolį“ (tam smūgiui buvo reikalingas futbolo kamuolys).
Anksčiausia žinoma lagaminėlio nuotrauka – 1963 m., gegužės 10 d., joje – padėjėjas neša paskui prezidentą lagaminėlį Kennedy šeimos sodyboje Hyannis Port, Masačusetse.
Nuo 1963 m. lagaminėlis tapo neatsiejamu prezidentų kelionių atributu, yra netgi nuotrauka iš Raudonosios aikštės – kai 1988 m. prezidentas Ronaldas Reaganas lankėsi su vizitu Sovietų Sąjungoje (jos lyderio Michailo Gorbačiovo padėjėjas nešė panašų lagaminėlį).
Prezidentai ir jų padėjėjai nuolat skundėsi, kad lagaminėlyje, kuris šiuo metu sveria apie 20 kg, yra per daug dokumentų.
Prezidentas Jimmy Carteris, kuris buvo branduolinio povandeninio laivyno vadas, žinojo, kad turėtų vos per kelias minutes nuspręsti, kaip reaguoti į branduolinį išpuolį prieš JAV. J. Carteris įsakė radikaliai supaprastinti karo planus.
Pirmas išslaptintas lagaminėlio egzistavimo liudijimas – 1965 m. buvęs slaptas memorandumas, kurį įgijo G. Washingtono universiteto Nacionalinio saugumo archyvas.
Gavęs užduotį sumažinti lagaminėlio svorį aukšto rango gynybos pareigūnas teigė, kad nurodymas suprantamas, bet pridūrė: „Esu tikras, kad galime rasti stiprių padėjėjų, galinčių panešti dar du–tris kilogramus popieriaus.“
Lagaminėlį nešiojantis padėjėjas visada turi būti netoli vyriausiojo kariuomenės vado, o prezidentas turi turėti savo identifikacinius kodus. Pasak buvusio B. Clintono komandos pareigūno, generolo Hugh Sheltono, 2000-aisiais B. Clintonas kelis mėnesius nerado laminuotos kodų kortelės, pravardžiuojamos sausainiu. „Tai rimta, tai labai rimtas dalykas“, – rašė savo 2010 m. pasirodžiusioje autobiografijoje („Without Hesitation: The Odyssey of an American Warrior“) generolas.
Kai 1981 m. kovą buvo kėsintasi į R. Reaganą. Po susišaudymo kilo chaosas ir padėjėjas su lagaminėliu buvo atskirtas nuo prezidento ir nenuvyko paskui jį į G. Washingtono universitetinę ligoninę. Prieš operaciją prezidentą nurengė, paėmė visus daiktus. Vadinamąjį sausainį vėliau rado paprasčiausiai įdėtą į plastikinį ligoninės maišelį. Veikiausiai su karūna ir skeptru nesielgtų šitaip – be ceremonijų.
