Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 22 d. 11:21
Medžiodami nuolaidas išlikite budrūs: ekspertas pataria, kaip netapti sukčių auka perkant internetu
Lapkričio 22 d. 08:16
Failų bendrinimo technologijos: kaip jos prisitaiko prie augančių šiuolaikinio žmogaus poreikių?
Lapkričio 21 d. 20:39
Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: kodėl infrastruktūros spragos stabdo skaitmeninę pažangą Lietuvoje?
Lapkričio 21 d. 18:37
Norite kalbėti vokiškai, itališkai ar kiniškai? „Microsoft Teams“ atnaujinimas pavers jus poliglotu
Lapkričio 21 d. 16:45
5 tendencijos 2025-iesiems: žmonės ieško pusiausvyros tarp technologijų ir realybės, vis labiau vertina autentiškumą
Lapkričio 21 d. 14:24
NKSC įspėja apie dažniausias Juodojo penktadienio apgavystes
Lapkričio 21 d. 12:29
Palygino IT ir automobilių gigantus: į akis krenta sudėtinga problema
Lapkričio 21 d. 10:12
Elektronikos prekių pardavimai per Juodąjį penktadienį: taupysime ne tik dėl akcijų
Lapkričio 21 d. 08:20
Ką turime nuveikti šiandien, kad taptume konkurencingesni ateities inovacijų srityje?
Lapkričio 20 d. 20:21
Su vietos trūkumu susiduria daugelis „Gmail“ naudotojų: pateikiame paprastas gudrybes, kurios leis išspręsti opią problemą
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Elektronika – kompiuterijos ir mobiliojo ryšio stulbinančios plėtros priežastis ir pasekmė

Publikuota: 2007-04-19 07:46
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Autorius: el. paštas dr. Donaldas Zanevičius
Aut. teisės: el. paštas ©Dr. Donaldas Zanevičius
Inf. šaltinis: Lietuvos inžinierių sąjunga

Žodis „elektronika“ tarptautiniame žodžių žodyne apibrėžiamas kaip mokslo ir technikos šaka, tirianti ir naudojanti elektros krūvininkų judėjimo reiškinius. Taip pat tiria prietaisus, kurių veikimas paremtas šiais reiškiniais. Šiandiena elektronikos sąvoka yra labai plati ir vis plečiasi. Informacinė svetainė „Google“ pateikia virš 71 milijono nuorodų, kur galima rasti žodį „electronica“.

 Rodyti komentarus (1)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Žodis „elektronika“ (gr. elektron – gintaras) tarptautiniame žodžių žodyne apibrėžiamas kaip mokslo ir technikos šaka tirianti ir naudojanti elektros krūvininkų judėjimo reiškinius. Taip pat tiria prietaisus, kurių veikimas paremtas šiais reiškiniais. Šiandiena elektronikos sąvoka yra labai plati ir vis plečiasi. Informacinė svetainė „Google“ pateikia virš 71 milijono nuorodų, kur galima rasti žodį „electronica“. Vien lietuvių kalba tokių nuorodų yra virš pusės milijono. Viena iš ryškiai išsiskiriančių elektronikos šakų yra mikroelektronika, kurios paskirtis projektuoti, gaminti ir pritaikyti praktikoje mikroschemas.

Garsioji televizijos kompanija CNN savo žiūrovams pateikė tokį klausimą: „kokios technologijos labiausiai pakeitė jūsų gyvenimą“. CNN tinklalapyje buvo pateikta 24 technologijų sąrašas. Per tris mėnesius vykusioje apklausoje, buvo gauta daugiau nei 119 tūkstančių atsakymų. Balsavimo rezultatas CNN tinklalapyje – svarbiausios technologijos, kurios pakeitė mūsų gyvenimą pripažinta – mikroschemos, internetas, kompiuteris. Kaip matome iš apklausos, žmonių gyvenimą labiausiai pakeitė technologijos, kurios telpa po vienu pavadinimu elektronika.

Pirmuoju, plačiai naudojamu elektroniniu prietaisu matyt reikia laikyti vakuumine lempa. Vakuuminės lempos – triodo sukūrimą „išprovokavo“ radijo išradimas.

1. RADIJO RYŠIO IŠRADIMAS

Maksvelas (1873 m.) grynai matematiniais metodais sukuria bendrą elektromagnetinio lauko teoriją, kuri pradžioje fizikų tarpe buvo sutikta nepalankiai ir net priešiškai. Tik vokiečių inžinierius-fizikas H.Hercas (1886 m.) atliko eksperimentą, kuriuo įrodė, kad elektromagnetinės bangos sklinda erdvėje ir gali būti panaudotos bevielio telegrafo sukūrimui. Jo eksperimente atstumas tarp siųstuvo ir imtuvo buvo vos 1,5 metro, bet to užteko, kad prasidėtu nauja era žmonijos istorijoje. H. Hercui už jo atliktą eksperimentą buvos suteikta visa eilė premijų ir vardų. O pasaulio mokslo visuomenė pagerbdama mokslininką, kuris pirmasis eksperimentiškai įrodė, kad signalas gali būti perduotas per atstumą, vieną iš svarbiausių svyravimo parametrų – svyravimo dažnio vienetą pavadino herco vardu. Tai oficialus atradėjo pripažinimas.

Keletą žodžių apie jį pati. H. Hercas pradžioje mokėsi statybos inžinerijos ir statė tiltus. Tik vėliau suprato kad jo pašaukimas yra mokslas ir todėl įstojo mokytis į Berlyno universitetą. Jo aiškus polinkis matematikai, o kartu eksperimentams leido jam suprasti elektromagnetinių bangų fizikinę prigimti ir eksperimentiškai patvirtinti galimybę elektromagnetinių bangų signalus perduoti per atstumą. H. Herco požiūrį į matematiką pasako jo žodžiai – „kartais atsiranda jausmas, kad matematinėms formulėms būdinga savarankiškas gyvenimas su savu protu, kad jos protingesnės už mus, netgi protingesnės už tuos, kurie sukūrė jas, kad jos duoda daugiau, negu į jas buvo įdėta“.

Rusų fizikas A. Popovas, susipažinęs su H. Herco eksperimentais ir pasinaudojęs Herco elektromagnetinių bangų generatoriumi – „Herco vibratoriumi“, patobulino elektromagnetinių bangų imtuvą ir pavadino jį „žaibo fiksatorius“. Tai Popovas savo prietaisą pademonstravo 1895 m. gegužės 7 d. fizikos kabineto patalpose. Tai buvo vienas žingsnelis (po 9 metų) į priekį po Herco atlikto eksperimento. Italas G. Markonis, nors nebaigęs specialių mokslų, susipažinęs su H. Herco atliktais eksperimentais, pasigamino elektromagnetinių bangų generatorių ir imtuvą ir 1895 m. (būdamas 21 metų) užfiksavo signalo perdavimą per atstumą – kitame laboratorijos kambario gale. 1897 pademonstruoja signalo perdavimą 16 km. atstumu ir gauna patentą prietaisui, skirtam elektriniam signalui per atstumą perduoti. 1909 m. Markoni už darbus radijo ryšio srityje suteikiama Nobelio premija.

Sekantis esminis žingsnis, siekiant pritaikyti elektromagnetines bangas signalų perdavimui per atstumą, buvo vakuuminės lempos – triodo išradimas. Tai padarė amerikiečių inžinierius L. de Foresto 1907 m. Nuo čia prasideda spartus radijo vystymasis. JAV 1909 m. pirmą karta radijo bangomis perduodamas žmogaus balsas. Prasideda radijo imtuvų gamyba. JAV 1922 m. jau gaminami radijo imtuvai su 2-3 žemo dažnio kaskadais ir garsiakalbiais.

Kas tuo klausimu buvo daroma Lietuvoje?

1579 m. Vilniuje Steponas Batoras pasirašo Vilniaus universiteto privilegijos raštą. O1832 m. Rusijos caras Nikolajus I universitetą uždaro. Lietuva iki 1922 m. neturi savo mokslo centro. 1919 m. Lenkijos valdžia paskelbia, jog atkuriamas Vilniaus universitetas ir suteikiamas jam karaliaus Stepono Batoro vardas. Suprantama, kad joks mokslinis darbas fizikos-technikos srityse Lietuvoje nevyko. Visi, kurie siekdavo universitetinio mokslo, važiuodavo į šalia esančias valstybes, turinčias universitetus. Nemažai lietuvių išvažiavo mokytis į Peterburgą. 1918 m. Lietuvai atkūrus Nepriklausomą valstybę, į Lietuva pradėjo grįžti Rusijoje dirbę inžinieriai ir mokslininkai. 1922 m. įkūrus Kauno universitetą, įkuriama Elektrotechnikos katedra, kur prasideda, elektros ir radijo inžinierių pirmieji darbai. 1924 m. lapkričio mėn. Kaune įkuriama Lietuvos inžinierių ir architektų sąjunga. 1925 m. išleidžiama J. Šliogerio „Elektrotechnikos paskaitos“.

Lietuvos vyriausybė suprato, jog būtina statyti radijo stotį. 1923 m. rugsėji Ministrų kabinetas priėmė konkursų komisijos rekomendaciją radijo stotį pavesti statyti prancūzų firmai SFR Radijo stoties statybai vadovauti paskiriamas patyręs radijo stočių statytojas inžinierius Kleofas Gaigalis. K. Gaigalis 1900 m. įstojo į Peterburgo Elektrotechnikos institutą, kuriame klausėsi vieno iš radijo kūrėjų A. Popovo paskaitų. Po instituto baigimo, K. Gaigalis statė radijo stotis Rusijoje, Estijoje ir Latvijoje. 1923 m. K. Gaigalis grįžta į Lietuvą ir pradeda rūpintis radijo stočių statyba Lietuvoje. Prasidėjus Kauno radijo stoties statyboms, K. Gaigalis paskiriamas jos viršininku. Statybų metu ir ypač atliekant bandymus išryškėjo, kad prancūzų firma SFR nevykdo pasirašytos sutarties. Vietoje žadėtų 10 kW galingumo, realus galingumas vos siekė 3-4 kW. Nežiūrint spaudimo kaip iš prancūzų firmos vadovų, taip ir iš Lietuvos vyriausybės K. Gaigalis priėmimo protokolo nepasirašo. „Nepaklusnusis“ K. Gaigalis nuo 1926 m. balandžio 26 d. atleidžiamas iš Kauno radijo stoties viršininko pareigų. Radijo stoties viršininku paskiriamas karo inžinierius Alfonsas Jurskis.

Alfonsas Jurskis 1912 m. įstojo į Petrapilio politechnikumo elektromechanikos skyrių. 1919 m. grįžta į Lietuvą ir dirba Elektrotechnikos bataliono samdomu inžinieriumi. 1923 m. A. Jurskis komandiruojamas į Paryžių, kur po mokymosi gauna radijo – elektriko inžinieriaus diplomą. Nuo 1925 m. A. Jurskis dirba Kauno Karo mokykloje ir Aukštuosiuose karo technikos kursuose, o vėliau ir Vytauto Didžiojo universitete, kur skaito elektrotechnikos ir radiotechnikos paskaitas. 1927 m. A. Jurskis Aukštuosiuose karo technikos kursuose išleidžia pirmąją mokymo priemonę „Radiotechnika. Radiotelegrafija“. Nors A. Jurskis jokių disertacijų neruošė, jam 1940 m. suteikiamas profesoriaus vardas. Na, o grįžtant prie Kauno radijo stoties, priminsime, kad A. Jurskis nuo 1926 m. gegužės 7 d. paskiriamas Kauno radijo stoties viršininku ir pasirašo Kauno radijo stoties priėmimo protokolą. Pagaliau 1926 m. birželio 12 d. pradėjo veikti Kauno radijo stotis vos 3 kW galingumo. Nuo čia prasideda radijo panaudojimo istorija Lietuvoje. 1930 m. gegužės 1 d. radijo stotis iš Krašto apsaugos ministerijos vėl perduodama Susisiekimo ministerijai, o radijo stoties viršininku vėl skiriamas K. Gaigalis. Plačiau apie tai galima rasti žurnale „Mokslas ir technika“ 2006 m. Nr. 4. Dr. Donaldas Zanevičius „Artėjant radijo 80-mečiui“.

Kita ne mažesnė problema buvo- o kas ir kiek klauso radijo. Kaip rašo P. Vitkevičius savo knygoje „Elektros ir radijo ryšio plėtra Lietuvoje“ išleistoje 1972 m., Lietuvoje 1924 m. buvo užregistruoti 7 radijo imtuvai, o 1926 m. – 323. Radijo imtuvų skaičius staigiai auga. Lietuvoje prasidėjo radijo mėgėjų judėjimas, bei savų radijo imtuvų gamyba. Šiauliuose Stasys Brašiškis atidaro Radijo laboratoriją, kurioje gamina kaip detektorinius taip ir lempinius radijo imtuvus, o 1927 m. išleidžia knygelę „Kaip pačiam pasigaminti radijo aparatą“. Daugiau apie tai galima rasti http://www.zilionis.lt/history/brasiskis/imtuvai/ .

Kauno universiteto Technikos fakultete pradedami ruošti inžinieriai elektrikai ir radijo ryšio specialistai. Universiteto dėstytojai vykdo pirmuosius tyrimo darbus. 1939 m. karo inžinierius Šilius išleidžia vadovėlį „Radijo technikos pagrindai“, skirtą karo technikos kursų klausytojams, kuriuo naudojasi ir Kauno universiteto studentai ir kursų klausytojai. Kauno universiteto Technikos fakultetas 1935 m. išleidžia pirmąjį radiotechnikos inžinierių – radistą J. Stanaitį, kuris vėliau taps Kauno Politechnikos Institute įkurtos radiotechnikos katedros vedėju. Dar 1940 m. Lietuvoje buvo 37 tūkst. radijo imtuvų. Išsiplėtus radijo stočių veikalai, radijo imtuvų skaičius pradėjo augti. Kaune įkurta Radijo gamykla, išleidžia pradžioje radiolą „Dainava“, o vėliau – „Neringa“. Daugiau apie anksčiau gaminamus radijo imtuvus galite rasti radijo kolekcininko inž. Zenono Langaičio portale http://langaitis.zenonas-old.radios.fotopic.net.

1950 m. Kauno universitetas reorganizuojamas į Kauno Politechnikos Institutą. Vienas iš penkių fakultetų – Elektrotechnikos fakultetas. Jame pradžioje yra elektrinio ryšio katedra, o vėliau ir radiotechnikos katedra. Nuo 1964 m. įkuriamas Radioelektronikos fakultetas, kuriame (1979 m.) buvo 1150 studentų. Fakultete buvo 5 katedros. Ir tai suprantama, nes Lietuvoje buvo kuriamos ir statomos radioelektroninio profilio gan didelės (nuo 3000 iki 10000 dirbančiųjų) gamyklos. Tai Kauno radijo gamykla, Šiaulių televizorių gamykla, Panevėžio kineskopų gamykla „Ekranas“, Vilniaus radijo komponentų gamykla, Magnetofonų gamykla „Vilma“, Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla ir kitos. Prie gamyklų kuriami Projektavimo-konstravimo biurai. Kai kurie iš jų vėliau perauga į mokslinio tyrimo institutus, kuriuose dirbo pakankamai daug inžinierių ir mokslininkų.

2. KOMPIUTERIO IŠRADIMAS

Kompiuterių istorijos pradžia laikomi 1946 m., kada JAV buvo pagaminta pirmoji elektroninė skaičiavimo mašina ENIAC. Ją sudarė 40 spintelių po 450 elektroninių lempų kiekvienoje. Be bendro 18000 lempų joje dar buvo 1500 relių. Kompiuterio eksploatacija buvo sudėtinga, kadangi per dieną tekdavo pakeisti vidutiniškai po 50 elektroninių lempų. Tačiau kompiuteris, to laiko supratimu turėjo „fantastinį“ skaičiavimo greitį – 5000 sudėties operacijų per sekundę. 1948 m. pagaminamas pirmasis puslaidininkinis tranzistorius. 1958 m. pasirodo elektroninė skaičiavimo mašina, kurioje elektroninės lempos jau buvo pakeistos tranzistoriai. Tačiau kompiuteriu kainos išlieka didelės. Taip vienas populiariausiu kompiuterių IBM 370 kainavo 4,5 milijono USD. Įdomu tai, kad to meto prognozės tvirtino, kad tokių „super“ kompiuterių pasauliui reikės ne daugiau kaip dešimt. Prasideda kompiuterių ir aplamai skaitmeninių technologijų epocha. Suprantama, kad iš daugelio spintų susidedanti ir sales užimanti skaičiavimo mašina reikalavo galingų elektros maitinimo šaltinių, bet svarbiausia, kad tokia skaičiavimo mašina negesdama galėjo dirbti vos keletą minučių.

Kas tuo klausimu buvo daroma Lietuvoje?

1957 m. Vilniuje įkuriama Skaičiavimo mašinų gamykla (VSMG) Tiesa, tada kaip ir visame pasaulyje pagrindiniai skaičiavimo įrenginiai buvo tabuliatoriai. Tam Vilniuje buvo pastatyti trys galingi korpusai, kurie tebestovi ir šiandiena. Kadangi jau buvo žinoma, jog elektromechaniniu principu dirbančius mazgus reiks pakeisti elektroninėmis lempomis, prie VSMG įkuriamas Specialus konstravimo biuras, kurio pagrindinė užduotis ir buvo pradėti projektuoti Elektronines skaičiavimo mašinas (ESM).

1958 m. Kauno technologijos universitete (tada Kauno Politechnikos Institute) apginamas pirmasis diplominis darbas iš elektroniniu skaičiavimo mašinų srities. Jau kitais metais sudaroma pirmoji keturių diplomantų grupė, kuri, išklausiusi pirmąjį ESM paskaitų kursą, paruošia ir apgina pirmuosius keturis diplominius darbus, kuriuose jau projektuojami tuometinių ESM mazgai. Dalis absolventų, apgynusių pirmuosius diplomus iš ESM tematikos pasilieka dirbti KTU, kur pradeda formuotis būsimoji ESM katedra, kuri kaip žinia vėliau išaugs į atskirą Skaičiavimo technikos fakultetą.

Vilniuje Specialiame konstravimo biure (SKB), suprojektuojama ir pagaminama pirmoji Lietuvoje elektroninė skaičiavimo mašina. Be abejo jos pagrindą sudarė elektroninės lempos. Tai buvo maždaug keturių metrų ilgio ir dviejų metrų aukščio metalinė spinta, kurią apipūsdavo galingi ventiliatoriai. Kaip tik tuo metu pasaulyje pasirodė eksploatacijai tinkantys tranzistoriai, o po to ir pirmosios nedidelės mikroschemos . Pasikonsultavus su Mokslų akademijos Fizikos instituto fizikais, mes patys pasidarėme vakuuminį įrengimą ir jame ant stikliuko užgarinome metalo sluoksnį iš kurio ir suformavome plonasluoksnes varžas ir metalinius laidus jiems sujungti. Pridėjus prie jų mini tranzistorius buvo pagaminta pirmoji mikroschema Lietuvoje.

3. TRANZISTORIAUS IR MIKROSCHEMOS IŠRADIMAS

1948 m. amerikiečių firmos AT&T „Bell“ laboratorijoje pagaminamas pirmasis puslaidininkinis prietaisas, vėliau pakeisiantis vakuumines lempas – tranzistorius. Jo autoriams V. Šokliui, Dž. Bardenui ir V. Bratenui po kelerių metų bus suteikta Nobelio premija. 1958 m. pagaminamas pirmasis kompiuteris tranzistorinių schemų pagrindu. Prasideda spartus tranzistorių gamybos augimas. Tranzistorių pagrindu pradedami gaminti ir radijo aparatai, neretai vadinami tiesiog tranzistoriumi. Susiformuoja ir sparčiai auga elektronikos pramonė ir mokslas.

Amerikos inžinieriai, dirbę firmoje „Fairchild Semiconductor“, Robertas Noisas ir Džekas Kilbis 1959 m. pasiūlo naują puslaidininkinių prietaisų gamybos technologiją – mikroschemų technologiją. Už tai jiems buvo išduoti patentai. Iki to puslaidininkiniai pritaisai – tranzistoriai buvo gaminami atskirai ir tik vėliau sulituojant jungiami į schemas. Šie Amerikos inžinieriai pasiūlė technologiją, kuri leido vieno technologinio ciklo metu pagaminti ne tik tranzistorius, bet ir jų sujungimus į schemą. Tai iš esmės pakeitė schemų gabaritus, darbo greitį ir schemos kainą. Tiesa, šios technologijos pareikalavo visiškai naujų technologinių įrengimų, visiškai naujos profesijos inžinierių, bei visiškai naujų patalpų su labai aukštais (nesulyginamai aukštesniais nei ligoninių operacinėse) vakuuminės higienos reikalavimais.

Visa tai reikalavo nepaprastai didelių investicijų kaip finansų, taip ir intelekto prasme. 1968 m. R. Noisas įkuria dabar garsiąją firmą „Intel“. Skaičiavimo mašinas gaminanti amerikiečių firma IBM 1981 m. pagamina pirmąjį kompiuterį firmos „Intel“ mikroprocesoriaus pagrindu. Mikroschemų poreikis fantastiškai auga. Be kompiuterių, kurie pasidaro masiškai naudojamu prietaisu (manoma, kad dabar per metus pagaminama apie 200 milijonų kompiuterių), mikroschemų maži gabaritai ir fantastiškai išaugę greičiai, sukuria sąlygas sukurti mobiliuosius telefonus. Šiandien neįsivaizduojame ryšio priemonės, kuri nenaudotų mikroprocesoriaus. Mobilusis telefonas dabar apjungia beveik visas skaitmeninių technologijų rūšis: tai netik telefonas su savo imtuvu ir siųstuvu, tai ir radijas, televizorius, darbo su internetu terminalas, foto aparatas, teksto ir nuotraukų teletaipas ir kitos funkcijos. Manoma, kad per 2004 m. buvo parduota daugiau nei 680 milijonų mobiliųjų telefonų. Ir visą tai atsirado tik todėl, kad buvo sukurtos ir dabar pastoviai tobulinos mikroschemų technologijos.

Firmai „Intel“ greitai sukaks 40 metų. Firmos „Intel“ 2005 m. pajamos išauga iki 80 milijardų USD. Per šį laiką buvo žengtas fantastinis žingsnis į priekį. Pradėjusi nuo 10 tranzistorių viename kristale, šiandiena jau masinėje gamyboje išleidžia mikroschemas (mikroprocesorius) , kuriose viename kristale telpa 50 milijonų tranzistorių. Jeigu atidarytumėte savo kompiuterį, tai surastumėte mikroprocesorių, kuriame yra 50 milijonų tranzistorių. Pradėtos gaminti mikroschemos talpinančios iki 150 milijonų tranzistorių. Planuojama pasiekti 1 milijardo tranzistorių viename kristale ribą. Kad per 40 metų...

  • padidinti dešimti milijonų kartų mikroschemos integraciją (tranzistorių skaičių viename kristale nuo 5 iki 50 000 000 );
  • padidinti darbo greitį milijoną kartų (nuo 1000 iki 1000 000 000);
  • taip pagerinus darbo kokybę (greitį ir integraciją), sumažinti kompiuterio kainą tūkstantį kartu (nuo 4000 000 iki 4000)

...reikėjo įdėti nepaprastai daug intelektualinių jėgų, jas atitinkamai finansuojant. Per 2005 investuota į mokslą ir technologijų kūrimą 5,2 milijardo, o investicijos įrengimams kurti ir pirkti 5,1 milijardo USD. Pamėginkite surasti kitą tokią technikos ar ūkio šaką, kurioje būtų įvykę tokie „revoliuciniai“ pasikeitimai. Daugiau apie tai rasite žurnale „Mokslas ir technika“ 2005 m. Nr. 4. dr. Donaldas Zanevičius „Naujos technologijos pakeitė mūsų gyvenimą“.

Kas tuo klausimu daroma Lietuvoje?

1956 m. įkuriamas Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos institutas, kuriame buvo Puslaidininkių laboratorija. Jos pagrindu 1967 m. įkuriamas Puslaidininkių fizikos institutas. Vilniaus universitete sukuriama Puslaidininkių fizikos katedra, o prie jos kuriasi laboratorijos.

1962 m. Vilniuje įkuriamas ir pastatomas mikroschemų projektavimo institutas „Venta“. Kauno Politechnikos institutas ir Vilniaus universitetas kasmet siunčia po 50 savo absolventų. Dirbdami „Ventoje“ (dirbo iki 1200 universitetus baigusių specialistų) labai įtemptą kūrybinį darbą, jie kartu ruošia ir gina disertacijos. Sukuriamos vis naujos mikroschemos. Prie Ventos įkuriama eksperimentinė gamyba, o Šiauliuose kuriama ir statoma mikroschemų gamybos gamykla „Nuklonas“ (dirbo iki 4000 darbuotojų). Kauno Politechnikos institute įkuriama Integralinių mikroschemų gamybos automatizavimo laboratorija aprūpinta naujausiai ir unikaliais įrengimais. „Ventoje“, čia sukurtų mikroschemų pagrindu, sukurtas ir pagamintas mikrokompiuteris, kuris buvo pripažintas kaip pirmasis bortinis kompiuteris tuometinėje Tarybų Sąjungoje. Už ką eilė darbuotojų buvo apdovanoti. Mikroschemų projektuotojų ir gamintojų sąrašas pasaulyje buvo neilgas, kadangi, kaip jau minėjome, nedaug pasaulio šalių tada (apie 1960-70 metus) galėjo (turėjo potencialą) pradėti kurti mikroelektronikos pramonę. Tokią pramonę buvo pradėta kurti ir Lietuvoje.

Net ir šiandiena sunku įsivaizduoti, ką reiškia „tik“ 50 milijonų tranzistorių viename kristale. O tai mikroschemos – mikroprocesorius kuris yra Jūsų kompiuteryje. Kad intuityviai būtų aiškiau, paskysime, kad norint tik sandėliuoti 50 milijonų elektroninių lempų, reiktu pastatyti 3 aukštų pastatą, kuris turėtu 50 metrų ilgį ir 10 m. plotį. Dabar 50 milijonų tranzistorių telpa 10 x 10 milimetrų plokštelėje. O tai reiškia, kad šiuolaikinio tranzistoriaus tūris yra 50 milijardų kartų mažesnis už vakuuminės elektroninės radijo lempos tūrį.

Per 30 gyvavimo metų „Venta“ išaugo į galingą tyrimo ir projektavimo institutą. Per tą laiką sukurtą ir įdiegtą į serijinę gamybą kelios dešimtys tipų mikroschemų Apie aukštą mokslinį darbų lygį patvirtina ir tai, kad institute buvo paruošta ir apginta 54 daktaro ir habilituoto daktaro disertacijos, kurios tiesiog gimė ruošiant naujas mikroschemų technologijas, todėl niekada nekildavo problemų dėl taip vadinamo mokslo panaudojimo praktikoje, nes jos rado tiesioginį pritaikymą ruošiant naujas technologijas. Lietuvos Mokslo ir technikos premijų komiteto, kurio pirmininkas buvo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas J. Matulis, sprendimu 1974 m. Respublikinė (nacionalinė) premija suteikta Instituto „Venta“ grupei specialistų už darbų ciklą „Didelių loginių mikroschemų serijos „Varduva“ sukūrimą ir įdiegimą“.

Na, o kas dabar daroma ir kas planuojama daryti Lietuvoje elektronikos klausimais. Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas toliau ruošia elektronikos ir telekomunikacijų specialistus. O jaunų inžinierių grupė portale www.elektronika.lt siekia suburti elektronikos specialistus ir jos entuziastus. Palinkėkime jiems sėkmės atgaivinant Lietuvos elektroniką.

Kas toliau?

Kompiuteriai, internetas ir mobilusis telefonas yra ne tik puikios informacinių technologijų priemonės, ir keičia pačio žmogaus mastymo būdą, bet padeda formuoti „dirbtinio intelekto“ filosofiją. Internetas ir tuo labiau mobilusis internetas matyt ryškiai pakeis žmogaus vertybių skalę ir mokymosi technologijas. Sparti elektronikos technologijų plėtra jau leidžia kurti ne tik informacinių technologijų prietaisus, bet ir pačio žmogaus veiklos „dublerius“ – robotus, kurie žada pakeisti žmogų ne tik gamyboje, buityje bet ir karo lauke. Manoma, kad kiekviena šeima galės nusipirkti tokį robotą, kuris padėtų tvarkyti namų ūkį. Tai, kad Pietų Korėjos vyriausybė priėmė įstatymą nustatanti robotų ir žmonių socialinius santykius, rodo, jog ir šioje sferoje artimiausiu laiku reikia laukti robotų gamybos „sprogimo“. Ir visa tai galima sukurti tik todėl, kad buvo, yra ir bus kuriamos naujos elektronikos technologijos.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama