Prieš 20 metų, sausio 15 d., Vikipediją įkūręs Jimmy‘is Walesas nė pats nesitikėjo, kad enciklopedija taps vienu lankomiausių pasaulio tinklalapių, o jos turinį kurs šimtai tūkstančių žmonių. Dabar Vikipedijos informacija naudojasi ne tik milijardai pasaulio gyventojų, bet ir „Google“ bei „Apple“ sistemos. Kas lėmė enciklopedijos sėkmę ir su kokiais iššūkiais šiai platformai teko susidurti, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.
„Iš pradžių daugelis į Vikipediją žvelgė pašaipiai ir kritikavo dėl daugybės straipsniuose pasitaikančių klaidų, tačiau šiandien platforma pateikiama kaip puikaus bendruomeninio darbo pavyzdys. Šis projektas pakeitė mūsų supratimą apie enciklopedijas, milijardams žmonių leido nemokai susipažinti su pasaulio istorija, mokslu ir suteikė galimybę akimirksniu rasti atsakymą į daugybę mus dominančių klausimų“, – sako „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė.
Pirmasis projektas nepasiteisino
Vikipedija nebuvo pirmas šios platformos įkūrėjų enciklopedijos projektas: 2000-ųjų sausį J. Walesas kartu su Larry Sangeru įkūrė enciklopediją „Nupedia“. Tiesa, projekto koncepcija skyrėsi nuo Vikipedijos – „Nupedia“ kurta mokslo bendruomenei, o jos straipsniai buvo itin kruopščiai redaguojami. Vis dėlto projektas didesnės sėkmės nesulaukė, tačiau jo metu sukaupta patirtis pravertė kuriant Vikipediją.
2001-ųjų sausio 15-ąją J. Walesas ir L. Sangeras įkūrė Vikipedijos enciklopediją, kurią redagavo savanoriai. Enciklopedijos sumanytojai nustebo, kad prie platformos kūrimo noriai prisidėjo žmonės iš viso pasaulio – po pirmųjų veiklos metų Vikipedijoje jau buvo 20 tūkst. straipsnių, parašytų 18 kalbų.
„Mažai kas pamena, kad iš pradžių Vikipedijos įkūrėjai svarstė į šį savanorių kurtą produktą kelti reklamas ir tokiu būdu uždirbti. Vis dėlto daliai savanorių pagrasinus perkelti straipsnius į naują platformą, šių planų atsisakyta. Dabar Vikipediją valdo ne pelno siekianti organizacija – Vikimedijos fondas, – o enciklopedija išlaikoma savanorių pinigais“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertė.
Vikipedijos populiarumą galėjo lemti straipsnių rengimo paprastumas bei platformos kūrėjų dėmesys turiniui, o ne produkto vystymui, ką darė kitų, mažiau sėkmingų platformų savininkai.
Vikipedijos savanoriai, be kurių šios enciklopedijos nė nebūtų, pasakoja rašantys straipsnius vien dėl to, kad jiems tą smagu daryti.
Kurioziški straipsnių įrašai
Pradėjusi veikti Vikipedija buvo nuolatos pašiepiama dėl klaidų straipsniuose – jų pasitaikydavo, nes kuriantiems turinį nebuvo keliami jokie reikalavimai. Be to, kai kurie vartotojai klaidas darė piktavališkai, todėl pasitaikydavo ir kurioziškų straipsnių įrašų.
Pavyzdžiui, aktorius Charlie Sheenas Vikipedijoje buvo apibūdintas kaip pusiau žmogus, pusiau kokainas, vietoje Turkijos prezidento nuotraukos Vikipedijoje atsirado tarakono, o dainininkės Miley Cyrus biografijoje puikavosi įrašas, kad ji mirė iš gėdos.
„Siekdama sumažinti klaidų skaičių ir apriboti internetinį vandalizmą, Vikipedija sukūrė daugiau biurokratinių procedūrų, kad bet kas straipsnių redaguoti negalėtų. Be to, į pagalbą pasitelkta programinė įranga leido redaktoriams matyti straipsniuose padarytus pakeitimus ar automatiškai atkurti ankstesnius straipsnių variantus. Šios pastangos davė vaisių – sumažino vandalizmą, tačiau įvestos biurokratinės procedūros apsunkino rašymą ir atbaidė dalį savanorių“, – prisimena L. Štrafėlaitė.
Vis tik problemos nėra iki galo išspręstos ir iki šiol: Vikipedijos redaktoriai ne kartą susilaukė kritikos dėl šališko turinio pateikimo, pavyzdžiui, moterų pasiekimų atžvilgiu. Vikipedijos fondas pripažino problemas ir prieš pusmetį priėmė naują organizacijos elgesio kodeksą, kuris turėtų padėti pašalinti šį savanorių turinio kūrėjų elgesį.
Naudoja „Google“ ir „Apple“
Šiandieną Vikipedijoje yra daugiau kaip 50 mln. straipsnių, parašytų beveik 300 skirtingų kalbų. Lietuvių kalba, pasak Vikipedijos, sukurta kiek daugiau nei 200 tūkst. straipsnių.
Enciklopediją valdantis Vikimedijos fondas kasmet surenka vis daugiau pinigų – vien per 2019-uosius Vikipedijai paaukota daugiau nei 100 mln. eurų.
Pernai Vikipedija buvo net 13-as lankomiausias pasaulio tinklalapis, skelbia rinkos tyrimų bendrovė „Alexa“. O per mėnesį Vikipediją, pasak rinkodaros bendrovės „Ahrefs“, aplanko daugiau kaip 2,2 mlrd. lankytojų.
Kad Vikipedijai pavyko išspręsti problemas, susijusias su informacijos straipsniuose tikslumu, byloja ne tik lankytojų susidomėjimas, o ir tai, kad virtualūs asistentai „Siri“ ir „Alexa“ dažnai atsakymus pateikia naudodamiesi enciklopedijos informacija. Tuo tarpu „Google“ paieškos sistemoje suvedus paieškos frazę, parodomas svarbiausių faktų blokelis, kuriame cituojama Vikipedija.