Paciento emocinės būklės stebėjimas per mobilųjį telefoną, marškinėliai, registruojantys žmogaus gyvybines funkcijas, ar dirbtinio intelekto siūlomos diagnozės – nebe fantastinio filmo ištrauka, o šių dienų realybė. Medicinai sparčiai šuoliuojant į priekį, kai kurios, jau dabar egzistuojančios inovacijos, galės padėti išgelbėti gyvybę net tada, kai žmogus dar nejaučia grėsmės. 
Paciento emocinės būklės stebėjimas per mobilųjį telefoną, marškinėliai, registruojantys žmogaus gyvybines funkcijas, ar dirbtinio intelekto siūlomos diagnozės – nebe fantastinio filmo ištrauka, o šių dienų realybė. Medicinai sparčiai šuoliuojant į priekį, kai kurios, jau dabar egzistuojančios inovacijos, galės padėti išgelbėti gyvybę net tada, kai žmogus dar nejaučia grėsmės.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nacionalinio vėžio instituto Medicinos fizikos skyriaus vedėjas dr. Jonas Venius pasakoja apie karantino metu įgyvendintą naują paciento stebėsenos būdą: „Pacientui aktyviai naudojant mobilųjį telefoną yra pasyviai renkami duomenys apie jo fizinę ir emocinę būklę. Tai yra stebimas paciento judrumas, judėjimo aktyvumas, aktyvumo trukmė ar pobūdis, taipogi vertinant paciento naudojimąsi internetu, socialiniais tinklais, SMS ar skambučius vertinama paciento psichinė bei emocinė sveikata“.
Anot J. Veniaus, toks pasyvus duomenų rinkimas suteikia didelės raiškos didžiulį duomenų srautą, tačiau nereikalauja jokio indėlio iš paciento. Be to, atsirado galimybė klausimynus apie savo būklę pildyti nuotoliu. Tai ne tik sumažino kontaktinių susitikimų skaičių, tačiau ženkliai pagerino paciento būklės stebėsenos kokybę – pacientas klausimynus gali užpildyti kada jam patogu, neskubėdamas, namų aplinkoje. Tuo tarpu įprastinio vizito metu renkama tik momentinė informacija ir pacientams kartais sunku prisiminti apie simptomus, patirtus per keletą savaičių ar mėnesių.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas Prof. Algirdas E. Tamošiūnas pasakoja, kad karantino metu tapę įprasti virtualūs medikų konsiliumai tikriausiai bus praktikuojami ir ateityje, nes tai efektyviai taupo gydytojų laiką. „Šita pandemija tikrai privertė labai gerai išmokti ir efektyviai, nevaikštant didelių atstumų, nes mūsų ligoninė tikrai didžiulė, organizuoti pasitarimus nuotoliniu būdu“, – pasakoja Santaros klinikų medikas.
Antrina ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus: „Daugelio baimių, kurios buvo seniau, atsikratėme, ir galvojame, kaip taip buvo įmanoma dirbti nepanaudojant tokių papildomų funkcionalumų, kurie palengvina gyvenimą“.
Telemedicina radiologijos srityje: perversmas, leidžiantis dalintis patirtimi
O kokias kitas naujas technologijas jau taiko Lietuvos medikai? Respublikinės Klaipėdos ligoninės radiologas Artūras Čivašovas pasakoja, teleradiologija – ypatingai reikšminga galimybė, nes didelė dalis šios srities gydytojų darbo – vaizdų vertinimas – nėra susieta tiesiogiai su pacientu ir turint reikiamą techninę įrangą galima tai atlikti kitame mieste ar net šalyje: „Mūsų įstaigoje dalį savo darbuotojų aš turiu dirbančių nuotoliniu būdu. Jie padaro tikrai didelę darbų dalį, be jų neįsivaizduoju savo kasdienio darbo ir kad padarytume tiek tyrimų, kiek jų padarome dabar“.
Anot A. Čivašovo, realus gydytojo ir paciento bendravimas išlieka svarbus, tačiau teleradiologija, tinkamai derinama su gydytojo darbu realiomis sąlygomis, suteikia galimybes dirbti našiau ir atlikti tai, kas būtų sudėtinga įprastomis sąlygomis.
Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė pasakoja ir apie modernią galimybę ultragarso srityje: „Jau senokai profilaktiniam krūtų patikrinimui naudojamas robotizuotas automatinis krūtų ultragarso tyrimo atlikimas. Aparatą valdo radiologijos technologas, o gydytojas juos vertina nuotoliniu būdu. Toks aparatas yra ir Lietuvoje“. Vis dėlto, anot gydytojos, kol kas moderniosios technologijos negeba pakeisti radiologijos technologo – tyrimai vis dar atliekami tik kontaktiniu būdu.
Apie gyvybines funkcijas pranešantys marškinėliai – nebe utopija, o šių laikų realybė
Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas pasakoja apie scenarijų, kuris artimiausiu metu gali tapti kasdiene praktika: „Garbaus amžiaus žmogus, turintis kokius penkis rimtus susirgimus, gyvena kažkur atokiam kaime ir jam sutrinka širdies ritmas, jis to gali nesuprasti. Bet jau informacija turėtų pasklisti kažkur, kad ir iki greitosios pagalbos tarnybos, o ten medikai jau šoktų į automobilį lėkti pas žmogų, kuris gal dar nejaučia, kad jam ritmas sutriko, bet jau grėsmingai artėja prie to, kai jaus“.
Pasak mediko, ištikus staigiai mirčiai, kai žmogus tiesiog ėjo ir susmuko, prieš tai organizmas siunčia tam tikrus signalus, kurių galima nejusti, tačiau jau egzistuoja prietaisai, galintys tai fiksuoti. Jei pavyktų sukurti sistemą, kuria duomenys perduodami tiesiai gydymo įstaigoms – tai leistų išgelbėti gyvybes tų žmonių, kurie dar net nejaučia grėsmės.
Santaros klinikų gydytojas A.E. Tamošiūnas pastebi, kad tokie prietaisai jau egzistuoja apie dešimtmetį ir formų galima aptikti pačių įvairiausių – nuo laikrodžių iki prie kūno prigludusių, gyvybines funkcijas fiksuojančių, marškinėlių ar apyrankių. Vis dėlto, platų šių galimybių panaudojimą kol kas stabdo bendro standarto nebuvimas ir duomenų patikimumo klausimas: siekiant tikslios informacijos, reikėtų, kad naudotojai ne tik užtikrintų tinkamą daviklių sąlytį su kūnu, bet ir vieningos duomenų registravimo bei perdavimo sistemos.
Medicinoje jau egzistuoja ir implanuojami prietaisai, registruojantys žmogaus gyvybines funkcijas. Anot A. E. Tamošiūno, galimai senyvo amžiaus žmonėms, kuriems sudėtinga nešioti išorinius registracijos prietaisus, tai būtų patikimiausias sprendimas, kuris galėtų būti realizuotas ateityje.
5G ryšys leis plėtoti dirbtinio intelekto galimybes
5G ryšys, pasak Santaros klinikų radiologo prof. A. E. Tamošiūno, ateityje leis medicinoje ir radiologijoje greitai bei efektyviai kombinuoti dirbtinio intelekto sprendimus: „Teoriškai galėtume operatyviai integruoti dirbtinio intelekto sprendimus. Jeigu dabar mes padarome paprasčiausią rentgeno nuotrauką, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tyrimą ir gauname šimtus ar net tūkstančius vaizdų, tai dirbtinis intelektas esant 5G ryšiui vietoje tų vaizdų iš karto gali pasiūlyti šeimos ar greitosios pagalbos gydytojui sprendimą. Nebe vaizdai, o diagnozė. Tai vadinama radiomika“.
Anot mediko, tais atvejais, kai reikalingas ypač greitas reagavimas, dirbtinis intelektas per kelias sekundes gebės pasiūlyti galimus sprendimus, kai tuo tarpu išanalizuoti ir įvertinti radiologinius vaizdus žmogaus pastangomis užtrunka gerokai ilgiau.
NVI Konsultacinės poliklinikos vedėja dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė pabrėžia sklandaus interneto ryšio medicinoje svarbą. „Esant kokybiškam ryšiui, sklandžiai veikia šiuo metu naudojamos sistemos, galima gauti ir išsiųsti reikalingus medicinos dokumentus, išrašyti elektroninius receptus, persiųsti ir konsultuoti radiologinių tyrimų vaizdus, taip pat vykdyti gydytojas – gydytojui konsultacijas, siekiant gauti labiau patyrusio kolegos išvadas dėl konkretaus paciento ištyrimo ar gydymo taktikos bei jos skubumo“, – pasakoja medikė.
Pagrindinis 5G ryšio privalumas, anot medikų – galimybė duomenis perduoti ir apdoroti žymiai greičiau. „Kas yra 5G ryšys? Tai yra didelio kiekio duomenų perdavimas, greitesnis duomenų perdavimas. Ir visi procesai susiję su šituo – kiek greitai duomenys gali būti surenkami, kaip greitai perduodami ir išanalizuojami. Visa technologijų plėtra tuo paremta. Tad jis yra būtinas“, - pasakoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas.
Dirbtinis intelektas jau dabar vis plačiau skinasi kelią medicinoje: „Skaitmeniniai mobilūs rentgeno aparatai su dirbtinio intelekto programomis, kompiuterinis tomografas su dirbtinio intelekto vaizdų rekonstrukcijos algoritmu AiCE, pagerinčiu vaizdų kokybę ir sumažinančiu pacientų apšvitą“, - keletą šiuo metu naudojamų technologijų vardina NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė.
