Telefonai ir kompiuteriai sulankstomais ekranais, įspūdingomis grafikos apdorojimo galimybėmis pasižyminčios žaidimų konsolės, medikais tapę išmanūs laikrodžiai – technologijų įmonės šįmet mums pažėrė šūsnį naujovių. Kokios tendencijos 2020 m. vyravo technologijų pasaulyje ir ko galime laukti kitąmet?
Telefonai ir kompiuteriai sulankstomais ekranais, įspūdingomis grafikos apdorojimo galimybėmis pasižyminčios žaidimų konsolės, medikais tapę išmanūs laikrodžiai – technologijų įmonės šįmet mums pažėrė šūsnį naujovių. Apie tai, kokios tendencijos 2020 m. vyravo technologijų pasaulyje ir ko galime laukti kitąmet, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas.
„Pandemija pasaulyje sukėlė ekonomikos nuosmukį, bet kartu davė postūmį technologijų raidai. Mokslininkai kovai su virusu pasitelkė dirbtinio intelekto sistemas, o vartotojai per karantiną pradėjo plačiau naudoti papildytos realybės technologiją. Naujovių šįmet pasiūlė ir išmanių įrenginių gamintojai – į parduotuves atkeliauja pirmieji kompiuteriai sulankstomais ekranais, o išmanieji laikrodžiai pasiekė tokį lygį, kad geba jau ne tik rodyti duomenis, bet ir mums patarti“, – pastebi „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas.
Telefonai ir kompiuteriai – sulankstomais ekranais
Sulankstomų išmaniųjų era prasidėjo pernai, kuomet „Samsung“, „Huawei“ ir „Motorola“ pristatė pirmuosius įrenginius lankstomais ekranais. 2020 m. įrenginių sulankstomais ekranais estafetę iš išmanių telefonų perėmė ir kompiuterių gamintojai. Metų pradžioje kompiuterių su sulankstomais ekranais jau anonsavo „Intel“, „Dell“, o prieš keletą mėnesių pirmojo kompiuterio sulankstomu ekranu prekybą pradėjo „Lenovo“.
Tiesa, kaip ir pirmųjų telefonų sulankstomais ekranais, kompiuterio kaina kol kas nemaža – priklausomai nuo techninių charakteristikų, už „Lenovo ThinkPad X1 Fold“ gali tekti sumokėti daugiau nei 3 tūkst. eurų.
„Įprastai perkant telefoną ar kompiuterį reikia apsispręsti – norite didelio ar mažo mobilaus įrenginio. Įsigijus įrenginį sulankstomu ekranu ši problema išsisprendžia, nes iškart galite turėti du viename. Kitąmet įrenginių sulankstomais ekranais sulauksime dar daugiau – tiek iš telefonų, tiek ir iš kompiuterių gamintojų. Be to, tikėtina, kad šios technologijos pritaikymą išvysime ir kitose prekių kategorijose, pavyzdžiui, planšetėse, televizoriuose“, – prognozuoja „Bitės Profas“ K. Špiliauskas.
Itin tikroviški kompiuteriniai žaidimai
Žaidimų rinkos tyrimų bendrovė „Newzoo“ prognozuoja, kad šįmet pasaulinė žaidimų rinkos vertė sieks 146 mlrd. eurų, iš kurių apie 72 mlrd. teks mobiliesiems žaidimams, dar 43 mlrd. eurų – konsolėms. Palyginimui, vien konsolių rinkos vertė bus beveik keturis kartus didesnė už Lietuvos biudžeto pajamas, kurios šįmet turėtų siekti 11,5 mlrd. eurų. Kad žaidimų industrijos įtaka auga, rodo ir tai, jog vis dažniau idėjų filmams iš žaidimų semiasi kino industrija. Per artimiausius metus dienos šviesą išvys žaidimais paremti filmai „Monster Hunter“, „Uncharted“, „Resident Evil“ ir t. t. Neabejojama, kad artimiausius metus žaidimų rinka sėkmingai plėsis ir toliau.
Pasak K. Špiliausko, vienas iš žaidimų industrijos variklių – naujosios „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X“ konsolės, žaidimų entuziastus nustebinusios neregėtomis grafikos apdorojimo galimybėmis. Be to, postūmį tolesnei žaidimų industrijos plėtrai duos papildytos realybės naujovės ir dirbtinis intelektas, kurie žaidimus ilgainiui padarys sunkiai atskiriamus nuo realybės.
Žaidimų vystymąsi dar labiau paspartins ir 5G technologija, kuri leis ne tik greičiau siųstis ar transliuoti žaidimus, bet ir juos žaisti realiu laiku be jokio vaizdo garso atidėjimo, vėlavimo ar kitų trikdžių.
Išmanieji laikrodžiai tampa asmeniniais gydytojais
Per pastaruosius kelerius metus išmanieji laikrodžiai sparčiai tobulėjo – net tik matavo nueitą atstumą ar pulsą, bet ir tapo asmeniniais treneriais. Dabar išmanieji laikrodžiai pataria, kaip sportuoti, kad pasiektume geriausią rezultatą ir netgi padeda taisyklingai atlikti jogos pratimus.
„Išmanieji laikrodžiai turi vis daugiau funkcijų, susijusių su žmogaus sveikatos būklės gerinimu. Pavyzdžiui, gali nustatyti žmogaus streso lygį, matuoja deguonies kraujyje kiekį, o juose įprastos funkcijos, kaip miego sekimo, gerokai patobulėjo. Išmanieji laikrodžiai dabar ne tik rodo naudingus duomenis, bet ir duoda patarimų. Akivaizdu, kad ateityje jų galimybės augs, o išmanių laikrodžių pateikiamų duomenų tikslumas artės prie medicinos įrenginių“, – sako „Bitės“ išmanių įrenginių žinovas.
Kai kurie išmanūs laikrodžiai netgi padeda iškviesti pagalbą – naujesnės „Apple Watch“ versijos ar „Samsung Galaxy 3“ suklupus ar parkritus už jus gali išsiųsti automatinius perspėjimus nurodytiems kontaktams.
Galiausiai, išmaniųjų laikrodžių patrauklumą dar labiau didina ir vis dažniau palaikoma eSIM – virtualios kortelės – funkcija, leidžianti išmaniuoju laikrodžiu naudotis be telefono. eSIM palaikančių įrenginių kitąmet taip pat turėtų daugėti.
Išplėsta realybė ateina į mūsų namus
Su išplėsta realybe – virtualia ir papildyta realybėmis – daugelis susipažino naudodami filtrus „Snapchat“ ar „Instagram“ programėlėse. Apie platesnes papildytos realybės galimybes pasaulis daugiau sužinojo užklupus pandemijai – karantino laikotarpiu daugiau verslų suteikė galimybes drabužius, aksesuarus, kosmetikos priemones „išbandyti“ virtualiai.
Papildytą realybę prie vartotojų dar labiau priartino „Apple“, šįmet pristačiusi „iPhone 12“ telefonus su „LiDAR“ gylio jutikliais.
„Ši technologija leis jūsų kambarį paversti mišku ar pasimatuoti naujus drabužius nekeliant kojos iš namų. „LiDAR“ integravimas „Apple“ telefonuose duos postūmį ir papildytos realybės programėlių kūrimui, todėl tik laiko klausimas, kada atsiras programėlės, leisiančios technologiją dar plačiau pritaikyti skirtingose verslo šakose ir taip taupyti kaštus ir laiką“, – sako „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas.
