Net jei socialiniuose tinkluose rašote be keiksmažodžių, o su oponentais neraginate susidoroti smurtinėmis priemonėmis, šios platformos kontroliuoja turinio, kurį skelbiate, srautus, o jas valdančių kompanijų vertė ir vartotojų skaičius tik auga.
LRT.lt kalbinti pašnekovai atskleidė, kaip socialiniai tinklai kontroliuoja vartotojų rašomas žinutes ir su kokia problema dėl to šiandien susidūrė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Negailestingos taisyklės, kurias taiko netobulas dirbtinis intelektas
Tinklaraštininkas Ričardas Savukynas, kelių didelių lietuviškų „Facebook“ grupių įkūrėjas ir administratorius, sako, kad jei žmogus blokuojamas socialiniuose tinkluose, tai greičiausiai nutiko dėl to, kad jis vartojo necenzūrinę leksiką arba ką nors įžeidinėjo.
„Bet yra tikimybė, kad toks žmogus nėra nieko padaręs. „Facebook“ paskutiniu metu ėmė naudoti dirbtinio intelekto algoritmus ir jie toli gražu ne visada veikia gerai. Kartais už turinį, kuris yra smurtinis, neblokuoja, o kartais galima sulaukti įspėjimo už turinį, kuris yra nieko neįžeidžiantis“, – sako pašnekovas. Anot jo, dirbtinis intelektas laikinai užblokuoti gali ir nekaltą įrašą apie savo gyvūną.
Pasak tinklaraštininko, visiškas anketos užblokavimas yra labai retas, taip nutinka tik kraštutiniais atvejais, pavyzdžiui, jei nustatoma, kad anketa buvo sukurta vien tik reklamai skleisti arba ji valdoma jėgų, siekiančių daryti įtaką politikai, kitaip tariant, yra vadinamasis trolis. Dažniausiai vartotojai negali rašyti komentarų arba yra užblokuojami dienai, savaitei ar mėnesiui – kuo dažniau prasižengiama, tuo šis terminas ilgėja.
Kada bus užblokuotas Donaldas Trumpas?
Silicio slėnyje šįmet garsiai nuskambėjo atvejai, kai „Facebook“ darbuotojai prakalbo apie tai, jog kompanija aplaidžiai žiūri į neapykantos kurstymą socialiniuose tinkluose ir turėtų pašalinti JAV prezidento Donaldo Trumpo įrašus, kuriais skatinamas smurtas, pavyzdžiui, prieš protestuotojus dėl G. Floyd’o mirties.
Taip pat kritikai rodo pirštu į prezidento raginimus uždaryti sienas musulmonams, esą tai yra žmonių segregacijos kurstymas.
Pašnekovai sako, jog politikams socialiniai tinklai leidžia daugiau nei kitiems vartotojams.
„Taip daryti – politinis sprendimas. Argumentai tokie, kad politikų vaidmuo yra kelti diskusijas, jiems daugiau atleidžiama, manoma, kad jų skaitytojai ir tos informacijos vartotojai suvokia iš politikų gaunamą informaciją ne taip tiesmukai, nepriima už gryną pinigą.
Kita problema yra tai, kad jei varžysime politikų teisę kalbėti, tai bus gana didelis demokratijos pažeidimas, laisvo žodžio suvaržymas“, – pasakoja žiniasklaidos ir technologijų teisės ekspertas ir advokatų kontoros WINT partneris Andrius Iškauskas. Tačiau išimtis politikams, jo teigimu, kelia problemą: „Išskysta ribos: o ką galima laikyti politiku? Jei aš laikau save politiku, ar man negalioja taisyklės? Kas tai nusprendžia? Tokie klausimai rodo socialinių tinklų įtaką ir svarbą, kad mes einame į naują epochą. Reikės atsakyti į klausimus, kurie dar nebuvo atsakyti.“
R. Savukynas sako, kad „socialinių tinklų prezidentu“ vadinamas D. Trumpas, pasibaigus įgaliojimams, gali sulaukti ir paskyrų karantino.
„Panašu, kad Trumpas, kai nebebus prezidentas, bus užblokuotas“, – teigia pašnekovas.
Trumpas šįmet pats bandė įkąsti socialiniams tinklams – inicijavo įstatymo pataisą, pagal kurią jie būtų pripažinti leidėjais, o ne turinio platformomis, tokiu atveju jie būtų atsakingi ir už visą čia skelbiamą turinį. Tai greičiausiai priverstų kompanijas palikti JAV.
„Egzistuoja išimtis, kuri sako, kad socialiniai tinklai neatsako už vartotojų įkeliamą turinį, tai yra logiška: jie negalėtų normaliai veikti, jei atsakytų už tai, ką sako kiekvienas vartotojas. Su Trumpo administracijos įsakymu galimai pasikeis šis režimas, išimties jie tikėtis nebegalės. Principas toks, kad jei nekiši pirštų prie turinio, neatsakai už jį, bet jei pradedi kišti, esi kartu su tuo, kuris tą turinį rašė“, – sako A. Iškauskas.
Socialiniame tinkle „Facebook“ – kaip teisme
Nors ir pasidalijęs savo žiniomis apie socialinių tinklų turinio filtravimą, R. Savukynas pabrėžia, kad apie socialinių tinklų vykdomą turinio ir vartotojų kontrolę dažnai galima tik spėlioti: pašnekovai sako, kad socialiniai tinklai neskelbia aiškių taisyklių, kodėl šalinamas vienas ar kitas turinys ir blokuojami vartotojai. Neatskleidžiama ir tai, kas konkrečiai laikoma neapykantos kurstymu.
Deja, užblokuoti vartotojai dažnai net nežino, kodėl sulaukė tokios bausmės.
„Socialiniai tinklai tampa kvaziteismais, kurie turi patys priimti sprendimą, kodėl viena ar kita informacija teisinga ar neteisinga, blokuoti ją ar ne. Tokiu būdu kompanijoms suteikiama didžiulė galia“, – sako A. Iškauskas.
Tokia kontrolė sulaukia pasipiktinimo, tačiau tai – ne tik nepatenkintų vartotojų problema, sako jis.
„Reikia suprasti geopolitinį rakursą. Socialinių tinklų kompanijos yra JAV kompanijos, o jų vartotojų yra visame pasaulyje. Įsivaizduokime, kaip Kinijos valdžiai turėtų nepatikti tai, kad JAV kompanija sprendžia, kokia informacija Kinijos gyventojus gali pasiekti, kokią informaciją jie gali skleisti“, – teigė A. Iškauskas.
Kontrolės bus tik daugiau
Socialiniai tinklai ne tik peržiūri jau paskelbtą turinį, bet ir sprendžia, kokios žinutės sulauks daugiau parodymų, o kurių sklaida bus ribojama. Taip nutiko su informacija apie JAV prezidento rinkimus, žiniomis apie koronavirusą, „QAnon“ sąmokslo teorijos turiniu „Twitteryje“.
„Facebook“ tinklas taip pat vykdo faktų tikrinimo programą, kai žmonės žymi galimai melagingą informaciją, ji perduodama žiniasklaidos priemonėms, ten yra patikrinama. R. Savukynas sako, kad žmonės, skelbiantys melagienas, niekada nėra blokuojami, jie tik sulaukia įspėjimo.
„Manoma, kad žmonės suklydo arba buvo suklaidinti. <...> Neretai tie patys žmonės, kurie platina melagingas naujienas, platina ir patyčias, kviečia smurtauti ir tada yra užblokuojami“, – sako R. Savukynas.
A. Iškauskas įsitikinęs, kad socialinių tinklų kontrolė tik didės.
„Tyrimai rodo, kad informacija, kurią žmonės gauna iš socialinių tinklų, viršija tą, kurią gauna iš kitų kanalų. <...> Jei visuomenė gali jais laisvai naudotis ir skleisti bet kokias naujienas, tai yra stiprus įrankis, kaip matėme toje pačioje kaimyninėje Baltarusijoje, matome, kokius padarinius turi šių srautų kontrolė“, – svarsto pašnekovas.
R. Savukynas atkreipia dėmesį į tai, kad kasmet „Facebook“ tinklas užblokuoja milijardus anketų, pernai tai buvo 5 milijardai paskyrų – daugiau nei dukart daugiau nei tikrų vartotojų. Nėra tikimybės, kad tokį informacijos srautą apdorotų realūs žmonės.
„Naudoji „Facebook“ tokiomis sąlygomis, kokios suteikiamos, arba nenaudoji iš viso. Tos sąlygos yra labai paprastos – „Facebook“ visada teisus, o jei nenori, nesinaudok juo“, – sako jis.