Vis daugiau asmeninių duomenų ateityje nulems, ar gyventojai galės gauti paskolą ir įsigyti prekių išsimokėtinai. Gyventojui sutikus, prieš priimant sprendimą dėl kredito suteikimo, iš jo gali būti paprašyta leidimo ištirti ne tik anksčiau paimtų paskolų grąžinimą, bet ir panaudoti telekomunikacijų operatorių turimą informaciją.
Vis daugiau asmeninių duomenų ateityje nulems, ar gyventojai galės gauti paskolą ir įsigyti prekių išsimokėtinai. Gyventojui sutikus, prieš priimant sprendimą dėl kredito suteikimo, iš jo gali būti paprašyta leidimo ištirti ne tik anksčiau paimtų paskolų grąžinimą, bet ir panaudoti telekomunikacijų operatorių turimą informaciją: kokio modelio telefonu naudojasi, ar aktyviai vartoja mobiliojo interneto duomenis, ar dažnai neatsiliepia į skambučius. Negana to, gali būti pasiūlyta realiuoju laiku sužaisti žaidimą, kurio rezultatai taip pat lems, ar klientas vertas kredito.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nors kreditus teikiančios įmonės paprastai remdavosi tik finansinių institucijų kaupiamais duomenimis, dabar sprendimų priėmimui įtakos turės vis daugiau asmeninės informacijos. Nuo to, ar klientas bus pasirengęs ja dalintis, gali priklausyti kredito suteikimas, jo dydis ir kreditavimo sąlygos.
„Be jokios abejonės, asmeniniai duomenys gali būti naudojami tik esant žmogaus sutikimui, – iš karto pabrėžia „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas. – Tačiau praktika rodo, kad atviras dalinimasis papildomais duomenimis didina kreditorių pasitikėjimą, galimybę tiksliau įvertinti kiekvieno kliento patikimumą, o patiems klientams netgi leidžia tikėtis palankesnių kreditavimo sąlygų.“
„Creditinfo“ atlikti tyrimai rodo, kad žinios apie kliento asmeninius įpročius suteikia kreditoriams ne ką mažiau įžvalgų nei formalūs duomenys.
Daugiau kaip 50-yje šalių įmonių ir gyventojų kreditingumo reitingus kurianti „Creditinfo“ neseniai surengtoje konferencijoje pasakojo apie gyventojų ir įmonių reitingavimo naujoves. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su telekomunikacijų operatoriumi buvo tiriama, kaip gyventojų finansinis patikimumas susijęs su kasdieniu elgesiu. Duomenų analizė atskleidė, kad netgi naudojimosi vieno teleoperatoriaus paslaugomis trukmė parodo, kuris klientas finansiškai patikimesnis: kuo ilgiau vartotojas naudojosi vienos bendrovės paslaugomis, tuo labiau finansiškai patikima ir jo paskolų grąžinimo istorija. Ir atvirkščiai, dažnai operatorius keičiantys klientai paprastai pasižymėjo aukštesniu rizikingumu.
Nepalaiko 4G ir mažai naudojasi mobiliuoju internetu – patenka į aukštesnės rizikos grupę
Šiame tyrime dalyvavęs „Creditinfo“ analitikas Alanas Anyona (Allan Anyona) taip pat pastebi, kad finansiškai mažiau patikimi gyventojai paprastai naudojasi kuklesniais mobiliojo interneto planais, skuba kuo greičiau persijungti prie namuose ar įstaigose veikiančių nemokamų Wi-Fi tinklų.
Taip pat buvo pastebėta, kad kuo pažangesnį tinklo ryšį palaiko potencialaus kliento telefonas, tuo didesnis jo kreditingumas. Todėl palankiau vertinami klientai, naudojantys 4G tinklo reikalavimus atitinkančius telefonus, o silpniau vertinami tie vartotojai, kurių naudojami telefonai veikia tik 2G tinkle arba neleidžia tokios informacijos nustatyti.
Dažną skolininką atskleidžia praleistų skambučių gausa
Kredito teikėjams vertingų įžvalgų suteikia duomenys apie tai, ar potencialus klientas dažnai neatsako į skambučius. Pagal šį požymį vartotojai buvo suskirstyti į penkias kategorijas: neatsako į skambučius itin dažnai, dažnai, vidutiniškai, retai ir labai retai. Išaiškėjo, kad finansiškai patikimiausi yra dviejų pastarųjų grupių gyventojai. O rizikingiausi klientai pateko tarp tų vartotojų, kurie dažniau už kitus „praleidžia“ skambučius.
„Darome prielaidą, kad atsiliepti į skambučius vengia finansinių sunkumų patiriantys gyventojai, nenorintys kalbėtis su kreditoriais arba artimaisiais, kuriems galbūt taip pat yra skolingi“, – aiškina „Creditinfo grupės“ analitikas.
Žaidimai atskleidžia, kaip elgsitės su tikrais pinigais
Siekiant organizuoti objektyvesnį kiekvieno kliento kreditingumo vertinimą ir automatizuoti sprendimų priėmimo procesą, vis aktyviau naudojami psichometriniai duomenys. Būsimam klientui gali būti pasiūlyta sužaisti 5-7 minutes trunkantį žaidimą. Tai gali būti serija klausimų, pvz., kaip panaudotumėte 200 netikėtai padovanotų eurų – ar išleistumėte pramogoms, ar taupytumėte? Tyrimai rodo, kad atsakingiausiai finansinius įsipareigojimus vykdantys klientai žaidimų metu labiau linkę pasirinkti variantą „taupyčiau“, o rizikingiausi klientai dažniau renkasi galimybę „išleisti pramogoms“.
„Suprantame, kad įgudę žaidėjai ilgainiui išmoksta pasirinkti tą atsakymo variantą, kurį palankiau vertintų kreditoriai. Tačiau apskaičiuojant bet kurio asmens reitingą vertinami dešimtys kitų rodiklių, tokių kaip draudimo istorija, ankstesnių paskolų grąžinimas, atsiskaitymas už komunalines paslaugas ir kiti“, – aiškina A. Kačinskas.
Pandemija pakeitė ir įmonių reitingavimą – atsirado naujų rodiklių
„Creditinfo Lietuva“ vadovas teigia, kad pandemijos iššūkiais pažymėti 2020-ieji keičia ir įmonių reitingavimo taisykles – atsiranda naujų rodiklių, kurie nulemia įmonių kreditingumo reitingus. Pavyzdžiui, dabartinius įmonių reitingus visame pasaulyje pakoregavo naujasis Covid-19 įtakos rodiklis. Jis parodo, kaip koronaviruso pandemija paveikė kiekvieną verslo sritį (pvz., turizmo, viešbučių, gamybos, transporto ir kitas), kaip įmonių kreditingumas priklauso nuo geografinės veiklos lokacijos, gaminamų prekių paklausos, galimybių greitai atsitiesti po ribojimų ir karantino atšaukimo. Svarbią įtaką įmonių reitingui daro ir „Atsiskaitymo“ rodiklis, atspindintis, ar punktualiai įmonė atsiskaito su savo kreditoriais.
„Net neabejojame, kad nauji atsirandantys rodikliai įmonių reitingavimui turės vis didesnės reikšmės – ekonominių sukrėtimų laikotarpiu kreditoriams labai svarbu objektyviai įvertinti kiekvieno kliento rizikingumą ir priimti kuo tikslesnį sprendimą“, – teigia „Creditinfo Lietuva“ vadovas.
