Mokslinius atradimus gali lemti mūsų surinkti duomenys, atlikti augalų ar gyvūnų rūšių stebėjimai. Nenorite eiti į lauką? Tuomet galite paskirti savo kompiuterio ar telefono išteklius moksliniams skaičiavimams. Arba tiesiog telefonu sužaisti paprastą žaidimą.
Technologijų amžiuje nereikia būti mokslininku, kad prisidėtum prie mokslo pažangos. Tam užtenka tik išmaniojo telefono ir šiek tiek laiko.
„Jungtinių Tautų Organizacija ypatingą dėmesį skiria tvariam vystymuisi, tam neabejinga ir „Telia“. Tvarumas neatsiejamas nuo technologijų, o šios – nuo pažangos ir, žinoma, žmonių, – sako „Telia“ komunikacijos vadovė Birutė Eimontaitė. – Išmaniuosius telefonus su galingais procesoriais, navigacija, kameromis ir kitais sensoriais šiandien turi kone kiekvienas. Bet anaiptol ne visi žino, kad jais gali ne tik naršyti, bendrauti, dirbti ir pramogauti, bet ir tapti „piliečiais mokslininkais“.“
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tad kas yra „piliečių mokslas“ (angl. citizen science)? Paprastais žodžiais, tai – žmonių įsitraukimas į mokslinius tyrimus. Būdai, formos ir priemonės gali būti pačios įvairiausios.
Mokslinius atradimus gali lemti mūsų surinkti duomenys, atlikti augalų ar gyvūnų rūšių stebėjimai. Nenorite eiti į lauką? Tuomet galite paskirti savo kompiuterio ar telefono išteklius moksliniams skaičiavimams. Arba tiesiog telefonu sužaisti paprastą žaidimą.
Duomenys ir žmonių įsitraukimas iš viso pasaulio leidžia mokslininkams darbą atlikti greičiau, efektyviau, o svarbiausia – tvariau. Nes jiems nebereikia keliauti po visą pasaulį, kad sužinotų, kur ir kokios invazinės rūšys plinta. Arba pirkti galingų serverių, kurie ištisas paras degintų elektrą skaičiuodami sudėtingas matematines lygtis.
Norite ir jūs tapti piliečiu mokslininku? Kviečiame susipažinti su trimis projektais, kurie laukia jūsų indėlio.
Žaidimas, padedantis tirti Alzheimerio ligą
Kadangi rugsėjis pasaulyje paskelbtas Alzheimerio ligos mėnesiu, pradėsime nuo žaidimo „Stall Catchers“ (liet. kamščių medžiotojai). Juo net 7 kartus paspartinami svarbūs Alzheimerio ligos tyrimai Kornelio universitete.
Pats žaidimas visiškai nesudėtingas: tereikia peržiūrėti kelių sekundžių trukmės filmuką ir įvertinti, ar jame matoma kraujagyslė pelės smegenyse yra užsikimšusi, ar ne. Už teisingus atsakymus suteikiami taškai, o jei teisingas atsakymas dar nežinomas, taškai skiriami vėliau, gavus pakankamą skaičių patikimų žaidėjų atsakymų.
Anksčiau tokių kapiliarų kamščių ieškojo patys mokslininkai, tačiau vos vienos valandos medžiagą jie analizuodavo ištisą savaitę. Žaidimas ne tik leido paspartinti šį procesą, bet ir atskleidė pačių mokslininkų klaidų.
Beje, prie šio projekto yra prisidėjusios ir dvi lietuvės – piliečių mokslo tyrėja Eglė Marija Ramanauskaitė ir programuotoja, mašininio mokymosi ekspertė Ieva Vaišnoraitė-Navikienė.
Koronaviruso dienoraštis
Koronaviruso COVID-19 pandemija paveikė viso pasaulio bendruomenes. Kokią įtaką ji turi skirtingose šalyse? Miestuose? Kaip dėl to jaučiasi žmonės?
Visa tai išsiaiškinti siekia piliečių mokslo projektas „Corona Report“. Prie jo prisijungę žmonės dalinasi savo pastebėjimais ir potyriais, kurie gali būti patys įvairiausi – vieni fiksuoja uždarytas įstaigas, kiti pasakoja savo pačių išgyvenimus.
Kitų žmonių įkeltą turinį galima ne tik skaityti, bet ir komentuoti, tad šis projektas iš dalies primena savotišką koronavirusu besidominčių žmonių socialinį tinklą.
Gamtos mylėtojams ir stebėtojams
Mėgstate stebėti paukščius? O gal jūsų akį nuolat patraukia neįprasti augalai? Grybaudami fotografuojate viską aplink, bet nuotraukos taip ir lieka niekam neparodytos? Tuomet jums turėtų patikti „iNaturalist“ – piliečių mokslo projektas, prie kurio jau prisijungė daugiau nei milijonas gamtos mylėtojų.
Žmonės čia ne tik dalinasi savo atradimais ir pastebėjimais, bet ir padeda vieni kitiems atpažinti neįprastas rūšis, taigi įkėlę paukščio, vabzdžio, žolės ar grybo nuotrauką patys galėsite daugiau apie tai sužinoti. Maža to, žmonių užfiksuotais pastebėjimais naudojasi mokslininkai, tyrinėjantys įvairiausių rūšių paplitimą ir prisitaikymą visame pasaulyje.
