Iš kur atsiranda sapnai? Šį klausimą žmonės sau ir kitiems užduoda jau tūkstančius metų, tačiau anksčiau visi atsakymai į jį galėjo būti tik teoriniai, išmąstyti. O dabar mokslininkai turi bent jau šiokį tokį skaičiais ir moksliniais tyrimais pagrįstą atsakymą.
Iš kur atsiranda sapnai? Šį klausimą žmonės sau ir kitiems užduoda jau tūkstančius metų, tačiau anksčiau visi atsakymai į jį galėjo būti tik teoriniai, išmąstyti. O dabar mokslininkai turi bent jau šiokį tokį skaičiais ir moksliniais tyrimais pagrįstą atsakymą, rašo „Science Alert“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Senovės civilizacijų žyniai aiškindavo, kad sapnai yra antgamtiškos, dvasinės kilmės reginiai ir atitinkamai juos interpretuodavo, o šiuolaikinėje visuomenėje mes labiau linkę analizuoti savo sapnus pagal budriosios gyvenimo dalies įspūdžius, ieškodami reikšmingų ryšių tarp sapnų turinio ir išgyventos dienos patirčių.
„Tyrimai nuolat gana stipriai palaiko idėją, kurią mokslininkai vadina „sapnų tęstinumo hipoteze“: dauguma sapnų yra mūsų kasdieniuose gyvenimuose vykstančio veiksmo tąsa“, – teigė naujo tyrimo autoriai, kurių grupei vadovavo Roma Tre universiteto (Italija) kompiuterių mokslininkas Alessandro Fogli.
„Paaiškėjo, kad kasdienis gyvenimas paveikia sapnus (pvz., nerimas, patiriamas dieną sukelia nemalonius sapnus) ir atvirkščiai (pvz., sapnavimas gali paveikti užduočių sprendimo įgūdžius)“, – rašo tyrėjai.
Šios psichologinės teorijos yra senos kaip psichiatro Sigmundo Freudo darbai – XX a. pirmoje pusėje jis ir kiti psichoanalitikos pradininkai iškėlė mintį, kad slaptąją sapnų reikšmę galima išsiaiškinti analizuojant juos asmens realaus kasdieniško gyvenimo patirčių kontekste.
Atliekant šiuolaikišką sapnų analizę terapeutai siekia padėti pacientui suprasti savo sapnus – tam naudojamos „sapnų ataskaitos“, ieškoma užuominų, simbolių ir struktūrų, kurios galėtų sutapti su kitomis sapnuojančio asmens gyvenimo dalimis.
Viena iš geriausiai žinomų šiuolaikinių sapnų išaiškinimo sistemų yra vadinama Hallo ir Van de Castle'o sistema – ji sapnus kodifikuoja pagal tai, kokie veikėjai tuose sapnuose pasirodo, pagal tų veikėjų sąveikas, pagal tų sąveikų poveikį veikėjams ir pagal daugelį kitų kriterijų.
Bet vienas iš šios sistemos trūkumų – ji gali būti lėta, specialistams gali prireikti labai daug laiko sapnų ataskaitose atpažinti tuos svarbiuosius, su realiu gyvenimu besisiejančius elementus – štai dėl ko šiuolaikiniai miegą analizuojantys mokslininkai ieško skaitmeninamo, algoritminio sprendimo, kuris gali automatiškai atpažinti ir sužymėti sapnų turinį pagal Hallo ir Van de Castle'o metodą.
Naujausiame savo tyrime A. Fogli su kolegomis būtent tokią galimybę – suskaitmeninti sapnų analizę – ir aptiko.taikydami savo skaitmeninį metodą jie išanalizavo net 24 000 sapnų, kurie buvo išsaugoti milžiniškoje viešai prieinamoje sapnų ataskaitų duomenų bazėje „DreamBank“.
„Sukūrėme įrankį, kuris automatiškai įvertina sapnų ataskaitas pritaikydamas plačiai naudojamą sapnų analizės skalę, sukurtą Hallo ir Van de Castle'o. Validavome savo įrankių efektyvumą lygindami jo rezultatus su „rankiniu“ sapnų ataskaitų analizavimu bei iki šiol neregėtu mastu patikrinome tai, ką miegą tiriantys mokslininkai vadina „tęstinumo hipoteze“, – aiškina Italijos mokslininkai.
Savo įrankiui mokslininkai supaprastino Hallo ir Van de Castle'o sistemą, sapnų ataskaitos tekstą nufiltruodami tiek, kad jame liktų tik žodžiai, nusakantys veikėjus, jų socialines sąveikas ir emocijų apibūdinimus.
„Manoma, kad šios trys dimensijos yra pačios svarbiausios siekiant interpretuoti sapnus, nes jos nusako sapno turinio stuburą: kas dalyvauja, ką daro, kokias emocijas išreiškia“, – rašė mokslininkai.
Savo kalbos analizės įrankio pateiktus rezultatus palyginę su ranka surašytomis sapnų ekspertų išvadomis mokslininkai padarė išvadą, kad rezultatai sutampa maždaug trimis atvejais iš keturių – rezultatas dar nėra idealus, tačiau tai jau yra perspektyvus signalas, rodantis, kad tokie technologinės pažangos žingsniai gali sukelti proveržį sapnų tyrimų srityje.
Mokslininkai savo išanalizuotuose duomenyse taip pat rado informacijos, paremiančios „tęstinumo hipotezę“ – idėją, kad sapnai yra tąsa to, kas vyksta realiame kasdieniame gyvenime. Anot tyrimo autorių, sapnų ataskaitosebuvo keletas „statistinių žymenų“, parodančių, kad sapnų ataskaitų autoriai savo sapnuose matė tai, ką anksčiau matė realiame gyvenime.
Su mokslininkų tyrimo rezultatais, kurie yra pagrįsti tikrų žmonių tikrų sapnų analize, iš įvairių pusių galima susipažinti šioje mokslinio projekto svetainėje.
Savaime suprantama, tai dar nėra galutinė išvada, neabejotinai įrodanti, ką iš tiesų reiškia sapnai ir iš kur jie atsiranda, tačiau mokslininkai tvirtina, kad šis ir panašūs sapnų analizės metodai ateityje padės lengviau kiekybiškai įvertinti svarbiu sapnų aspektus ir galbūt netgi suteiks galimybę „kurti technologijas, kurios nutiestų tiltą per dabartinę prarają tarp sapnų ir tikrojo pasaulio“.
Tyrimo ataskaita publikuota žurnale „Royal Society Open Science“.
