Informacija gali pasirodyti nemateriali. Tačiau per keletą amžių visas skaitmeninių bitų kiekis, kasmet sukuriamas žmonių, gali viršyti atomų skaičių mūsų planetoje sudaryti pusę jo masės. Tai yra naujo tyrimo, kuriame nagrinėjamas duomenų augimas bėgant laikui ir galimos katastrofiškos to pasekmės, išvados.
Informacija gali pasirodyti nemateriali. Tačiau per keletą amžių visas skaitmeninių bitų kiekis, kasmet sukuriamas žmonių, gali viršyti atomų skaičių mūsų planetoje sudaryti pusę jo masės, rašo portalas „Live Science“.
Tai yra naujo tyrimo, kuriame nagrinėjamas duomenų augimas bėgant laikui ir galimos katastrofiškos to pasekmės, išvados.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Mes gyvename laikais, kuriuose informacijos – su kaupu. Visi turi mobiliuosius telefonus, o didelis aktyvumas socialiniuose tinkluose generuoja stebinančius kompiuterizuoto turinio kiekius kiekvieną dieną.
„IBM“ ir kitos technologijų kompanijos apskaičiavo, kad 90 proc. dabar esančių pasaulio skaitmeninių duomenų buvo sukurti vien tik per pastarąjį dešimtmetį. Dėl to fizikas Melvinas Vopsonas iš Portsmoutho universiteto ėmė svarstyti, kur tai mus nuves ateityje.
Jo analizė prasidėjo nuo fakto, kad Žemėje šiuo metu yra 100 milijardų milijardų bitų skaitmeninės informacijos.
„Tai yra viskas, ką mes kartu padarėme, – M. Vopsonas sakė „Live Science“. – Tai visas sukurtas ir laikomas skaitmeninis turinys bet kur planetoje bet kokio žmogaus.“
Jis tuomet apskaičiavo, kiek dar duomenų galėtų atsirasti ateityje. Tai nėra tiesinė ekstrapoliacija, nes naujos informacijos kiekis laikui bėgant taip pat auga.
Darydamas prielaidą, kad kiekvienais metais skaitmeninio turinio kiekis galėtų išaugti 20 proc., M. Vopsonas apskaičiavo, kad po 350 metų nuo dabar Žemėje bus daugiau bitų duomenų negu atomų, kurių 1050 arba šimtas trilijonų trilijonų trilijonų trilijonų. Dar prieš šį laiką žmonija naudos dabartinį energijos suvartojimo ekvivalentą tik tam, kad išlaikytų visus šiuos nulius ir vienetus.
„Klausimas: kur mes dėsime šią informaciją? Kaip mes ją aprūpinsime energija? – svarsė M. Vopsonas. – Aš tai vadinu nematoma krize, nes šiandien tai tikrai nėra matoma problema.“
Nors toks terminas atrodo pakankamai toli ateityje, kad jį būtų galima ignoruoti šiuo metu, M. Vopsonas įspėjo apie kitą galimą grėsmę. 1961-aisiais vokiečių-amerikiečių fizikas Rolfas Landaueris iškėlė mintį, kad yra sąsaja tarp informacijos ir energijos, nes ištrinant vieną skaitmeninį bitą, išsiskiria mažytis kiekis šilumos.
Nors tai tebėra mokslinių diskusijų tema, šis atradimas, žinomas kaip Landauerio principas, sulaukė kelių eksperimentinių patvirtinimų pastaraisiais metais. 2019-aisiais žurnale „AIP Advances“ publikuotame tyrime M. Vopsonas teigė, kad yra ryšys tarp informacijos ir masės.
Spėjimas remiasi garsiąja E=mc2 lygtimi, kurią Albertas Einšteinas išvedė 20 amžiaus pradžioje. Einšteino darbas parodė, kad energija ir masė yra apsikeičiančios, todėl M. Vopsonas apskaičiavo potencialią kiekvieno bito masę, kuri yra 10 milijonų kartų mažesnė nei elektrono.
Tai reiškia, kad dabartinė masė informacijos, sukuriama kiekvienais metais nėra reikšminga ir sudaro maždaug vienos E. coli bakterijos svorį, teigė M. Vopsonas. Tačiau darant prielaidą apie minėtą 20 proc. kasmetinį augimą, pusė Žemės masės pavirs skaitmenine informacija per mažiau nei 500 metų.
Darant prielaidą, kad informacijos kiekis augs 50 proc., pusė planetos virstų skaitmenine informacija dar 2245-aisiais.
„Aš tai matau kaip realią problemą. – sakė M. Vopsonas. – Taip pat, kaip ir iškastinio kuro deginimas, plastiko tarša ir miškų kirtimas, aš manau, kad informacija kažkaip yra nepastebima. Mes tiesiogine prasme keičiame planetą bitas po bito.“
