Šiais metais astronomai pranešė apie įspūdingą atradimą. Greitasis radijo pliūpsnis, pavadintas FRB 121102, ne tik kartojasi. Jis kartojasi pagal pastebimą ciklą.
Maždaug 67 dienas šaltinis tyli. Tada maždaug 90-iai dienų jis vėl nubunda ir skleidžia pasikartojančius milisekundės radijo pliūpsnius, vėliau vėl nutyla. Ir visas 157 dienų ciklas kartojasi.
Paslaptingas pasikartojantis radijo pliūpsnis © Rogelio Bernal Andreo/DeepSkyColors.com nuotr.
Greitieji radijo pliūpsniai – be galo paslaptingi, nebuvo garantijos, kad ciklas tęsis. Tad išties įdomu, kad šaltinis vėl atsigavo ir tai padarė būtent prognozuotu metu, kas atitinka prognozuotą aktyvų ciklą.
Tai leidžia manyti, kad labai svarbu stebėti žinomus greitųjų radijo pliūpsnių šaltinius, taip pat toliau stebėti FRB 121102, siekiant suprasti, kas sukelia šį reiškinį.
Greitieji radijo pliūpsniai, kaip rodo jų pavadinimas, yra labai trumpai, vos kelias milisekundes trunkantys radijo bangų pliūpsniai, sklindantys iš galaktikų, esančių už milijonų ar milijardų šviesmečių. Jie taip pat yra labai galingi – per tas milisekundes gali išskirti tiek energijos, kiek iš šimtų milijonų Saulių.
Daugeliu atvejų tokie pliūpsniai yra vienkartiniai, mes daugiau niekada apie juos nebegirdime, todėl visiškai neįmanoma jų prognozuoti ir sekti. Ir nežinome, kas iš tiesų juos skleidžia, nors neseniai gauti duomenys teikia tvirto pagrindo manyti, kad juos skleidžia neutroninės žvaigždės, vadinamos magnetarais.
Tačiau kelių greitųjų radijo pliūpsnių šaltiniai buvo fiksuojami ne kartą, jie gali būti vienu iš raktų, kurie padės bent jau iš dalies įminti šią mįslę.
Prieš minėtą pliūpsnio ciklą užfiksuojant Mančesterio universiteto astronomui Kaustubhui Rajwade ir jo komandai, FRB 121102 jau buvo žinomas dėl to, kai tai buvo aktyviausias iki tol aptiktas greitasis radijo pliūpsnis. Pasikartojantys pliūpsniai buvo užfiksuoti kelis kartus nuo jo atradimo 2012 m.
Kadangi šis pliūpsnis kartojasi, astronomai gali stebėti jo aktyvumą ir atsekti jo šaltiniu esančią galaktiką. Tai buvo pirmasis lokalizuotas greitasis radijo pliūpsnis, kurį susiejo su žvaigždės formavimosi regionu nykštukinėje galaktikoje, esančioje už 3 mlrd. šviesmečių.
Aktyvumo periodiškumo atradimas, remiantis penkerių metų duomenimis, gali būti gana svarbiu apribojimu, kalbant apie tai, kas tai gali būti.
Pavyzdžiui, didelės masės X spindulių dvinarės žvaigždės Paukščių tako galaktikoje, turinčios neutroninių žvaigždžių, turi orbitalinių laikotarpių, trunkančių iki kelių šimtų dienų. Taip pat yra ir tam tikrų tipų dvinarių sistemų su gerokai trumpesniais laikotarpiais. Jos gali būti atmestos FRB 121102 atvejui.
Ir dabar periodiškumas yra patvirtinamas naujasis stebėjimai, nors tikslų periodą dar gali tekti peržiūrėti.
Komanda, kuriai vadovavo Maxo Plancko radijo astronomijos instituto mokslininkė Marilyn Cruces, tarp 2017 m. rugsėjo ir 2020 m. birželio užfiksavo 36 FRB 121102 pliūpsnius, naudodami šimto metrų skersmens Efelsbergo radioteleskopas. Apjungusi savo ir K. Rajwade tyrimų duomenis, ši komanda nustatė 161 dienos periodiškumą. Savo išvadas ji paskelbė preliminariame darbe, kuris buvo įkeltas į „arXiv“ portalą.
Darbe nurodomos šaltinio aktyvaus laikotarpio datos tarp 2020 m. liepos 9 ir spalio 14 d.
Šį greitąjį radijo pliūpsnį stebi ne tik M. Cruces komanda. Mokslininkų komanda, kuriai vadovauja Kinijos nacionalinės astronomijos observatorijos mokslininkas Pei Wangas, panaudojo 500 metrų skersmens diafragmos formos sferinį radijo teleskopą (FAST) stebėti FRB 121102 vietą kelias dienas tarp šių metų kovo ir rugpjūčio.
Tarp kovo vidurio ir liepos pabaigos jie neužfiksavo jokių pliūpsnių. Tačiau rugpjūčio 17 d. šis teleskopas užfiksavo mažiausiai 12 pliūpsnių iš FRB 121102, kas leidžia manyti, kad šaltinis vėl yra aktyvioje fazėje, nors ši komanda paskaičiavo kitokį periodiškumą nei K. Rajwade ir M. Cruces komandos.
„Mes sujungėme K. Rajwade ir M. Cruces pliūpsnių duomenis, o juos susieję su naujais FAST duomenimis gavome naują periodiškumo laikotarpį – apie 156,1 dienos“, – per „The Astronomer's Telegram“ pranešė kinų komanda.
Remiantis jos skaičiavimais, aktyvioji fazė turėtų pasibaigti tarp rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 9 d. Jeigu FRB 121102 ir toliau išliks aktyvus ir po šių datų, bus galima manyti, kad arba periodiškumas yra netikras, arba jis kažkaip kinta.
Žinoma, gali būti, kad periodiškumo paskaičiavimus reikės tikslinti, o tai reiškia, kad mokslininkai ir toliau turėtų stebėti FRB 121102.