Liepos 16 dieną 23 val. 43 min. Lietuvos laiku Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) turėjo vykdyti pirmąją savo misiją į Marsą iš Japonijos Tanegašimos kosminio centro, tačiau dėl oro salygų paleidimas buvo atidėtas iki liepos 19–21 dienos. Per ateinančias kelias savaites planuojamos dar dvi misijos į Marsą, kurių metu bus ieškoma gyvybės pėdsakų šioje planetoje.
Liepos 16 dieną 23 val. 43 min. Lietuvos laiku Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) turėjo vykdyti pirmąją savo misiją į Marsą iš Japonijos Tanegašimos kosminio centro, tačiau dėl oro salygų paleidimas buvo atidėtas iki liepos 19–21 dienos. Pastaruosius šešerius metus nedidelė Vidurio Rytų šalis nepailstamai dirbo, kad sukurtų erdvėlaivį, galintį skristi Raudonosios planetos orbitoje ir tyrinėti jos atmosferą bei orus. Per ateinančias kelias savaites planuojamos dar dvi misijos į Marsą, kurių metu bus ieškoma gyvybės pėdsakų šioje planetoje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tirs atmosferą ir ieškos gyvybės pėdsakų
JAE projektas bus tik misijų į Marsą pradžia. Vėliau, liepos 23-iąją Kinija taip pat planuoja paleisti savo marsaeigį į raudonąją planetą. O netrukus po to, liepos 30-ąją marsaeigį, pavadintą „Perseverance“ paleis ir NASA.
Astrofizikas, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Kastytis Zubovas LRT.lt paaiškino, jog visos misijos vyksta kone vienu metu todėl, kad į Marsą patogu skristi kas 26 mėnesius – būtent tuo metu Žemė ir Marsas skrisdami aplink Saulę išsirikiuoja taip, kad skrydis tada sunaudoja mažiausiai energijos. O kosminiams skrydžiams energija labai svarbi, nes kuo daugiau jos reikia, tuo daugiau kuro, tuo mažiau naudingo krovinio galima gabenti. Toks laiko langas, kai planetos yra arčiausiai viena kitos, trunka iki mėnesio.
Pasak K. Zubovo JAE misijos metu į Raudonąją planetą bus paleistas orbitinis zondas „al Amal“ („Viltis“), kuris tirs Marso atmosferą, bet jis nebus toks vienintelis.
„Šis zondas turėtų padėti atsakyti į klausimą, kaip keitėsi planetos klimatas per visą jos istoriją. Tai yra svarbu, kadangi žinome, jog tolimoje praeityje Marso paviršiuje buvo skysto vandens, o šiuo metu sąlygos jam nėra tinkamos. Vadinasi, klimatas turėjo reikšmingai keistis, atmosfera pabėgo į kosmosą. Išsiaiškinti, kaip tai vyko, yra vienas iš pagrindinių JAE misijos tikslų“, – LRT.lt tvirtino astrofizikas.
Mokslininkas įvardijo, kad Kinija į Marsą siųs taip pat orbitinį zondą ir marsaeigį. Šios misijos tikslas ieškoti šiandieninės ir praeities gyvybės pėdsakų Marse. Jeigu Kinijos marsaeigiui pavyks nusileisti, tai bus pirmas kartas, kai ne NASA misija sėkmingai pasiekė planetos paviršių.
Pasak K. Zubovo, NASA marsaeigis „Perseverance“ taip pat ieškos gyvybės pėdsakų Marse.
„Jos tikslas yra Marso krateris, kuris kadaise buvo didžiulis ežeras. Jo krašte, kuriame ir turėtų nusileisti „Perseverance“, yra matoma senovinės upės delta ir nuosėdinės uolienos. Jis turėtų nusileisti tokiame regione, kur daugybę milijonų metų buvo nešamos upės vandens nuosėdos ir suformuotas toks daugiasluoksnis nuosėdų plotas, kuris turėtų suteikti labai daug informacijos. Jeigu nebus gyvybės pėdsakų, bus labai daug informacijos, kaip keitėsi Marso sąlygos per milijardą ar daugiau metų planetos gyvavimo“, – kalbėjo astrofizikas.
Spekuliacijos apie gyvybės Marse egzistavimą
Apskritai apie gyvybės egzistavimą kosmose žmonės diskutuoja jau nuo antikinių laikų, sako mokslininkas. Anot jo, 19 amžiuje buvo manoma, kad Marse netgi egzistuoja civilizacija, nes per tuometinius teleskopus žiūrint į Raudonąją planetą, atrodė, kad paviršiuje matosi juostos, kurias interpretavo kaip dirbtinius kanalus. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo tik optinė iliuzija, tačiau idėja, kad ten galėtų egzistuoti ar egzistavo gyvybė, išliko.
„Marsas yra labai panašus į Žemę tuo, kad tai yra uolinė planeta, paviršiaus temperatūros ten pasiekia plius dvidešimt kelis laipsnius, vadinasi, teoriškai kartais galėtų būti net ir žemiškai gyvybei tinkamų sąlygų, tik atmosfera yra labai reta ir planeta neturi magnetinio lauko. Tai tuo yra ekstremalios sąlygos. Bet idėja, kad Marsas galėtų būti nebloga vieta ieškoti gyvybės už Žemės ribų, išliko.
Taip pat aštuntame dešimtmetyje NASA zondai „Viking“ buvo gyvybės paieškose ir davė prieštaringai vertinamų rezultatų. Dauguma mokslininkų sako, kad nebuvo jokių įrodymų, kad atrasta gyvybė, kad tai buvo tiesiog triukšmas ar signalo trikdžiai, bet yra tokių, kurie teigia, kad „Viking“ zondų surinktuose duomenyse yra signalas, jog kažkokia mikroskopinė gyvybė ir egzistuoja“, – LRT.lt pasakojo K. Zubovas ir pridūrė, kad nuo tada šis klausimas mokslininkams neduoda ramybės, todėl knieti išsiaiškinti, ar gyvybė yra, ar ji kadaise buvo.
Jis priminė, kad ir „Curiosity“ marsaeigis 2012-2013 metais tik pradėjo savo misiją, įrodė, kad Marse tikrai praeityje buvo nemažai skysto vandens – jūrų, upių ir ežerų. O Žemėje visur, kur yra vandens, yra ir gyvybė, manoma, kad ir Marse buvo pakankamai laiko, jog gyvybė spėtų užsimegzti. Todėl net jeigu dabar gyvybė neegzistuoja, tikimasi, kad pavyks atrasti praeityje egzistavusią gyvybę.
Ilgam skrydžiui iki Marso reikia tinkamo pasiruošimo
NASA misija į Marsą taip pat turėtų iš dalies prisidėti ir prie greitesnio žmonių nusileidimo šioje planetoje. Pasak K. Zubovo, vienas iš marsaeigio „Perseverance“ instrumentų yra deguonies gamykla.
„Tai toks prototipinis eksperimentas, skirtas išbandyti, ar būtų įmanoma iš Marso atmosferoje esančio anglies dvideginio išgauti deguonį. Jeigu paaiškės, kad ta sistema veikia, ateityje galėtų būti didesni prietaisai, pritaikyti būtent Marsą tyrinėsiantiems žmonėms, kad jie apsirūpintų deguonimi“, – teigė astrofizikas.
Anot jo, pasiruošimas žmones skraidinti į Raudonąją planetą susideda iš kelių dalių. Pirmiausia, reikia užtikrinti ilgalaikių kosminių misijų saugumą.
„Šiuo metu žmonės skrenda tik į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), kurią dar nemažai saugo Žemės magnetosfera nuo visokios žalingos spinduliuotės. Išskridus toliau, erdvėlaivį veiks žalinga spinduliuotė, taip pat mikrogravitacijos sąlygos, kurios yra TKS. Visa tai labai kenkia žmonių sveikatai“, – aiškino K. Zubovas ir pridūrė, kad labai svarbu suprasti, koks iš tiesų yra poveikis žmonių sveikatai ir kaip tą neigiamą poveikį kuo labiau sumažinti, nes kelionė į Marsą trunka nuo 6 iki 9 mėnesių į vieną pusę.
Kitas svarbus pasirengimo aspektas yra išteklių bazės Marse paruošimas. „Kalbama apie tai, kad būtų keletas robotinių misijų, kurios būtų skirtos pasiruošti žmonių skrydžiui. Taip pat misijos galėtų būti netgi pastatyti tyrimų stotis, bent jau tam tikras konstrukcijas. Taip pat įrengti deguonies gaminimo stotį, vandens išgavimo būdus, kad žmonėms nuskridus ten, būtų jau paruošti tokie baziniai dalykai“, – tikino mokslininkas.
Žmonės Marse galėtų išsilaipinti ir po dešimtmečio
Jo manymu, buvo ne viena optimistinė prognozė, kada pagaliau įvyks žmonių misija į Marsą. Šiuo metu NASA kalba apie 2035-uosius metus arba vėliau. Tačiau „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas svarsto apie anksčiau nei 2030-uosius, o galbūt netgi apie 2024-2026-uosius.
„Manau, kad E. Musko prognozės yra pernelyg optimistinės, iš kitos pusės, NASA užsibrėžusi labai konservatyvų planą. Manau, kad per kokius 10 metų yra šansų, kad žmonės išskris į Marsą“, – savo įžvalgomis pasidalino K. Zubovas.
Astrofizikas teigė beveik neabejojantis, kad NASA, galbūt su „SpaceX“ partneryste, bus pirmoji, kuri nuskraidins žmones į Marsą.
„NASA turi daugiausia įdirbio šioje srityje – tiek Marso tyrimų, tiek žmonių skrydžių į kosmosą. Taip, kitos šalys vejasi, pavyzdžiui, Kinija daro didelę pažangą, bet vis tiek jiems dar yra labai toli iki NASA su tokių ekstremalių misijų planavimu ir patirtimi jas vykdant“, – LRT.lt sakė K. Zubovas.
