Pastarosiomis dienomis visi didieji pasaulio socialiniai tinklai – „Facebook“, „Reddit“, „Linkedin“, „Twitter“, „Youtube“ bei didžiosios technologijų kompanijos „Microsoft“ ir „Google“ įsipareigojo šalinti su koronavirusu susijusią dezinformaciją iš savo valdomų platformų.
Pastarosiomis dienomis visi didieji pasaulio socialiniai tinklai – „Facebook“, „Reddit“, „Linkedin“, „Twitter“, „Youtube“ bei didžiosios technologijų kompanijos „Microsoft“ ir „Google“ įsipareigojo šalinti su koronavirusu susijusią dezinformaciją iš savo valdomų platformų, rašo „The Conversation“.
COVID-19 galima įvardinti kaip pirmąją socialinių tinklų amžiaus pandemiją. Ištikus krizei socialiniai tinklai padeda greitai išplatinti informaciją plačiajai visuomenei. Deja, tarp patikimos informacijos yra labai daug ir dezinformacijos. O didelę dalį melo skleidžia socialinių tinklų botai.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Automatizuotų „vartotojų“, kurių vienintelis tikslas yra skleisti baimę ir melą, yra gausu it tviteryje, ir feisbuke, ir instagrame.
Panašių baimės ir melo botų jau esame matę ir anksčiau: per vienokius ar kitokius politinių rinkimų laikotarpius (ypač – JAV prezidento), Australijos miškų gaisrus ir panašiai. Dabar tie patys botai yra aktyvuoti koronaviruso pandemijos baimei skleisti.
Tikslų dezinformacijos mastą įvertinti skaičiais yra sudėtinga, tačiau pasaulinį jų efektą galima bent iš dalies įvertinti stebint tviterio botų aktyvumą skleidžiant su COVID-19 susijusius grotažymių ženklus (angl. hashtag).
Interneto svetainė „Bot Sentinel“, taikydama mašininio mokymosi metodus, stengiasi identifikuoti potencialius tviterio robotus. Kovo 26 d. duomenimis, robotizuotos tviterio paskyros buvo atsakingos už 828 #coronavirus, 544 #COVID19 ir 255 #Coronavirus ženklus per 24 valandas. Santykinai šie ženklai užėmė 1, 5 ir 7 pozicijas tarp labiausiai „trolinamų“ tviterio ženklų.
Ir svarbu pažymėti, kad tikrieji su koronavirusu susijusių robotizuotų paskyrų veikimo mastai yra gerokai didesni: „Bot Sentinel“ reaguoja tik į frazes, pažymėtas grotažyme (pvz., #coronavirus), bet ignoruoja visą kitą žinučių turinį (coronavirus, COVID-19, Coronavirus).
Kaip kuriami botai?
Paprastai tam tikras kiekis botų yra valdomas naudojant automatizavimo programas, vadinamas „kampanijomis“, o šias valdo žmonės.
Kampanijų kūrimo procesas yra santykinai nesudėtingas. Internete yra ne viena svetainė, mokanti žmones, kaip tai daryti rinkodaros tikslais. O nesugebantiems ar neturintiems laiko išmokti tą daryti savarankiškai visada padės pogrindiniame tamsiajame internete savo paslaugas siūlanti programišių ir kibernetinių nusikaltėlių bendruomenė.
Botus su juos kontroliuojančiais žmonėmis susieti yra sudėtinga, tačiau botų kampanijų tikslas yra akivaizdus: skleidžiant dezinformaciją skatinti visuomenės nepasitikėjimą valdžios institucijomis, didinti visuomenės nepasitenkinimą. Tam tikrose aplinkybėse, visuomenės nerimui pasiekus pakankamą laipsnį, gali įvykti ir pykčio prieš valdžios institucijas proveržiai.
2019 metais Oksfordo interneto instituto (JK) tyrėjų atliktas tyrimas parodė nerimą keliančią tendenciją: auga organizuotas manipuliavimas socialiniais tinklais iš atskirų vyriausybių ir netgi konkrečių politinių partijų pusės.
Manipuliavimo socialinių tinklų turiniu požymių nustatyta 70 skirtingų valstybių – 2018 metais šis skaičius buvo 48, 2017 metais – 28. Kiekvienoje iš šių valstybių bent viena politinė partija ar vyriausybinė institucija naudojosi socialiniais tinklais siekdama formuoti savo šalies visuomenės pažiūras.
Botų veikimo metodai
Paprastai, bent jau COVID-19 kontekste, botai skleidžia dezinformaciją dviem pagrindiniais metodais.
Pirmasis metodas neapsieina be turinio kūrimo. Boto šeimininkas sukuria naują įrašą su nuotraukomis, kurios patvirtina ar atitinka pasaulines tendencijas. Pavyzdžiui, su pirkinių pilnais vežimėliais arba tuštinamomis prekybos centrų lentynomis. Tokių žinučių skleidimas sustiprina visuomenės nerimą ir patvirtina tai, ką žmonės skaito kituose šaltiniuose.
Antrojo metodo pagrindas yra turinio sustiprinimas. Šiuo atveju botai nesantaiką sėja užsikorę ant vyriausybinių informacijos šaltinių ar naujienų svetainių kupros. Jie paima daugiausiai nerimo keliančias faktines žinutes, papildo jas melagingais komentarais ir paskleidžia jas į plačiąją visuomenę, tikėdamiesi sukelti baimę arba pyktį. Ganėtinai įprasta sutikti botą, pasakojantį apie „erzinantį įvykį“, kuomet „jiems svarbus žmogus“ patyrė kokį nors socialiai neteisingą elgesį.
Ryano Ko iliustr. / Oficialios institucijos žinutė atrodo informatyviai, bet su botų komentarais ji atrodo tarsi nepagarba visuomenei
Paprastas pavyzdys yra Australijos Kvynslendo regiono sveikatos apsaugos administracijos oficiali tviterio paskyra, kurią seka botai, pasivadinę „Sharon“ ir „Sara“. Oficiali įstaiga siunčia paaiškinamąją žinutę, botai verčia jų komentarų skaitytojus manyti, kad su žmonėmis elgiamasi nesąžiningai.
Ir nors negalime būti 100 proc. užtikrinti, kad minėtieji nesantaiką sėjantys komentarai yra tikrai botų žinutės, daugybė veiksnių rodo, kad veikiausiai tai yra botai. O „Bot Sentinel“ gebėjimas atskirti botus nuo tikrų žmonių tik gerės, nes stiprės jų atpažinimo mašininio mokymosi algoritmai.
Kaip atpažinti botą?
Norint įvertinti botų charakteristikas, pažvelkime į Sarą ir Sharon įdėmiau.
Ryano Ko iliustr. / Saros ir Sharon paskyros beveik neabejotinai nevaldo nei Sara, nei Sharon
Ryano Ko iliustr. / Mel skleidžia klaidingą informaciją apie galimą COVID-19 užsikrėtimo tyrimų rezultatų vėlavimą, atkartoja neapykantos kupinas žinutes
Abiejų šių botų paskyroms trūksta žmogiško unikalumo, joms būdingi keli specifiniai požymiai, išduodantys, kad tai veikiausiai nėra tikri žmonės:
- jos neturi sekėjų;
- jos visai neseniai prisijungė prie tviterio;
- jos neturi pavardžių, o paskyrų pavadinimai papildyti atsitiktiniais skaičiais (pvz., Sara89629382);
- jos yra išsiuntusios tik kelias žinutes;
- visų jų žinučių bendrasis vardiklis – nerimo skleidimas;
- jos daugiausiai seka naujienų svetaines, valdžios institucijas ar žmones, kurie yra labai įtakingi vienu ar kitu klausimu (šiuo atveju – virusologijos, epidemiologijos, medicinos).
Giliau paanalizavus Sharon pavyzdį matoma, kad šis botas bandė kelti samyšį ir skleisti pyktį dėl straipsnio apie Australijos vyriausybės atsaką į koronaviruso situaciją.
Žinutėje panaudota ne visai taisyklinga anglų kalba („Health can't wait. Economic can“) rodo, kad tą boto paskyrą užprogramavusiam žmogui anglų kalba veikiausiai nėra gimtoji.
Panašu, kad Sharon siekia pakurstyti visuotinio nepasitenkinimo ugnį atkreipdama dėmesį į „blogus sprendimus“.
Peržiūrėjus kitas Sharon žinutes galima atrasti ir jos „draugę“ Mel – dar vieną botą su kitokiais užprogramuotais tikslais.
Bet šiuo atveju nerimą kelia tai, kad diskutuoti su Mel bandė tikras žmogus.
Kaip kovoti su dezinformacija?
Šiuo metu nustatyti tikrąjį botų skleidžiamos dezinformacijos šaltinį yra pernelyg sudėtinga. Tą galima padaryti tik visuotinai bendradarbiaujant socialinius tinklus valdančioms įmonėms.
Botų kampanijų tikslai gali būti skirtingi – galbūt tiesiog skleisti nesantaiką ir chaosą, o galbūt siekti geopolitinės galios. Be to, kai kurie tyrėjai vis dar nesutaria, koks yra tikslus „boto“ apibrėžimas.
Aišku tiek: kiekviena valstybė, kurios erdvėje ir kalboje pasirodo socialinių tinklų botai, turėtų imtis teisinių veiksmų ir kurti mechanizmus, kurie leistų aptikti ir išjungti šiuos automatizuotus kenkėjus. O kiekvienas vartotojas turėtų informuoti socialinių tinklų šeimininkus apie įtartiną vienų ar kitų paskyrų elgesį. Nes niekam nereikia, kad nežinia kokių tikslų siekiantys asmenys sunkintų padėtį ir taip ne pačiu geriausiu metu.
