2020 metus lietuviai pasitiko su bendra nepadengta pusės milijardo eurų skola. Bendra nepadengta Europos skola – 16,5 trilijonų eurų. Tačiau, kaip teigia Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, per artimiausius 5–10 metų antstolių kontorų darbuotojų skaičius, tikėtina, šiek tiek mažės.
2020 metus lietuviai pasitiko su bendra nepadengta pusės milijardo eurų skola. Bendra nepadengta Europos skola – 16,5 trilijonų eurų. Tačiau, kaip teigia Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, per artimiausius 5–10 metų antstolių kontorų darbuotojų skaičius, tikėtina, šiek tiek mažės.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Skolininkai keliauja per sienas
Tokio pokyčio skolų išieškojimo rinkoje pavyzdžiu gali būti lietuvių „fintech“ įmonė „Inform Debtor“. Jos direktorius Dovydas Varkulevičius pasakoja, kad jie padeda skolas susigrąžinti fiziniams ir juridiniams asmenims, apeinant brangias advokatų ir antstolių paslaugas užsienio šalyse, naudojant virtualaus aukciono proceso technologijas. Anot D. Varkulevičiaus, taip skolos išieškojimo procesas atpinga ir kreditoriui, ir skolininkui bei skola yra greičiau gražinama, nes lieka mažiau dalyvių išieškojimo procese.
„Europoje labiausiai įsiskolinusios šalys yra Pietų valstybės: Graikija, Ispanija, Portugalija ir Italija. Skolų lygis tose valstybėse, priklausomai nuo sektoriaus, gali siekti nuo 30 iki 55 proc. Tai dideli pinigai. Dažniausiai apie penktadalį skolų sudaro skolos užsienio verslo partneriams ir tiekėjams“, – sako D. Varkulevičius.
Anot jo, idėja įdarbinti dirbtinį intelektą ir imti spręsti skolų išieškojimo problemas kilo jo kolegai prieš 2 metus, turint daugiau nei 10 metų patirtį skolų rinkoje. „Pirmas iššūkis, kuris jam pasirodė aktualus – skolininko informavimas. Šiandieną su šiuo iššūkiu susiduria daugelis įmonių. Reikia, kad informavimas atitiktų visus įstatymų ir poįstatiminių aktų reikalavimus. Antra dalis – skolininkai dažnai keliauja per sienas. Šiandien tiek Lietuvos verslas yra skolingas, tiek yra užsieniečių, kurie yra skolingi Lietuvos verslui.
Kodėl būtent išieškant skolą užsienyje iššūkis yra toks sudėtingas? Pirmas dalykas – dažnai yra kalbos barjeras. Gerai, kai keliaujame per sieną ir kreipiamės pas broliukus latvius arba pas mūsų ilgamečius draugus lenkus. Tose valstybėse galima rasti draugų, ar susikalbėti bendra mokama kalba. Bet, kai skola nukeliauja į Ispaniją, į Portugaliją ar į tokias tolimas valstybes kaip Naujoji Zelandija ar Australija, tai ne tik yra kalbos barjeras, bet ir tikėtina, kad skiriasi teisinė sistema, reikalavimai, kaip skola gali būti išieškota“, – sako D. Varkulevičius.
Anot pašnekovo, vien tik suradus ir informavus užsienyje esantį skolininką, net 80 proc. skolų gali būti grąžintos.
„Yra psichologinis momentas: kai pasijungia kažkoks trečias asmuo, kurio jūs nepažįstate, suveikia noras grąžinti skolą. Dalis skolininkų galvoja, kad, matyt, jau bus taikomos rimtos priemonės ir skolos sumokėjimas pabrangs. Įsijungiant trečiai šaliai, tokiai kaip advokatų kontora, kuri specializuojasi skolų išieškojime, antstoliams ir kitiems tarpininkams, skola automatiškai pabrangsta“, – sako D. Varkulevičius.
Ar ateityje reikės antstolių?
Kadangi „fintech“ sugalvotas sprendimas leidžia į skolos išieškojimo procesą neįtraukti antstolių, advokatų ir naudoja dirbtinį intelektą, kyla klausimas – ar gali būti, kad vieną dieną nebereikės antstolių? D. Varkulevičius sako, kad ko gero, tam tikriems atvejams žmogiškasis faktorius išliks. „Siekiame įdarbinti dirbtinį intelektą, kuris eliminuos tam tikrus žmogiškuosius faktorius. Ir būtent eliminuos klaidas skolos išieškojimo procese. Mes keliaujame link sistemos, kuri faktiškai nuo 75 iki 95 proc. atpažins, validuos dokumentus, juos vers ir galutinė institucija turės visą „sukramtytą“ informaciją. Tai žmogiškąjį faktorių, jį palikdami ten, kur dirbtinis intelektas dar negalės darbuotis“, – teigia pašnekovas.
Jis neslepia, kad per paskutinius 2 metus buvo milžiniškas technologinis šuolis į priekį.
„Jei mes paimsime ranka parašytą dokumentą, tai jo atpažinimas pagerėjo 5 kartus. Per ateinančius 2 –3 metus bet kokia mūsų rašysena bus atpažinta. Tikėtina, kad 10 metų laikotarpyje, skolų išieškojimo rinkoje turėsime automatizuotą sistemą, kuri nuo bet kokios jūsų sąskaitos galės automatiškai nurašyti skolas. Nebeturėsime tarpininkų, kurie sėdės ir spaudys mygtukus. Sistemos automatiškai surinks skolas arba identifikuos, kokį turtą realizavus, bus galima grąžinti skolą. Pavyzdžiui, atpažins, kad jūsų skolininkas turi turto, automatiškai patikrins, ar turtas nėra įkeistas trečiosioms šalims ir, tikėtina, paskelbs aukcionus turto realizavimui ir skolos grąžinimui. Tikėtina, kad tai 75–80 proc. vyks automatiškai“, – sako D. Varkulevičius.
Anot jo, tikimasi, kad per ateinantį finansų sunkmetį, bankams, dėl technologijų tobulėjimo, nereikės samdyti tiek daug skolų vadybininkų. „Tikėtina, kad nuo 3 iki 4 kartų reikės mažiau žmonių finansinių įstaigų skyriuose. Lietuvoje šiuo metu mes to dar turime mažai, bet pasaulinė tendencija yra tokia, kad skolų technologijos juda ta linkme, jog būtų kuo mažiau žmogiško faktoriaus ir būtų didesnis automatizavimas“, – teigia D. Varkulevičius.
Antstolių skaičius – mažės
O ką apie skolų išieškojimo automatizaciją ir skolų išieškojimą iš užsienio partnerių mano Lietuvos antstoliai?
Kaip sako Lietuvos antstolių valdytoja Dovilė Satkauskienė, skolos migruoja ir tokių atvejų daugėja. „Pavyzdžiui, Lietuvos antstoliams užsienio kreditorių pateiktų reikalavimų išieškoti skolas suma per pastaruosius 4 metus padidėjo 8 kartus – nuo 6,3 mln. Eur iki 50,9 mln. Eur. Neabejotinai didėja ir Lietuvos kreditorių užsienyje reikalaujamų skolų suma.
Išsieškoti šias skolas įmanoma. Konkrečias procedūras įtvirtina ir palengvina ES reglamentai ir tarptautinės sutartys. Problema – kad valstybių institucijos labai maža dalimi padeda savo piliečiams, tarpininkaudamos susigrąžinant skolas užsienyje (Lietuvoje tokia valstybės pagalba teikiama tik siekiantiems išsiieškoti iš užsienyje esančių skolininkų išlaikymo išmokas). Kitais atvejais kreditoriams tenka ne tik patiems pasirūpinti visų procesui būtinų dokumentų surinkimu ir pateikimu kompetentingoms užsienio šalies institucijoms, bet ir apmokėti reikiamas teisines išlaidas, kurios jiems bus grąžintos tik sėkmingo skolos išieškojimo atveju. To paties veiksmo (pavyzdžiui, banko sąskaitos arešto) įkainiai skirtingose šalyse yra skirtingi, nes ir valstybių ekonomikos lygis nevienodas“, – sako D. Satkauskienė.
Ji priduria, kad skolos išieškojimas iš aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje esančio skolininko Lietuvos kreditoriui gali būti nuostolingas, jeigu skola nelabai didelė arba jeigu visai nepavyktų jos išieškoti).
„Padėti Lietuvos kreditoriams atgauti priteistas skolas iš užsienyje esančių skolininkų mūsų antstoliai gali tik tada, kai Lietuvoje esama skolininkų turto. Mat Lietuvos antstoliai priverstine tvarka vykdo sprendimus tik savo šalies teritorijoje (taip pat ir kitų šalių antstoliai „neperžengia“ savo valstybių ribų).
Tiesa, jei skolos dar nepriteistos, galima bandyti jas susigrąžinti ikiteisminio išieškojimo keliu. Tokias paslaugas teikia Lietuvos ir daugelio kitų šalių antstoliai, taip pat įvairios privačios skolų išieškojimo įmonės. Tačiau, kadangi ikiteisminio išieškojimo metu netaikomos jokios priverstinio pobūdžio priemonės (sąskaitų, turto areštas ir kt.), procesas paremtas tik skolininko informavimu bei įtikinėjimu, šis išieškojimo būdas ne visada yra pakankamas ir perspektyvus: kartais jis tik „pasendina“ skolą ir sumažina galimybes ją susigrąžinti po teismo (skolininkas per tą laiką, kol kviečiamas atsiskaityti geruoju, gali bankrutuoti, įkeisti turimą turtą, kad iš jį nebūtų nukreipiamas išieškojimas ir pan.)“, – pasakoja pašnekovė. Kitaip pasakius – privatūs išieškotojai niekaip negali pakeisti antstolių veiklos tais atvejais, kai reikia priverstinių išieškojimo priemonių.
Anot D. Satkauskienės, visos Lietuvos priverstinio išieškojimo sistemoje naudojamos techninės procedūros jau senokai yra automatizuotos. O prieš kelerius metus pradėjusi veikti Antstolių informacinė sistema – laikoma šiuolaikiškiausia Baltijos šalyse.
„Didžioji dalis antstolių sprendimų atliekama virtualiojoje erdvėje – vykdomasis dokumentas gali būti surašomas, pateikiamas antstoliui ir grąžinamas išieškotojui elektroniniu būdu. Proceso šalys gali internetu sekti sprendimo vykdymo eigą, teikti prašymus, įvairius dokumentus ir inicijuoti procesinius veiksmus“, – teigia D. Satkauskienė.
Pasiteiravus, ar nėra rizikos, kad po 5–10 metų asmenų, kurie dirba skolų išieškojimo sektoriuje, reikės mažiau dėl automatizacijos bei dirbtinio intelekto D. Satkauskienė atsako, kad darbuotojų skaičius, tikėtina, mažės. „Šiuolaikinės informacinės technologijos jau dabar padeda antstolių kontoroms automatizuotai rinkti ir apdoroti duomenis, formuoti vykdomuosius dokumentus. Elektroninė vykdomoji byla – puiki galimybė operatyviu ir pigiausiu būdu antstoliams keistis informacija su išieškojimo proceso dalyviais, atsisakant brangių registruoto pašto siuntų.
Tačiau negrąžinamos skolos ir kitos laiku neįvykdomos prievolės – tai finansinė ir socialinė problema, jos neįmanoma išspręsti vien tik techninėmis priemonėmis. Inovacijos ar dirbtinis intelektas negali pakeisti individualių sprendimų, o jų antstolių praktikoje reikia kasdien. Argi robotas galėtų perduoti vaiką? Todėl antstoliai bet kurioje šalyje bus reikalingi tol, kol bus savo prievolių nevykdančių žmonių“, – įsitikinusi D. Satkauskienė.
Tačiau prognozuoti, kaip po 5–10 metų pasikeis skolų išieškojimo rinka, D. Satkauskienė neskuba. „Prognozės – nedėkingas dalykas. Juk skolų išieškojimo sektoriaus ateitis priklausys nuo daugelio aplinkybių. Tarp jų yra ir šalies ekonomikos pokyčiai, ir teisinio reguliavimo pokyčiai, ir informacinių technologijų plėtra.
Tarptautiniai skolų išieškojimo ekspertai pabrėžia, kad pasaulinė interneto raida per pastaruosius 30 metų suformavo naują turto rūšį – skaitmeninį turtą. Todėl išieškojimas iš skaitmeninės nuosavybės artimiausiu metu turėtų tapti įprasta antstolių praktika. Skaitmeninė nuosavybė – tai ne tik bitkoinai ar kitos kriptovaliutos, bet ir internetinės ar investicinės sąskaitos (pvz., „PayPal“, „Revolut“), elektroninio pašto adresai, socialinių tinklų („Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir kt.) paskyros, interneto domenai. Visa tai gali turėti ekonominę vertę. Pavyzdžiui, oro linijų suteikiamos mylios ar viešbučių lojalumo taškai turi aiškią ekonominę vertę, nes juos galima naudingai iškeisti į nemokamus skrydžius, nemokamą nakvynę viešbučiuose ir pan.“, – sako D. Satkauskienė.
Anot jos, sunku pasakyti, kuria kryptimi pasuks skolų išieškojimo reglamentavimas.
