Kinija praleido dešimtmečius bandydama atgaivinti technologijų sektorių, tačiau tik nedaugelis galėjo pagalvoti, kad didžiausiu išbandymu jam taps viruso protrūkis. Pekinas ragina didžiausias šalies technologijų kompanijas prisidėti prie kovos su naujuoju koronavirusu.
Kinija praleido dešimtmečius bandydama atgaivinti technologijų sektorių, tačiau tik nedaugelis galėjo pagalvoti, kad didžiausiu išbandymu jam taps viruso protrūkis. Pekinas ragina didžiausias šalies technologijų kompanijas prisidėti prie kovos su naujuoju koronavirusu, skelbia CNN.
Rodos, didžiausios kompanijos šį kvietimą išgirdo: savavaldžiai automobiliai pristatinėja medicinos įrangą medikams, į dangų pakelti dronai padeda užfiksuoti viruso protrūkius, galingiausi superkompiuteriai padeda kurti vakciną.
Visgi kol kas neaišku, ar tokių priemonių užteks, kad viruso plitimas būtų sustabdytas ne tik Kinijoje, bet ir likusiame pasaulyje.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Daugybę metų Pekinas pabrėžė, kad technologinės inovacijos turi būti viso ekonomikos augimo pagrindas. Vyriausybė suteikdavo milijardines dotacijas ir paskolas, kurios turėjo paspartinti dirbtinio intelekto sprendimų vystymąsi. Rodos, Kinija turėjo tapti naujuoju Silicio slėniu ir, ekspertų teigimu, daugeliu atvejų jai pavyko.
Mokslo ir technologijų ministerijos atstovai viešai paprašė technologijos kompanijų pagalbos, kad robotai, termovizinių kamerų sistemos ir kiti įrenginiai leistų su virusu kovoti fiziškai jo „neliečiant“.
Kinijos technologijų pakilimas
Kinijos pastangos sukurti savo Silicio slėnį prasidėjo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai valdžios institucijos tam tikras šalies dalis pavadino „aukštųjų technologijų plėtros zonomis“, kurios buvo susijusios su plataus vartojimo elektronika ir biotechnologijomis. Remiantis oficialia statistika, šios 168 zonos 2018 m. generavo daugiau kaip 4,7 trilijono dolerių pajamų.
Pradėta įgyvendinti Pekino iniciatyva „Pagaminta Kinijoje 2025“. Pagal šį planą milijardai dolerių vyriausybės lėšų investuota į tokias sritis kaip bevielis ryšys mikroschemos ir robotika.
Dėmesys technologijoms davė rezultatų. Pagal vertę Kinijos kompanijos atsidūrė analitikų sudarinėjamuose dešimtukuose.
Kinijai kovojant su koronavirusu, technologijos nebus „dominuojantis veiksnys“, kuris sustabdys protrūkį, teigia Danny Mu, Pekine dirbantis „Forrester“ naujųjų technologijų analitikas.
Pasak jo, technologijos padės pristatant ir užsakant maistą į namus, atliekant mokėjimus mobiliaisiais telefonais.
Vaisto paieškos
Šį mėnesį „Tencent“ (TCEHY) pristatė superkompiuterius, kurie gali atlikti skaičiavimus daug greičiau nei įprasti kompiuteriai, kad padėtų tyrinėtojams, ieškantiems galimo gydymo. Prie paieškų prisidėjo Pekino gyvybės mokslų institutas ir Tsinghua universitetas.
Didžiausia Kinijos paslaugų teikėja „Didi“ sujungė medicinos ir pagalbos organizacijas, kad darbuotojai, kuriems reikia atlikti užduotis, susijusias su duomenų analize, galėtų nemokamai naudotis „Didi“ serveriais.
Kiti dislokuoja robotus, kad žmonės akis į akį bendrautų kuo mažiau.
Pavyzdžiui, maisto pristatymo gigantė „Meituan Dianping“ praėjusią savaitę kai kuriuose savo partnerių restoranuose Pekine pristatė robotus, kurie padeda maistą iš virtuvių atvežti pristatymo darbuotojams ir klientams, laukiantiems užsakymų. Kompanija nori išplėsti programą į kitus miestus, jei ji bus sėkminga.
Tuo tarpu Kinijos elektroninės prekybos milžinė JD.com neseniai panaudojo savarankiškai važiuojančius robotus, kad atvežtų prekes medicinos darbuotojams Uhane.
Robotai pristatė prekes į ligoninę, kurioje pirmiausia gydomi koronaviruso pacientai. Maršrutas yra gana trumpas – apie 600 metrų. Tačiau žmonių pašalinimas iš šios tiekimo lygties padėjo apsaugoti klientus ir darbuotojus.
Kaip praneša Kinijos valstybinė žiniasklaida, startuolis „TMIRob“ siunčia dešimtis robotų į ligonines visame Uhane. Ten jie purškia dezinfekavimo priemones palatose, intensyvios terapijos skyriuose ir operacinėse.
Totalaus sekimo grėsmė
Dronai taip pat atlieka svarbų darbą. Technologija leidžia valdžios institucijoms nuskenuoti dideles minias ir pastebėti, ar kam nors reikia medicininės pagalbos. „MicroMultiCopter“ taip pat išsiuntė beveik 200 darbuotojų į specialius centrus, kur jie gali stebėti, ką dronai mato realiu laiku.
Dronų ir kitų sekimo technologijų naudojimas vėl susilaukė kritikos, žmogaus teisių grupės perspėjo, kad ji gali būti naudojama pažeidžiant žmonių laisves.
Kinija ilgą laiką naudojo veido atpažinimo, dirbtinio intelekto ir kitas technologijas, norėdama kovoti su nusikalstamumu ir stebėti savo piliečius. O tokios technologijų kompanijos kaip „Tencent“ daugelį metų buvo kaltinamos politiškai jautrių temų cenzūra internete Kinijoje.
Kinijos technologijų sektorius jau seniai pasinaudojo Pekino parama „iš viršaus į apačią“, sakė „Coresight Research“ analitikas. Centrinė valdžia praėjusiais metais mokslui ir technologijoms skyrė 3,9 proc. nacionalinio biudžeto.
