Viešas socialinių tinklų profilis su laisvai prieinamomis asmeninėmis nuotraukomis, elektroniniu paštu ir įrašais, programėlėms suteikta prieiga prie buvimo vietos ir bankinių duomenų – visa tai būdinga tiek dažnam paaugliui, tiek ir suaugusiam. Kur iš tikrųjų nukeliauja asmeniniai duomenys, kokiu tikslu jie gali būti renkami ir kaip reikėtų juos apsaugoti?
Viešas socialinių tinklų profilis su laisvai prieinamomis asmeninėmis nuotraukomis, elektroniniu paštu ir įrašais, programėlėms suteikta prieiga prie buvimo vietos ir bankinių duomenų – visa tai būdinga tiek dažnam paaugliui, tiek ir suaugusiam, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kur iš tikrųjų nukeliauja asmeniniai duomenys, kokiu tikslu jie gali būti renkami ir kaip reikėtų juos apsaugoti?
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Kas yra duomenų apsauga ir kas saugo mano duomenis?
„Samsung“ inicijuotos skaitmeninių įgūdžių programos „Skaitmeninis moksleivio iQ“ atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusės – net 40 proc. moksleivių asmeninės nuotraukos ar vaizdo įrašai kažkada buvo patalpinti internete be jų sutikimo, o 25 proc. – patys yra bandę susikurti netikrą paskyrą, apsimesdami kitu žmogumi. Šie skaičiai rodo, kad patys į asmens duomenų apsaugą vis dar žiūrime pro pirštus.
Pasak saugesnio interneto projekto „Draugiškas internetas“ vadovo Manto Masaičio, viskas, kas jus apibūdina ir gali įrodyti, kad tai esate jūs, yra asmens duomenys. Tai ir vardas, pavardė, asmens kodas, elektroninio pašto bei kompiuterio IP adresai, netgi sveikatos polisas.
Kiekvieno asmens duomenys yra saugomi Europos sąjungos teisės akto, Bendrojo duomenų saugos reglamento (BDAR), kuris yra viršesnis už bet kurį nacionalinį teisės aktą. Jis reglamentuoja, kaip gali būti renkami ir saugomi asmens duomenys, tad kiekvienas žmogus turėtų žinoti pagrindinius reglamento principus, kad atsakingai elgtųsi su asmenine informacija.
„Reglamentas nieko nedraudžia. Jis leidžia duomenis rinkti, saugoti, tvarkyti, tačiau jis reglamentuoja tvarką, kaip tai turi būti daroma, kuriais atvejais tai yra nelegalu, kaip duomenys turi būti saugomi ir kokios yra jų tvarkytojo sąlygos“, – aiškina M. Masaitis.
Ar mano duomenys yra renkami ir kodėl?
Manote, kad jeigu viešai neskelbiate savo telefono numerio, nuotraukų ir gyvenamojo adreso, jokių jūsų duomenų niekas negali pasiekti? Deja, ne visai. Jeigu turite elektroninį paštą, socialinių tinklų paskyras, telefone naudojatės programėlėmis ar apsipirkinėjate elektroninėse parduotuvėse, jūsų duomenys yra renkami ir gali būti, kad net pardavinėjami.
Žinoma, nereiškia, kad kaskart to reikėtų bijoti – dažniausiai toks atliekamas profiliavimas yra su tikslu išsiaiškinti jūsų pomėgius, lankomas svetaines, kuo domitės ir panašiai. Gaudami kažkokią paslaugą, pavyzdžiui, naudojimąsi programėle, į tai išmainote asmeninius duomenis, o kompanijos dažnai juos parduoda reklamos davėjams ir taip jus pasiekia tam tikra reklama.
„Turbūt pastebėjote, kad atsirado kur kas daugiau atvejų, kai esate prašomi varnele pažymėti „Aš sutinku“. Duomenų tvarkytojai, kurie renka duomenis yra įpareigoti išaiškinti žmogui, kokiais tikslais jie juos renka. Tad šias sąlygas reikėtų visada perskaityti. Pareikalauti, kad jūsų duomenys iš tam tikros svetainės būtų ištrinti visada galite kreipdamiesi į tinklapio administraciją“, – pataria M. Masaitis. Projekto „Draugiškas internetas“ vadovas šia informacija su Lietuvos moksleiviais pasidalino interneto svetainėje.
Kaip apsaugoti savo asmens duomenis?
Pagrindinis būdas apsaugoti savo duomenis – mąstyti kritiškai. Nepasikliaukite aklai kiekvienu tinklapiu, prašančiu jūsų itin jautrių duomenų. Jeigu jums elektroninėje parduotuvėje siūlo pirkti žiemines pirštines ir paprašo ne tik vardo ir pavardės, bet ir asmens kodo, turėtumėte susimąstyti, ar pirštinės nėra pardavinėjamos nedoru tikslu. Duomenys turi būti renkami būtinumo principu, jei be jų neįmanoma sudaryti sutarties.
„Tokiu atveju, reikėtų nutraukti pirkimą, pagalvoti, kas tai per parduotuvė, kodėl jie tai daro. Egzistuoja specialiai duomenų rinkimui sukurtos, taip vadinamos „Phishing“ svetainės, kurios apsimeta paprastomis parduotuvėmis, surenka duomenis ir nieko už tai mainais neduoda. Beje, vis dar yra žmonių tikinčių, kad elektroniniai laiškai, pranešantys, jog laimėjote loterijoje, taip pat yra tiesa. Taip žmonės piktavaliams atskleidžia savo banko sąskaitas“, – pasakoja M. Masaitis.
Tam, kad jūsų asmeninė informacija nebūtų pasiekiama bet kam, socialiniuose tinkluose susitvarkykite savo privatumo nustatymus, nelaikykite nuolat įjungtos buvimo vietos prieigos ir neskelbkite telefono numerio.
„Didžiąja dalimi, mes patys kažko suvilioti atiduodame savo asmens duomenis į ne visada saugias rankas. Jeigu taip įvyko, kad praradote profilį, kažkas įsilaužė, informuokite visus savo kontaktus, kad sulaukę keistų paklausimų, žinotų, jog tai ne jūs. Ir žinoma, informuokite tinklapio administratorius bei kreipkitės į policiją“, – ką daryti praradus asmens duomenis pataria draugiško interneto projekto vadovas.
