Jūs vėluojate į darbą, nes pamiršote nusistatyti žadintuvą, kuris yra jūsų rankos viduje. Atsikėlę iš lovos, jūs virtualiai apsikabinate už tūkstančių kilometrų esančius šeimos narius ir einate į automobilį, kurį vairuoja beždžionė. Bus labai įtempta diena, tačiau liko tik kelios dienos iki jūsų atostogų Mėnulyje. Tai yra ne visai įprastas rytas, bet žmonės manė, kad tai bus kasdienybė 2020 metais.
Jūs vėluojate į darbą, nes pamiršote nusistatyti žadintuvą, kuris yra jūsų rankos viduje. Atsikėlę iš lovos, jūs virtualiai apsikabinate už tūkstančių kilometrų esančius šeimos narius ir einate į automobilį, kurį vairuoja beždžionė. Bus labai įtempta diena, tačiau liko tik kelios dienos iki jūsų atostogų Mėnulyje.
Tai yra ne visai įprastas rytas, bet žmonės manė, kad tai bus kasdienybė 2020 metais, skelbia CNN.
Bazė Mėnulyje / Elono Musko vizualizacija
Vis dėlto tiksliai nuspėti ateitį pavyksta ne visada ir ne visiems. Įvairių ekspertų, mokslininkų ir futurologų teigimu, jau turėjome nusileisti Plutone, o robotai jau dabar turėtų skalbti mūsų skalbinius. Dar daugiau, vidutinė gyvenimo trukmė turėjo drastiškai padidėti ir pasiekti 150 metų.
Atidėta robotų revoliucija
Apie baimes, kad robotai pakeis žmones ir atims daugelį darbo vietų, kalbėti pradėta iš karto po Antrojo pasaulinio karo. Prognozuota, kad 2020 metais robotai atliks beveik visus kūrybingumo nereikalaujančius darbus.
Britų futurologas Ianas Pearsonas 2005 metais buvo dar drąsesnis ir teigė, kad jau spėsime sukurti „sąmonę“ kompiuteryje. Jo teigimu, tokie kompiuteriai šiais metais jau turėjo būti sumanesni už žmones, o jų intelektas (netgi emocinis) lenkti žmonių.
„Kai skrisime lėktuvu, jį valdantis kompiuteris turėtų būti labiau išsigandęs nei keleiviai. Kompiuteris turės bijoti nukristi labiau nei žmogus, todėl stengsis padaryti viską, kad skrydis pavyktų. Kompiuteriai jaus ir rodys emocijas“, – prognozavo jis.
Šiandien specialistas pripažįsta, jog mašinų tobulinimo progresas nebuvo toks spartus, kaip jis tikėjosi. Pasak jo, plėtrą sustabdė pasaulinė ekonomikos recesija, kuri dirbtinio intelekto vystymo projektus pristabdė apie 40 proc. Visgi jau pastatyta ne viena gamykla, pavyzdžiui, automobilių, kur visus mechaninius darbus atlieka robotai. Automatizacija vyksta gana sparčiai.
Futurologas prognozavo ir tai, jog daugelio žmonių oda bus „išmani“. Įvairūs elektronikos prietaisai bus tiesiog spausdinami ir diegiami į mūsų kūnus, kad mums nereikėtų nešioti papildomų įrenginių. Nors visos šios technologijos jau sukurtos ir nėra tokios sudėtingos, po oda įrenginiai kol kas masiškai nepersikėlė.
Tiesa, jis teigia, kad apie 85 proc. jo prognozių pasitvirtino. Jam pavyko nuspėti SMS žinučių ir socialinių tinklų iškilimą.
Šiandien futurologas prognozuoja, kad per ateinantį dešimtmetį pasikeis ir transporto sistemos, tačiau ne taip, kaip daugelis įsivaiduoja. „Visi kalba apie savavaldžius automobilius, bet manęs jie neįtikina. Manau, kad keliausime stiklinėse kapsulėse, kurias greitkeliuose temps ar stums, pavyzdžiui, magnetinė jėga“, – pridūrė britas.
Vis dar valgysime, tačiau skonis pasikeis
Pietų pertraukų metu daugybė žmonių vis dar eina į kavines ir valgyklas pasistiprinti ir pavalgyti, nors futuristas Ray’us Kurzweilas savo knygoje prognozavo, jog užteks milijardų nanobotų, kurie mūsų virškinimo sistemoje ir kraujotakoje perneš maisto medžiagas.
Mažyčiai robotai kol kas nepakeitė maisto produktų ir patiekalų.
1913 metais viename JAV dienraštyje buvo paskelbtas straipsnis, kuriame teigta, kad 2020 metais gyventojai JAV nebevalgys mėsos, o pagrindinis maistas bus ryžiai ir daržovės. Publikacijoje pabrėžiama, kad būtina edukuoti JAV ūkininkus, kad šie tobulintų galvijų auginimo technologijas, nes kitaip laukia tragedija.
Šiandien vegetarizmas ir veganizmas vis dar populiarėja, o dalis mokslininkų teigia, kad privalome mažinti mėsos vartojimą, kad nesunaikintume tiek daug miškų, paversdami juos ganyklomis ir dirbama žeme, ir neprisidėtume prie klimato kaitos.
Futuristas taip pat manė, kad šiuo metu kompiuteriai bus visiškai nematomi ir bus integruoti į sienas, kėdes, drabužius, papuošalus. Jis tikėjo, kad išmanieji akiniai ir kontaktiniai lęšiai pakeis telefonus, tačiau pirmieji bandymai parodė, kad tokias technologijas dar reikia tobulinti.
Kurios ekspertų prognozės pasitvirtino?
Peteris Schwartzas ir Peteris Leydenas 1997 numatė elektroninį balsavimą rinkimuose. Ericas Haseltine’as aprašė ateities tapatybės nustatymo sistemas ir numatė, kad parašus pakeis pirštų atspaudų skenavimo, balso atpažinimo sistemos.
Josephas D'Agnese’as prognozavo, kad lipdami į lėktuvą ar norėdami patekti į namus turėsime skenuoti akies rainelę, o Marvinas Minsky’s, MIT dirbtinio intelekto laboratorijos įkūrėjas, teigė, kad žmonės juodojoje rinkoje ieškos galimybių genetiškai patobulinti savo kūną, ilginti gyvenimo trukmę, nelegaliai užsiauginti tam tikrus smegenų papildymus.
Vis dar neatostogaujame Mėnulyje
Atostogos kosmose buvo prognozuojamos dešimtmečius. „Pažvelkite į tai, ką žmonės kalbėjo prieš 50 metų, – kosminis turizmas ilgą laiką buvo vizija“, – sako Laura Forczyk, kosmoso konsultacijų firmos „Astralytical“ įkūrėja. „Prisiminkime Stanley Kubricko filmą „2001: A Space Odyssey“, – priduria ji.
2009 metais rodėsi, kad kosminiai skrydžiai labai greitai taps kasdienybe, o dešimtmetis taps kosminio turizmo dešimtmečiu, nes daugybė pasaulio lyderių sakė, kad tai ateitis.
Elonas Muskas tikino, kad 2020 metais žmonės skris į Marsą. „Paradoksalu, tačiau prieš dešimt metų kosminiai skrydžiai atrodė realiau ir arčiau nei dabar“, – teigia L. Forczyk.
Šimtai žmonių, išreiškusių norą pakilti į kosmosą, dabar yra ilgame laukiančiųjų sąraše. „Visada sakė, kad skrisiu kitais metais. Kitais metais ir kitais metais. Maniau, kad 2020 m. skrydžiai į kosmosą jau vyks pastoviai“, – pasakoja žurnalistas Jimas Clashas, kuris dar 2010 metais už 200 tūkst. dolerių nusipirko bilietą į kosmosą.
„Turėjau būti 610-as keleivis. Tai ilgas sąrašas, bet, tikiu, kad svajonė išsipildys. Be to, kasdien turiu, ko laukti“, – pridūrė jis.
Žiauriai prašovė?
1964 metais RAND korporacija parengė ilgalaikę prognozę, kurią sukurti padėjo 82 ekspertai.
Pasak ataskaitos, mes jau turėjome susisiekti su nežemiška gyvybe, o vidutinė gyvenimo trukmė būti apie 150 metų. Marsas? Koks Marsas? Žmonės jau turėjo būti nusileidę Plutone ir Jupiterio palydovuose.
Ataskaitoje rašoma, kad primityvios gyvybės formos jau bus kuriamos laboratorijose, Mėnulyje bus pradėta naudingųjų išteklių gavyba, o visi žmonės susikalbės universalia kalba.
Įdomu ir tai, kad užsimenama apie gyvūnų, kurie tarsi taps mūsų tarnais, veisimą. Pavyzdžiui, beždžionės turėjo tapti įgudusiomis automobilių vairuotojomis ir sumažinti nelaimių keliuose skaičių.
Apie gyvūnus, atstosiančius robotus, užsiminė netgi Nobelio chemijos premijos laureatas Glennas Seaborgas. „Namuose, kur nebus juos tvarkyti padedančių robotų, tai daryti padės patobulintos beždžionės“, – apie ateitį kalbėjo jis.
