JAV naikintuvo pilotas, kurio lėktuvo vaizdo fiksavimo įranga nufilmavo garsųjį ir iki šiol nepaaiškintą „Tic tac“ NSO, pirmą kartą prakalbo apie tai, ką patyrė šio netikėto susidūrimo metu.
JAV naikintuvo pilotas, kurio lėktuvo vaizdo fiksavimo įranga nufilmavo garsųjį ir iki šiol nepaaiškintą „Tic tac“ NSO, pirmą kartą prakalbo apie tai, ką patyrė šio netikėto susidūrimo metu, rašo „The Independent“.
Neatpažintas objektas / Stopkadras
Chadas Underwoodas nutraukė 15 metų trukusią tylą ir apibūdino objektą, kurį užfiksavo skrydžio virš Ramiojo vandenyno metu, kaip „nepaklūstantį įprastiems fizikos dėsniams.“
„Jis iš 15 tūkst. pėdų aukščio nusileido iki 100 pėdų vos per kelias sekundes, o tai tiesiog neįmanoma,“ – sako jis.
„Tic tac“ NSO, taip pavadintas dėl apvalios formos ir baltos spalvos, buvo nufilmuotas 2004 m. lapkritį, JAV laivynui bandant identifikuoti keletą radaro užfiksuotų objektų, skrendančių virš Ramiojo vandenyno netoli vakarinės JAV pakrantės.
Šiais metais Pentagonas galų gale patvirtino tik 2017 m. paviešinto įrašo autentiškumą. Oficialūs asmenys teigia, kad jie iki šiol nesupranta, kas galėtų būti tas įraše matomas skrendantis objektas. Tokios versijos kaip gamtos reiškinys, žmogaus sukurtas skraidantis aparatas ar paukščiai jau buvo atmestos.
„Man įstrigo tai, kad jis labai keistai elgėsi. Sakydamas „keistai“, turiu omenyje, kad jis keitė skrydžio aukštį ir greitį, su kuo man iki tol nebuvo tekę susidurti, stebint kitus oro taikinius, – aiškino C. Underwoodas, kalbėdamasis su „New York Magazine“. – Jo elgesį sunku būtų pavadinti normaliu fizikos prasme. Būtent tai ir patraukė mano dėmesį, nes orlaiviai, tiek žmogaus valdomi, tiek ir bepiločiai, vis tiek paklūsta fizikos dėsniams. Jie turi turėti tai, kas užtikrina keliamąją ir varomąją jėgą. „Tic tac“ buvo visai kitoks.“
Ir dar priduria: „Skrendi sau ir galvoji: „Gerai, jis elgiasi nenuspėjamai ir juda visai kitaip nei įprasti skraidantys objektai.“
NSO stebėtas tuo laikotarpiu, kai lėktuvnešis „USS Princeton“ užfiksavo neatpažintus orlaivius, kartkartėmis įskrendančius į jo radarų dengiamą zoną šalia vakarinės JAV pakrantės. Kontaktas su NSO pasirodė toks keistas ir nepaaiškinamas, kad buvo nuspręsta sistemą perkrauti, tikintis, kad bet kokie trikdžiai bus pašalinti, tačiau ir po to operatoriai stebėjo paslaptingą skrendantį objektą.
Lapkričio 14 d. pakilęs nuo lėktuvnešio „USS Nimitz“ atlikti užduotį, komandoras Davidas Fravoras pastebėjo neatpažintą objektą. Vėliau prasitarė, kad atrodė, jog tas daiktas panėrė po vandeniu, tada iškilo į paviršių ir skubiai pasišalino, jam priartėjus.
Nusileidęs D. Fravoras įspėjo kaip tik kilti susiruošusį C. Underwoodą saugotis neįprastos veiklos ore.
„Dave‘as Fravoras sako, maždaug, seniuk, nenustebk, jei pamatysi keistų dalykų, – pasakojo C. Underwoodas interviu žurnalui. – Taigi, įskridom į nurodytą treniruočių erdvę. Specialiai nieko neieškojome, tačiau „Princeton“ komanda buvo nurodžiusi tam tikrą objektą, kurį turėjome susekti, jei galima taip pasakyti. Ir tada staiga pamačiau tą dėmę savo radare.“
Pilotas teigė savo akimis skraidančio objekto nematęs, nes visą dėmesį sutelkė į įrašą, kurį vėliau ketino perduoti žvalgybai, kad ši išanalizuotų.
„Mane labiausiai sudomino jo keistas neįprastas judėjimo būdas, – priduria C. Underwoodas. – Jei jis būtų paklusęs fizikos dėsniams kaip normalus ore sutinkamas objektas – orlaivis, sparnuotoji raketa ar kažkoks ypatingas projektas, apie kurį vyriausybė nieko neinformavo, – man tai būtų buvę kur kas suprantamiau. Labiausiai mūsų dėmesį patraukė tai, kad jo skrydis visiškai prieštaravo mums įprastiems fizikos dėsniams.“
Keista, bet pilotas taip ir nebuvo apklaustas apie tai, ką matė, tačiau vos nusileidęs, dar nespėjęs nusiimti skrydžio ekipuotės, turėjo atsiliepti telefonu.
„Praėjus maždaug 20 minučių kalbėjausi su kažkuo, kas, mano nuomone, greičiausiai atstovavo NORAD [Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybę], – pasakoja jis. – Neturiu supratimo, su kokio rango pareigūnu kalbėjausi. Tiesiog turėjau atsakyti į jo klausimus. Man padavė telefoną ir pasakė: „Atsakyk į klausimus.“
Penkiolika metų po įvykio pilotas nebandė spėlioti, kas tai galėjo būti, ir nedavė jokių su šia tema susijusių interviu, nes nenorėjo, kad jo pavardė „būtų siejama su plačiai paplitusiomis „žalių žmogeliukų iš Marso“ nesąmonėmis.“
„Nenoriu būti šios bendruomenės dalis, – priduria jis. – Tai buvo toks objektas, kokius mes paprastai vadiname NSO. Negalėjau identifikuoti jo. Jis skrido. Ir tai buvo objektas. Viskas labai paprasta. Tegul moksliukai dabar skaičiuoja, kas ten galėjo būti. Aš tiesiog buvau tas asmuo, kuris visa tai nufilmavo.“
