Ar ilgam liktume patamsyje? Venesuelos ligoninių pacientai patvirtintų, kad tai – toli gražu ne pats baisiausias dalykas, kuris mūsų laukia, dingus elektrai. Aklinoje tamsoje, kurią tik kartas nuo karto perskrosdavo poros žibintuvėlių spinduliai ir blyškus išmaniųjų telefonų ekranų švytėjimas, medicinos darbuotojai bejėgiškai žiūrėjo, kaip jų akyse miršta pacientė, gydytojai nieko negalėjo padaryti.
Ar ilgam liktume patamsyje? Venesuelos ligoninių pacientai patvirtintų, kad tai – toli gražu ne pats baisiausias dalykas, kuris mūsų laukia, dingus elektrai. Aklinoje tamsoje, kurią tik kartas nuo karto perskrosdavo poros žibintuvėlių spinduliai ir blyškus išmaniųjų telefonų ekranų švytėjimas, medicinos darbuotojai bejėgiškai žiūrėjo, kaip jų akyse miršta pacientė, gydytojai nieko negalėjo padaryti, rašo BBC.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Pagyvenusi moteris buvo atvežta į ligoninę dėl kraujo krešulio plaučiuose. Gana dažnas atvejis, kuris, neskyrus reikiamų vaistų ir nepanaudojus reikiamos aparatūros, gali būti pavojingas gyvybei.
Tai, ko gydytojams reikėjo, kad išgelbėtų moters gyvybę, įskaitant ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą, buvo visiškai šalia – intensyvios terapijos palatoje keliais aukštais žemiau.
Bet nebuvo elektros ir neveikė liftai.
Panaši situacija šių metų kovą susiklostė daugelyje Venesuelos ligoninių, kuomet net penkioms dienoms buvo atjungta elektra ir šalis paniro į dar gilesnę politinę ir ekonominę krizę.
Paaiškėjo, kad ligoninės tam visiškai nepasiruošusios. Rezerviniai daugelio medicinos įstaigų generatoriai akimirksniu išėjo iš rikiuotės, kiti tesugebėjo aprūpinti energija tik tas palatas, kurioms jos reikėjo labiausiai.
Per šias penkias dienas ligoninėse mirė 26 žmonės – tokios, organizacijos „Doctors for Health“, stebinčios vis gilėjančią sveikatos apsaugos krizę Venesueloje, duomenimis, buvo elektros atjungimo šalyje pasekmės.
Pasakojama apie moteris, gimdžiusias tamsiose ligoninių palatose, apie chirurgus, operavusius pasišviečiant mobiliųjų telefonų ekranais, apie naujagimius, šalusius vėsiuose inkubatoriuose neonatologijos skyriuose...
Tačiau problema palietė ne vien ligonines. Daugiaaukščiuose namuose įsikūrusius pagyvenusius žmones teko ant rankų nešti laiptais žemyn. Žmonės ant laužų gamino maistą ir vakarieniavo žvakių šviesoje. Be elektros energijos greitai įšylančiuose šaldytuvuose gedo produktai. Neveikiantys šviesoforai sukėlė chaosą gatvėse.
Vandens siurbliai taip pat nustojo veikę, todėl žmonės vandens patraukė prie upių ir šaltinių. Naudojo net nuotekoms skirtą vandenį.
Venesueloje tai toli gražu ne pirmas elektros energijos tiekimo sutrikimas šiais metais. Kai kurie jų buvo trumpi ir lokalūs, tetrukę vos keletą minučių. Pašalinti kitus užtrukdavo keletą valandų, o kartais ir dienų. Organizacija „Doctors for Health“ fiksavo naujus pacientų mirties ligoninėse atvejus.
„Net jei ligoninėje elektros nėra vos keturias valandas, tai jau nenormalu, – tvirtina Venesuelos centrinio universiteto medicinos mokyklos atstovas Julio Castro, renkantis duomenis organizacijai „Doctors for Health“. – O situacija su vandeniu dar liūdnesnė. Kai kuriose ligoninėse pacientų prašoma atvykstant atsivežti ir vandens.“
J. Castro apibūdinama situacija panaši į apokalipsę – ir visa tai šalyje, kuri vos prieš keletą metų buvo laikoma viena turtingiausių Pietų Amerikoje, nes jai priklauso didžiausi pasaulyje naftos telkiniai.
Ir nors Venesuelos vyriausybė dėl susiklosčiusios situacijos kaltina sabotažą ir terorizmą, daugelis įvardina kitą priežastį – metų metus į infrastruktūrą nebuvo investuojama, todėl šiuo metu elektros tinklų būklė yra apgailėtina.
Visgi tokie užsitęsę, didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimai vyksta ne vien ant žlugimo ribos atsidūrusiose šalyse. Kiekvienais metais milijonų amerikiečių ir kanadiečių namai nugrimzta į tamsą dėl audrų, kurios pažeidžia elektros perdavimo linijas. Šių metų birželį beveik visoje Argentinoje, Urugvajuje ir Paragvajuje įvyko elektros energijos tiekimo sutrikimas, dėl kurio be elektros buvo likę beveik 40 mln. žmonių.
2012 m. vasarą beveik 600 mln. Indijos gyventojų dvi dienas vertėsi be elektros, o 2018 m. Japonijos Hokaido saloje įvykęs žemės drebėjimas be elektros paliko daugiau kaip 5 mln. gyventojų.
2019 m. rugpjūtį, sutrikus Didžiosios Britanijos energetikos sistemos veiklai, beveik milijonas šalies gyventojų liko be elektros, o tie, kurie tuo metu važiavo į darbą, keletą valandų buvo įkalinti sustojusiuose traukiniuose.
Ir vis dėlto visi šie atvejai gali pasirodyti vaikų žaidimai, palyginti su tuo, kokio masto (ir su kokiomis pasekmėmis) elektros energijos tiekimo sutrikimus ekspertai žada ateityje.
Dėl didėjančio elektros energijos poreikio, augančio žmonių skaičiaus ir naujausių technologijų (pavyzdžiui, elektromobiliai) elektros energijos tiekimo sutrikimai yra neišvengiami, juo labiau, kad mes vis dažniau naudojame atsinaujinančius, tačiau nestabilius jos šaltinius – vėją ir saulę.
Dėl ekstremalių oro sąlygų, susijusių su pasauline klimato kaita, elektros energijos tiekimo sutrikimų rizika dar labiau išauga.
„Labai daug kas mūsų gyvenime (ir beveik viskas, ką mes darome) priklauso nuo energijos, pirmiausia – nuo elektros energijos,“ – pabrėžia „Resilient Shift“, organizacijos, padedančios pasirengti infrastruktūros sutrikimams, techninė direktorė Juliet Mian.
„Mes įpratę sakyti: „kai nebus šviesos“, tačiau šviesos nebuvimas nėra pati rimčiausia mums nerimą kelianti problema,“ – teigia J. Mian.
Ir ji visiškai teisi. Šiuolaikiniame pasaulyje beveik viskas – nuo finansų sistemos iki ryšio priemonių – yra priklausoma nuo elektros.
Kiti ypatingos svarbos infrastruktūros elementai, tokie kaip vandens tiekimas ir nuotekų sistema, taip pat yra priklausomi nuo elektra varomų siurblių. Be elektros neveiktų degalinės, kelio ženklai, šviesoforai, nevažiuotų traukiniai.
Visiškai sustotų nuo kompiuterių priklausoma prekyba, prekių ir degalų pristatymas, produktų saugojimo sistemos, neveiktų kondicionieriai, dujiniai vandens šildytuvai, šildymo sistemos.
Kiek daugiau nei prieš šimtą metų prekės miestuose buvo pristatomos ir šiukšlės išvežamos pasikliaujant vien tik žmogaus ir gyvūno raumenų jėga. Šiuolaikinėje infrastruktūroje juos pakeitė elektra.
„Šiandieninis pasaulis, visos jo sistemos tarpusavyje susijusios ir persipynusios. Labai sunku rasti sistemą, kuri nebūtų visiškai priklausoma nuo elektros energijos tiekimo, – teigia J. Mian. – Visiškas elektros atjungimas paliestų kiekvieną.“
Visiškas atjungimas? Bet kas galėtų tapti tokios katastrofos priežastimi?
Priežasčių gali būti daug – nuo gamtinių kataklizmų (ugnikalnių išsiveržimų, žemės drebėjimų) iki saulės blyksnių sukeltų geomagnetinių audrų, paskleidžiančių elektringas daleles po visą saulės sistemą ir sukeliančių perkrovas elektros tinkluose.
1989 metais tokia geomagnetinė audra tapo 9 valandas trukusio elektros energijos tiekimo sutrikimo didelėje Kanados dalyje priežastimi.
Tarptautinė organizacija Elektros infrastruktūros saugos taryba (Electric Infrastructure Security Council), stebinti grėsmes elektros tinklams, kaip galimą masinių elektros energijos tiekimo sutrikimų priežastį įvardija ir žmogiškuosius faktorius.
Pavyzdžiui, kibernetinės atakos, koordinuoti fiziniai tokių infrastruktūros objektų kaip elektrinės užpuolimai, taip pat elektromagnetiniai impuslai, galintys atjungti elektros tinklus.
Priemonės, padedančios apsisaugoti nuo panašių potencialių grėsmių, brangios ir sudėtingos. Taip, galima apsaugoti svariausius infrastruktūros objektus nuo žmonių išpuolių ir elektromagnetinių impulsų. Taip pat galima įrengti naujas sistemas, saugančias transformatorius nuo saulės blyksnių.
Tačiau kartais įvyksta tai, nuo ko neįmanoma apsisaugoti, ypač turint omenyje sudėtingą, persipynusią mūsų elektros tinklų struktūrą, dėl kurios jie tampa ypatingai pažeidžiami.
Prisiminkime, pavyzdžiui, 2003 m. rugsėjo įvykį, kuomet nuvirtęs medis nutraukė elektros laidus Alpių perėjoje, vedančioje iš Šveicarijos į Italiją. Vos po 24 minučių kitas medis užvirto ant elektros laidų garsiojoje Didžiojo Sen Bernaro perėjoje.
Netikėtas dviejų linijų atsijungimas sukėlė Europos tinklų perkrovą, dėl kurios nustojo veikti visos Italijos elektrinės.
Dėl dviejų nuvirtusių medžių, kurie sukėlė domino efektą, visa šalis liko be elektros energijos.
Šiuolaikiniai elektros energijos perdavimo tinklai labai sudėtingi, persipynę tarpusavyje, sudarantys bendrą sistemą. Didesnę Europos dalį elektra šiuo metu aprūpina bene didžiausias pasaulyje tarpusavyje persipynusių linijų tinklas.
Juo elektra pasiekia daugiau kaip 400 mln. vartotojų 24 šalyse. JAV elektros tiekimo sistemą sudaro penki atskiri tinklai.
Tačiau yra specialistai, kurie ieško būdų, kaip būtų galima prognozuoti galimus elektros energijos tiekimo sutrikimus, ir mėgina pasitelkti dirbtinį intelektą šios itin sudėtingos problemos sprendimui.
Pavyzdžiui, sugedus vienai elektrinei, krūvis tenka kitoms, tą patį tinklą sudarančioms elektrinėms, jų generatoriai dirba lėčiau ir visame tinkle krenta įtampa.
Dėl to kyla pavojus, kad bus destabilizuota trapi elektros tinklų pusiausvyra. Operatoriams tenka labai greitai, praktiškai tą pačią akimirką, imtis priemonių, kad būtų išvengta atskirų tinklo dalių atsijungimo.
Vokietijos Imenau mieste įsikūrusio instituto, priklausančio pirmaujančiai Europos taikomųjų tyrimų institutų asociacijai „Fraunhofer Gesellschaft“, mokslininkai neseniai pranešė, kad kuria dirbtinio intelekto sistemą, kuri automatiškai aptiks panašaus pobūdžio sutrikimus tinkluose ir imsis priemonių jiems pašalinti.
JAV energetikos departamentas finansuoja 7 mln. dolerių vertės mokslinį tyrimą, susijusį su dirbtinio intelekto panaudojimu, numatant elektros energijos tiekimo sutrikimus ir, gedimo atveju, užtikrinant stabilų elektros tiekimą.
Naudodama mašininio mokymosi algoritmus, bendrovė „General Electric“ analizuoja ankstesnius nepalankių oro sąlygų sukeltus elektros energijos tiekimo sutrikimus ir tinklus aptarnaujančio personalo pateiktą informaciją iš įvykio vietos, kad galėtų numatyti artėjančių audrų poveikį ir, įvykus avarijai, tinkamai dislokuotų remonto brigadas.
Elektros tinklai gali užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, kaupdami elektros energijos atsargas juodai dienai, pavyzdžiui, didelės talpos baterijose.
Tačiau J. Mian pabrėžia, kad visiškai apsaugoti mūsų elektros tinklus nuo gedimų praktiškai neįmanoma.
„Mes negalime sukurti tokios sistemos, kurioje elektros energijos tiekimas vyktų be trikdžių, – teigia ji. – Mūsų tinklai tokie sudėtingi, kad bet koks gedimas gali sukelti domino efektą, ir dažnai tokių problemų tiesiog nepavyksta išvengti. Bet mes galime sukurti labai greitai į sutrikimus reaguojančias ir elektros tiekimą atkuriančias sistemas.“
Būtent šia linkme šiuo metu dirba „Resilience Shift“. Bendradarbiaudama su Elektros infrastruktūros saugos taryba, organizacija rengia mokymus (taip pat ir internetinius) didelėms organizacijoms, universitetams, mokykloms, bendruomenėms ir net šeimoms, padėdama jiems pasiruošti ir tinkamai veikti didelės apimties ir trukmės elektros energijos tiekimo sutrikimų atveju.
Tokiais atvejais didžiausią pavojų kelia būtent domino efektas. Kaip jau spėjo įsitikinti Venesuelos gyventojai, dingus elektrai, gali sutrikti net ir įprastų paslaugų, pavyzdžiui, vandens, tiekimas,
„Ir tuomet mes tarsi grįžtame į viduramžius,“ – teigia Elektros infrastruktūros saugos tarybos atsparumo planavimo direktorius John Heltzel.
Londono universiteto koledžo mokslininkų pranešime aprašoma, kaip elektros energijos tiekimo nutraukimas paveiks mūsų gyvenimą – pradedant nesugebėjimu suteikti medicininę pagalbą ir baigiant visišku transporto sistemos veiklos sutrikdymu.
Sulauksime ir rimtų socialinių pasekmių. Paprastai sutrikus elektros energijos tiekimui, išauga nusikalstamumas – tamsa ir neveikiančios signalizacijos sistemos sukuria palankią terpę vagystėms ir sukčiavimams.
Nustojus veikti bankomatams ir informacijos nuskaitymo prietaisams, visuomenė, pripratusi naudotis elektroniniais mokėjimais, bus priversta grįžti prie grynųjų pinigų. Bet ar daugelis mūsų vis dar kaupia grynųjų pinigų atsargas namuose po čiužiniu?
Neveikiant ryšiui, nebegalėsime per „WhatsАpp“ susisiekti su artimaisiais ir paklausti, kaip jiems sekasi. Neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms grės visiška izoliacija.
Be elektros tiekimo verslas nebegalės tęsti veiklos, todėl ekonominės tokio sutrikimo pasekmės yra nenuspėjamos. 2004 m. JAV energetikos departamentas apskaičiavo nuostolius, kuriuos šalis patiria dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų – jie siekia apie 80 mlrd. dolerių per metus.
Kai šių metų spalį 2 mln. vartotojų Kalifornijoje liko be elektros, ekspertai nuostolius ekonomikai įvertino maždaug 2,5 mlrd. dolerių.
Johnas Heltzelis geriau už bet ką žino, kokį chaosą gali sukelti didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimai – jis 33 metus tarnavo Kentukio valstijos nacionalinėje gvardijoje, ėjo brigados generolo pareigas.
2009 m. valstiją viena po kitos užklupo net kelios ledo audros ir pūgos; neatlaikę ledo ir sniego svorio, trūkinėjo elektros laidai.
„Apledėjimas buvo toks, kad griuvo uraganinį vėją atlaikančios metalinės konstrukcijos, – prisimena Johnas Heltzelis. – O mediniai elektros stulpai lūžo it dantų krapštukai.“
„Elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas visoje vakarinėje Kentukio dalyje, – pasakoja buvęs kariškis. – 114 iš 120 rajonų buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Žmonės negalėjo išeiti iš namų, kad nuvažiuotų iki parduotuvės. Užšalo šuliniai, neveikė municipalinė vandens tiekimo sistema, žmonės sėdėjo namuose be maisto. Telefoninis ryšys taip pat atsijungė, todėl paskambinti ir išsikviesti pagalbą nebuvo galimybių.“
Kentukio valstijos nacionalinė gvardija mobilizavo 12 tūkst. rezervo karių, kad nuo durų iki durų apeitų visus namus ir aprūpintų žmones būtiniausiais maisto produktais.
Siekiant atnaujinti vandens tiekimą, buvo pristatyti avariniai generatoriai. Iš kitų valstijų buvo atvežtos avarinės ryšio stotys, padėjusios atnaujinti telefoninį ir radijo ryšį.
Nepaisant visų šių priemonių, užtruko net keletą savaičių, kol labiausiai nukentėjusiuose rajonuose buvo atkurtas elektros energijos tiekimas.
„Elektros tinklus aptarnaujančius meistrus savo sraigtasparniais skraidinome ten, kur tik jiems prireikdavo, į visas audros paliestas vietas, – prisimena Johnas Heltzelis. – Bet net ir mobilizavę visus resursus, užtrukome ilgiau nei mėnesį, kol visi namai vėl buvo pajungti prie elektros tinklo.“
Tomis dienomis Kentukyje žuvo apie 35 žmones, dar 30 – kaimyninėse valstijose. Mažiausiai aštuonių žūčių priežastis – apsinuodijimas anglies monoksidu, išsiskiriančiu uždarose patalpose be tinkamos ventiliacijos naudojant dyzelinius generatorius ar žibalinius šildytuvus.
Būtent dėl to, J. Heltzelio manymu, taip svarbu būti pasiruošusiems ir iš anksto planuoti didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimus, ypač didelėse organizacijose ir ligoninėse.
Bet ir kiekvienas mūsų gali imtis tam tikrų veiksmų, kad nelaimė neužkluptų netikėtai. Pradėti reikėtų nuo tokių paprastų priemonių kaip žibintuvėliai ir pakankamas atsarginių baterijų kiekis bei geriamo vandens atsargos.
Tarptautinė organizacija Elektros infrastruktūros saugos taryba rekomenduoja sukaupti dviem savaitėms pakankamas geriamo vandens atsargas, skaičiuojant po 2 litrus į dieną žmogui ir po litrą augintiniui.
Taip pat vertėtų pasirūpinti, kad namuose visuomet būtų greitai negendančių maisto produktų – ryžių, makaronų gaminių, konservuotų daržovių.
Bet J. Heltzelis ir jo komanda turi keletą mažiau įprastų patarimų tokiems atvejams.
Pavyzdžiui, mišinukai kūdikiams – labai maistingas produktas, net jei jūsų namuose nėra vaikų.
Labai svarbu ir juodų šiukšlių maišų atsargos – jie padės atsikratyti žmogaus organizmo veiklos atliekų. Sutrikus nuotekų sistemos veiklai, vienintelė išeitis bus viską nešti į lauką (maišelis tvirtinamas prie unitazo sėdynės).
Pagalvokite apie tai, kad namuose visuomet turėtų būti grynųjų pinigų juodai dienai. Tai gali išgelbėti jums gyvybę.
„Labai norėtume, kad esant kritinei situacijai, žmonės taptų ne problema, o jos sprendimu, ne aukomis, o tais, kurie padeda atlikti atstatymo darbus, padeda tiems, kurie nebuvo pasirengę krizei,“ – aiškina J. Heltzelis.
Venesuelos medikų elgesys – puikus pavyzdys. Kaskart sutrikus elektros energijos tiekimui, pacientų mirčių skaičius ligoninėse mažėjo.
„Iš vienos pusės dėl to, kad tie sutrikimai buvo trumpesni, bet ir todėl, kad ligoninių darbuotojai jau buvo pasiruošę tokioms situacijoms,“ – teigia J. Castro.
Jis aiškina: „Dabar jie rūpinasi, kad ligoninėse būtų pakankamai degalų, veiktų visi atsarginiai generatoriai. Jie sudarė specialų tvarkaraštį tam atvejui, jei tektų rankiniu būdu atlikti plaučių ventiliaciją ir pan.“
„Visa tai padeda išsaugoti žmonių gyvybes.“
