Amžių skaičiuojantys mokslininkai – apie 800 m. ešeriuką, klastotes, atominės taršą ir latvišką rąstą

Kada ir kur gyveno žmogus ar gyvūnas, kurio palaikus aptiko archeologai? Originalas ar klastotė yra viduramžių dailės kūrinys arba iš prosenelio grafo paveldėtas krėslas? Kiek pasikeitė radioaktyvumas neveikiančios atominės jėgainės aplinkoje ir ar galima valgyti ten sugautą žuvį? – atsakymus į sudėtingiausius klausimus randa mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Masių spektrometrijos laboratorijos komanda, skelbia FTMC.

Ir visi atsakymai yra pagrįsti neginčijamais moksliniais faktais.

FTMC Branduolinių tyrimų skyriaus Masių spektrometrijos laboratorijos mokslininkų komanda tiksliausiai Baltijos šalyse atlieka datavimą radioaktyvios anglies metodu, naudodami greitintuvo masių spektrometrą, ir gali nustatyti įvairių objektų amžių net iki 50 tūkstančių metų į praeitį.

FTMC datavimo radioanglimi grupėje, pasivadinusioje „Vilniusradiocarbon”, dirba mokslininkai: prof. Vidmantas Remeikis, dr. Žilvinas Ežerinskis, dr. Andrius Garbaras, dr. Justina Šapolaitė, dr. Evaldas Maceika, dr. Rūta Barisevičiūtė, dr. Agnė Mašalaitė, doktorantas Algirdas Pabedinskas ir dar tik būsimi mokslininkai: Artur Plotnikov, Laurynas Butkus, Laurynas Bučinskas.

– Kaip paprastai paaiškintumėte, kas yra datavimas radioaktyvios anglies metodu ir kodėl šiuo būdu tiksliausiai nustatomas organinės kilmės objektų amžius?

Dr. Ž. Ežerinskis: Radioaktyvi anglis – natūraliai atmosferoje susidarantis radioaktyvus anglies izotopas, vadinamas ₁₄C (carbon – 14), kurio turi visi organinės kilmės Žemės objektai. Šio elemento turi visi gyvieji organizmai. Mes „susiurbiame“ radioanglį iš aplinkos: augalai pasisavina fotosintezės metu, gyvūnai – iš augalų, žmonės – iš gyvūnų ir augalų. Surinkta iš atmosferos radioanglis, organizmuose fiksuojama įvairiuose junginiuose, pvz., medyje tai yra celiuliozė – tinkamiausia frakcija datavimui.

Elemento ₁₄C turime visi be išimties, tai žinodami galime jį matuoti, palyginti ir sužinoti objekto amžių. Nes ir prieš tūkstančius metų, kai buvo gyvas tiriamas gyvūnas, ar augo medis, iš kurio pagamintas paveikslo rėmas, ar formavosi žemės sluoksnis, radioanglies santykis juose buvo toks pat, koks yra dabar gyvuose organizmuose.

Mirus organizmui – apykaitos ciklas užsidaro. Žinoma, kad radioanglis skyla ir jos kiekis bandinyje iš lėto mažėja – po 5700 metų šio elemento mirusiame organizme bus dvigubai mažiau nei gyvame. Tokiu principu ₁₄C kiekis vis mažėja, ir taip galima nustatyti amžių, todėl datavimas radioaktyvia anglimi veikia ir yra tikslus. Galime datuoti bet ką, kas kvėpavo atmosferos oru.

Dokt. A. Pabedinskas: Medžiai savo rievėse tarsi į USB atmintuką kasmet „įrašo“ informaciją apie savo aplinką. Iš rievių galima „perskaityti“, kas vyko aplinkoje prieš 20, 100 metų. Vienas seniausių pasaulyje dar nesuakmenėjusių archeologinių iškasenų – Kauri medis (pietinis agatmedis) iš Naujosios Zelandijos. Tai seniausia biologinės kilmės medžiaga mūsų laboratorijoje, kurią naudojame kaip etaloną celiuliozės matavimams.

Kauri etalone radioaktyvios anglies yra likę mažiau nei galima išmatuoti bet kokia moksline įranga pasaulyje, todėl realus objekto amžiaus nustatymo limitas yra apie 50 tūkstančių metų. Pagal teorinius skaičiavimus, šiam medžiui yra 70 tūkst. metų. Tai – etalonas radioanglies amžiaus datavimui, gautas iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros (angl. International Atomic Energy Agency).

Cheminio bandinių paruošimo metu, kaskart naudojame foną ir kitus parametrus atspindinčius etalonų gabalėlius. Naudodami šį medį ir kitus etalonus mes nustatome, ar mūsų bandiniai buvo užteršti cheminio paruošimo metu. Džiugu, kad taip dar nėra nutikę, nes taikome pačias moderniausias tyrimų metodikas.

Dr. Ž. Ežerinskis: 1960 m. W. Libby‘is už savo mokslinį darbą, kuriame pateikė radioanglies pritaikymo idėją nustatant archeologinių iškasenų amžių, gavo Nobelio premiją chemijos srityje. Tuomet buvo matuojama radiometriniais metodais ir vieną bandinį mokslininkai matuodavo kelias dienas.

Dabar greitintuvo masių spektrometru matuojame radioanglies jonus, atskriejusius į detektorių, o ne išspinduliuotą energiją po skilimo. Naudojame moderniausią aparatūrą, tad tyrimams reikalingas bandinio kiekis, palyginus su radiometriniais metodais, sumažėjo 1000 kartų.

– Kokiems tyrimams naudojami datavimo radioaktyvia anglimi metodai? Kokių kitų sričių atstovai dažniausiai ieško jūsų, FTMC Masių spektrometrijos laboratorijos mokslininkų pagalbos?

Dr. Ž. Ežerinskis: Nuo suklastotų sulčių ar aplinką teršiančių kietųjų dalelių sudėties analizės iki sudėtingiausių Ignalinos atominės jėgainės aplinkos užterštumo tęstinių mokslinių tyrimų bei unikalių, net ir sudegusių archeologinių radinių datavimo radioanglimi. Moksliškai kalbant, atliekame pilną datavimo radioanglies metodu analizę archeologinio datavimo ir šaltinio identifikavimo aplinkoje tyrimams.

Datuojame medžio anglį, augalus, sėklas, durpes, dirvožemį, tekstilę, medieną, kriaukles, sudegusio maisto likučius keramikoje ir įvairią kitą organiką. Patys ruošiame bandinius tyrimams ir vystome inovatyviausias radioanglies datavimo technologijas – tiksliai ir greitai galime datuoti netgi degintus kaulus.

Kaip sakėme, nustatome geologinio ar archeologinio objekto tikslų amžių iki 50 tūkst. metų į praeitį. Mūsų, fizikų, atliekami tyrimai padeda tiksliau atkurti istoriją, nustatyti ir įrodyti nežinomus faktus, juos pagrįsti, paaiškinti, interpretuoti remiantis itin preciziniais tyrimais.

Dokt. A. Pabedinskas: Datavimas radioaktyvia anglimi – vienas objektyviausių ir nešališkiausių tyrimų. Nes matuojame tai, ką objektas įsisavino iš aplinkos. Šių duomenų nesuklastosi. Istorikai ir archeologai tyrinėja visai kitas sritis nei mes, todėl mes ateiname į pagalbą su savo fizikos, chemijos ir biologijos žiniomis: žinome, kokios medžiagos migruoja, kokie procesai vyksta, kaip ir kas juos lemia.

Todėl šios dvi labai skirtingos mokslo kryptys, apjungtos drauge, sukuria naują informaciją, naujus faktus apie mūsų praeitį. Masių spektrometrija yra sudėtinga ir reikalinga mokslo sritis, pvz., turi išmanyti, kas yra „rezervuaro efektas“, kaip vertinami sausumos ir vandenviečių bandinių matavimų rezultatai istoriniame kontekste ir kt.

Dr. Ž. Ežerinskis: Pvz., datavome žuvį, sugautą Tapelių ežere prieš tris dienas. Dėl tam tikrų aplinkos procesų, darančių įtaką radioaktyvios anglies koncentracijai, spektrometro rezultatų analizė parodė, kad dėl „rezervuaro efekto“ ešeriuko amžius net 800 metų!

Bet tai akivaizdi netiesa. Taip veikia procesai, kurie natūraliai to telkinio fauną ir florą pasendina keliais šimtais metų. Ir tai – problema archeologams, nes jei visą gyvenimą valgyčiau ten sugautą žuvį, mirčiau šiandien ir man atliktų radioanglies datavimą – tyrimas rodytų, kad aš numiriau prieš 800 metų.

Tad jei neturi žinių, neišmanai, kaip veikia įvairūs fizikiniai, biologiniai ir kt. procesai – lengvai ir smarkiai galima suklysti interpretuojant net ir tiksliausios įrangos duomenis. Mes šias žinias turime ir padedame archeologams, teismo medicinos ekspertams, ekologams ir kt. Kaip ešerio atveju, pats liksi šokiruotas ir dar suklaidinsi visuomenę, kad Tapelių ežere sugavai senovinę žuvį (juokiasi).

– Kaip vyksta datavimas radioaktyvia anglimi greitintuvo masių spektrometru? Kaip ruošiami bandiniai, kiek užtrunka procesas?

Dokt. A. Pabedinskas: Masių greitintuvo spektrometro (AMS– angl. Accelerator Mass Spectrometer) technologija labai jautri, tad bandinių kiekio reikia mažai: pusės gramo ar vos kelių miligramų. Prieš tyrimą paruošiame bandinius. Tiriamą objektą – kaulą, medžio gabalėlį ar kt., kur natūraliai yra radioanglies, – kelių cheminių procesų metu transformuojame į dujinę būseną, gryną CO₂. Galiausiai bandinys grafito pavidalu supresuojamas į aliuminio katodą.

(Tokio dydžio, kaip nuotraukoje Algirdas laiko suėmęs pincetu – aut.past.).

Vienam datavimui paruošiami 5 analogiški bandiniai: reikia kalibruoti prietaisą, tenka atlikti kartotinius bandinius. Tuomet gaunamas patikimesnis rezultatas. Sėkmingai datuojame ir iš vieno bandinio, ypač kai tiriamas itin vertingas, brangus objektas. Tai tik įrodo mūsų profesionalumą ir puikią įrangos kokybę.

Visoje Europoje yra apie 23 laboratorijas, kurios gali atlikti AMS radioanglies matavimus, tačiau mes vieninteliai Baltijos šalyse turime tokį precizišką spektrometrą. Jis matuoja iš bandinio surinktą radioaktyvią anglį. Pagal ją nustatomas tiriamo objekto amžius. Matavimo greitis – viena para, o visi datavimo darbai atliekami per 5 savaites nuo bandinių gavimo ar greičiau, jei reikia.

Šią vasarą įsigijome papildomą inovatyvią radioanglies datavimo bandinių įvedimo sistemą – AMS priedėlį. Dabar bandinius datuojame ne tik grafito, bet ir dujiniu CO₂ pavidalu. Datuojant dujinį mėginį, visas procesas sutrumpėja vienu žingsniu, be to, reikia 10 kartų mažiau bandinio. Sunaudojame 10 kartų mažiau tiriamo objekto kiekio – dažniausiai neįkainojamai vertingos medžiagos: antikvarinių vertybių, archeologinių radinių ir pan. Ši papildoma įranga palengvina ir aerozolio bandinių paruošimą aplinkos taršos tyrimams. Beje, visus mėginius datavimui ruošiame patys, tad privalome išmanyti daugelį sričių: fiziką, chemiją, istoriją, archeologiją, dailėtyra, biologiją, geologiją ir dar daugiau. Tai skatina tobulėti.

– Kokiu tikslumu galite nustatyti tiriamo objekto amžių? Kokia gali būti paklaida?

Dokt. A. Pabedinskas: Kuo senesnis objektas – tuo didesnė galima tyrimo paklaida. Nes kuo senesnis objektas, tuo mažiau surenkame radioaktyvios anglies. Šio šimtmečio ribose paklaida gali būti 1 metai.

Tai labai mažai, tad, pavyzdžiui, galima padėti žmogui išsiaiškinti tikslią gimimo datą, tik žinoma, tam reikės pieninių dantų. Tiriant, pavyzdžiui, Romos laikų kasinėjimų metu rastus sudegusius kaulus, galima paklaida jau yra didesnė, 30–50 metų.

– Kodėl pasirinkote mokslininko kelią? Kas jums svarbiau – mokslinis procesas ar rezultatas?

Dr. Ž. Ežerinskis: Įdomiausia padėti archeologams išspręsti jų problemą, kuri paprastai atrodo taip: rado kauliuką, atnešė mums. Įdomu, kaip gautą mūsų tyrimų rezultatą toliau interpretuoja istorikai. Čia fizika „nueina į šoną”, bet tai yra smagiausia: būti naujus faktus atrandančiais mokslininkais, kurie prisideda prie žmonijos istorijos kūrimo.

Esu šilutiškis. Mokykloje visuomet patiko mokslas, fizika, rūpėjo suprasti gamtos, Visatos reiškinius. Patiko pats ieškojimo procesas. Studijavau Pedagoginiame universitete fiziką ir informatiką, bet negalvojau tapti mokslininku. Studijų metu į Masių spektrometrijos laboratoriją Puslaidininkių institute pakvietė mano disertacijos vadovas prof. P. Serapinas.

Po doktorantūros Vilniaus universitete (VU) išvykau stažuotis Venecijoje, gilinau masių spektrometrijos žinias, įgijau naujų. Tyrinėjome 129I dinamiką dirvožemyje ir ledo šerdyje, nustatėme, kad po Fukušimos avarijos jodo-129 pikas buvo net Grenlandijos lede. Vėliau perėjau pas prof. V. Remeikį į FTMC Branduolinių tyrimų skyrių. 2014 metais FTMC pradėjome AMS instaliavimo darbus ir jau dirbame nuo 2015 m. Vykome į JAV pas gamintojus mokytis, kaip dirbti su nauja aparatūra, kaip ji veikia.

Dokt. A. Pabedinskas. Pritariu: į mokslą žmogų veda procesas, ieškojimas, domėjimasis. Galutinis rezultatas yra svarbus, bet tyrinėjimų procesas, visas eksperimentas žaviausia. Nuo idėjos, problemos suformulavimo iki bandinių apdorojimo, rezultatų analizės. Mokslinis procesas yra tai, ko aš iš tiesų noriu. Mažas norėjau dirbti mokslininku, nes labai patiko mokslinė fantastika. Manau, lėmė ir genetika (šypsosi), nes giminėje daug istorikų ir mokytojų.

Esu vilnietis, mokykloje mėgau fiziką, chemiją, istoriją. Svajojau padirbėti Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE), norėjau tapti branduolinių reaktorių inžinieriumi, įsitraukti į visą procesą, išmanyti ir tobulinti jį. Bet IAE jau buvo uždaryta, kai pradėjau studijas VU. Po ketverių metų baigiau VU energetikos fiziką ir pedagogiką, vėliau magistrą aplinkos ir cheminės fizikos srityje. Taip atkeliavau į mokslą, kur teorija su praktika eina išvien.

Dirbti FTMC Masių spektrometrijos laboratorijoje pradėjau atėjęs prašytis studento praktikos pas Žilviną. Priėmė. Labai patiko. Masių spektrometrija – man viena įdomesnių sričių, vėliau pradėjau studijuoti doktorantūroje. Tada labai domino radioaktyvumas: medžiagų izotopų savaiminis skilimas, visų tai apimančių procesų ir jų rezultatų tyrinėjimas. Tada mano dėmesį atkreipė radioanglies amžiaus datavimas, atsirado jausmas, kad galiu prisidėti prie Lietuvos istorijos plėtojimo. Nes, grubiai kalbant, mes savo tyrinėjimais papildome istoriją objektyviomis žiniomis. Radiologija „įdeda” į istoriją faktus. Tai – nuolatinis kūrybinis procesas.

– FTMC jūsų veiklos persipynusios tarpusavyje: datavimas radioanglies metodu yra ir pačių atliekamų mokslinių darbų dalis. Į kokias sritis šiuo metu gilinatės, kokius mokslinius tyrimus vykdote?

Dokt. A. Pabedinskas. FTMC masių spektrometrijos laboratorijoje yra 3 skirtingos sistemos. Dirbame greitintuvo masių spektrometrijoje, atliekame mokslinius darbus aplinkotyros srityse, datuojame radioaktyvios anglies metodika įvairius objektus.

Aš – jaunasis mokslininkas, nes norėjau kūrybingo darbo, be to, patys atliekame aparatūros priežiūrą – man tai įdomu. Jau dvejus metus esu FTMC doktorantas, greitai ginsiu disertaciją „Radioanglies sklaidos atmosferoje ir kaupimosi biosferoje tyrimas branduolinio objekto aplinkoje“. Tai – tęstinis magistro tyrimas, jo tikslas – apskaičiuoti, koks poveikis buvo sukurtas žmonėms ir biosferai per visą IAE veikimo laikotarpį. IAE – tai kanalinis grafitinis reaktorius. Lyginant su kitais branduoliniais reaktoriais, šis į aplinką išskiria pakankamai didelį kiekį radioaktyvios anglies. Čia atlikti tyrimai įrodo, kad efektas yra jaučiamas biosferoje.

Daug kartų vykome į jėgainės apylinkes, ieškojome tinkamų medžių, datavome medžių rieves ir aiškiai matome, kokios buvo IAE emisijos prieš ir po uždarymo. Tai – pastebimas dydis, kuris nuo foninės koncentracijos skiriasi vidutiniškai 5 proc., nors praėjo 10 m., kai jėgainė nebeveikia.

Dr. Ž. Ežerinskis, Ši laboratorija veikia vos 4 metus ir yra jauniausia FTMC laboratorija. Bet Lietuvos ir užsienio specialistai nustemba sužinoję, kokio aukšto lygio tyrimus mes atliekame. Mūsų moksliniai tyrimai – ilgas, tęstinis procesas, – trunka po keletą metų. Tiriame taršą iš elektrinės, rezervuaro efektus. Iš pirmosios mūsų idėjos apie IAE radioanglies išmetimų tyrimą, išsivystė kita: koks IAE efektas ežero biosferai.

Mūsų tyrinėjimų nauda – didžiulė. Radiologija tiesiogiai kuria faktus, neįkainojamus mūsų istorijai. Datuodami IAE apylinkių medžius nustatėme, jog 1995-taisiais, jėgainėje vykdant renovacijos darbus, padidėjo ₁₄C išmetimai į aplinką. Medžiai net kelis dešimtmečius fiksavo padidėjusias radioanglies emisijas. Nuraminsime: tai nekelia pavojaus, bet apšvitos prasme – šį padidėjimą reikia įvertinti. Jei teismo medicinos ekspertai prašytų datuoti ten dabar aptiktą negyvą žmogų, kuris mito vien tuo laiku, toje aplinkoje augintomis daržovėmis – dėl padidėjusio radioanglies kiekio nustatytume, kad jis mirė, pvz., 1983 m. Tam ir esame mes, mūsų mokslinė veikla, kad būtų išvengta tokių reikšmingų klaidų.

Vėliau IAE emisijos normalizavosi, bet mes tyrinėjome aplinką toliau. Išmatavome Gamtos tyrimų instituto pateiktus IAE apylinkių žuvų žvynus – ir „ant kaktos akys iššoko”, pamačius, kokia didelė yra radioanglies koncentracija. Vėlgi archeologas, biologas, geologas turi žinoti, kaip tai paveiks gyvūną ar žmogų, kuris minta tokia žuvimi. Radioaktyvios anglies padidėjimas aplinkoje gali supainioti archeologus dėl daugybės niuansų, kuriuos išmano branduolinės fizikos ekspertai.

Dokt. A. Pabedinskas. Pirmiausia su kolegomis tyrinėdami medžiuose išsaugotą informaciją apie IAE radioaktyvios anglies emisijas, aiškinomės, ar tai priklauso nuo elektros gamybos apimčių. Turime idėją ištirti, kaip radioanglies koncentracijos IAE aplinkoje priklauso nuo vėjo krypties. Mano stendinis pranešimas šia tema – „Prevailing wind direction impact on radiocarbon accumulation in biosphere near NPP” – vasarą, Liubline vykusioje „ESIR 2019” konferencijoje pelnė geriausio pranešimo prizą. Esu tik pradedantis mokslininko kelią: šia tema jau išspausdinti 2 straipsniai, planuojame dar 2.

Visi šie tyrimai – brangūs, reikalaujantys žinių, tad džiaugiuosi, kad FTMC suteikia idealias galimybes studijuoti doktorantūroje ir dirbti. Visus reikiamus mokslinius tyrinėjimus galiu atlikti pačia moderniausia įranga. Esu labai dėkingas prof. V. Remeikiui, kuris yra mano disertacijos temos vadovas. Visą mano tyrimą finansuoja FTMC. Daug tobulinuosi ir dalyvauju užsienio konferencijose, stažuotėse. Labai padeda nuostabus kolektyvas (šypsosi).

Dr. Ž. Ežerinskis. Kita įdomi tematika – aplinkos taršos tyrimai. Su dr. A. Garbaru pristatėme tiriamųjų darbų aplinkos taršos šaltinių identifikavimo srityje. Sujungus stabilių izotopų santykio spektrometriją su radioanglies matavimų duomenimis, išmatavus izotopų santykį, galima išsamiai ištirti aerozolio dalelių kilmę ir sklaidą atmosferoje: anglies, azoto, sieros, vandenilio, deguonies ir kt. Vieną žiemą šiais metodais nustatėme, kad didžiausią taršą Vilniuje sudarė ne automobilių išmetami teršalai, bet biokuro (malkų, briketų, biomasės ir pan.) dalelės.

Stipraus smogo metu į filtrus siurbėme aerozolio daleles, nustatinėjome deginto kuro šaltinį. Tyrimas parodė daugiausia biokuro emisijas, kadangi radioanglis iškastiniame kure būna suskilusi per milijonus metų. Taip pat galime nustatyti biokuro kilmę: tai buvo malkos, anglis ar briketai.

– Dar viena jūsų veiklos sritis – FTMC mokslinės veiklos populiarinimas. Pasakojimų apie Masių spektrometrijos laboratorijos veiklą susidomėję klausosi visi FTMC svečiai. Žinote daug ir įdomių faktų apie tirtus objektus. Kokios jų istorijos įsiminė labiausiai?

Dokt. A. Pabedinskas. Kiekvienas tirtas objektas yra įdomus unikalia savo istorija. Man emociškai jautriausias buvo vaiko kaukolės fragmento paruošimas datavimui, nes reikia gremžti mažo žmogaus kaulą… Įdomu buvo tirti istorinio Vilniaus mamuto amžių ar urvinio liūto (lot. Panthera leo spelaea) kaukolę. Nustatėme – jai 33 tūkstančiai metų (žr. Algirdo nuotrauką su kaukole rankose – aut. past.). Datuoti mus paprašė kaukolės savininkas: jam reikėjo oficialiai patvirtinti kaukolės amžių, kad galėtų laisvai ją vežiotis po įvairias šalis ir skaityti paskaitas.

Senų paveikslų, tekstilės, medinių baldų datavimo radioanglimi nustatytas tikslus amžius ne visada sutampa su savininko teiginiais. Įsiminė seno, įrėminto paveikslo savininkas, sendaikčių kolekcionierius, kuris buvo užtikrintas, kad už didžiulius pinigus įsigijo vieno Florencijos dailininko XVI a. tapytą originalą „La Zingarella“. Vieną iš dviejų egzistuojančių apskritai. Bet mes datuodami nustatėme, jog tai… 100-mečiu „jaunesnė”, puikiai pagaminta klastotė.

Dr. Ž. Ežerinskis. Linksmas atvejis: skambina mūsų laboratorijai iš vieno Latvijos banko: gal galite datuoti senovinius rąstus, iš jų norime pasidaryti baldus. Paprašėme atsiųsti kelis mg medžiagos, suvyniotos į foliją. Po kelių dienų skambina susijaudinusi FTMC raštinės darbuotoja: jums siuntinys – į foliją suvyniotas medžio rąstas!

Latviai paaiškino, kad čia jų siųstas „mėginukas“. Nustatėme rąsto amžių – 1300 m., latviai pasigamino baldus bei paprašė FTMC datavimo sertifikato, kurį pakabino banko reprezentacinėse patalpose. O rąstigalis liko laboratorijoje, atminčiai... Ne šios srities specialistams sunku patikėti, kad datavimui pakanka vos pusės gramo medžiagos.

– Algirdai, kodėl po studijų pasirinkote doktorantūros studijas ne užsienyje, o Lietuvoje, FTMC branduolinių tyrimų srityje? Kodėl jums svarbu dirbti mokslo pasaulyje?

Dokt. A. Pabedinskas. Patinka dirbti FTMC, nes čia puiki įranga, palanki mokslininkui aplinka, įkvepianti kurti ir tobulėti. Kitas, galbūt esminis faktorius – man svarbi Lietuva, myliu savo šalį, noriu dirbti ir kurti čia. Naudojuosi visomis galimybėmis išvykti tobulintis, semtis žinių, idėjų bei patirties iš užsienio kolegų – tai būtina. Bet save įsivaizduoju kaip Lietuvoje dirbantį mokslininką.

Man be galo įdomu gilintis ir moksliniais-radiologiniais tyrimais nešališkai atkurti, tyrinėti, netgi – rašyti Lietuvos istoriją. Juk radioanglies datavimas – objektyviausias tyrimas, kai nežinoma tampa žinoma. Mūsų darbas – radioanglies datavimu užpildyti „baltus” istorijos lapus, atrasti nežinomus faktus. Savo šalies istorijos išmanymas, jos žinojimas aukščiausiame lygyje yra didžiulė vertybė. Atrasti ir dalintis žiniomis – tokią matau prasmę mokslininko veikloje. Todėl esu čia.

Mokslininkus kalbino Rūta Stalionytė.