Kinijos kosminė ambicija – misijos į Mėnulį ir Marsą

Komunistinės Kinijos kosminė agentūra pademonstravo planuojamus Marso zondo bandymus ir tikina, kad jau kitais metais skris į Marso planetą. Savo ruožtu NASA planuoja atnaujinti skrydžius į Mėnulį ir tai bus tarptautinės misijos, nors labai abejotina, kad kosmose amerikiečiai norės bendradarbiauti su kinais.

Asociatyvi nuotr.

Įspūdingo dydžio konstrukcija Pietų Kinijos kosmodrome – tai įrenginys, skirtas Marso traukos jėgai simuliuoti, o po ja kabantis aparatas yra būsimasis kinų Marso zondas.

Prilaikydami aparatą ir taip kompensuodami beveik du kartus didesnę nei Marso gravitaciją, kinai pirmą kartą išbandė Marso zondo sklendimo variklius. Turint omenyje milžinišką atstumą iki Raudonosios planetos, zondas turės leistis pats. Tai reiškia, kad maždaug septyniasdešimties metrų aukštyje jis privalės pakibti ir pats išsirinkti lygią galutiniam nusileidimui tinkamą aikštelę. Tokį Marso zondą kinai planuoja paleisti jau kitais metais.

„Šiuo metu Kinija aktyviai planuoja kelias svarbias kosmines programas. Tarp jų Mėnulio pavyzdžių parskraidinimas, atsteroidų tyrimo misijos ir dar daugiau Mėnulio misijų“, – sakė Djangas Kedzianas, Kinijos kosminės agentūros vadovas.

Amerikos kosminė agentūra, laikydamasi prezidento Donaldo Trumpo paskelbto plano, ruošiasi atnaujinti pilotuojamus Mėnulio tyrimus 2024 metais. Tiesa, tai būtų antrosios prezidento D. Trumpo kadencijos pabaiga ir dar nėra aišku, ar po kitų metų prezidento rinkimų ši programa bus tęsiama. Amerikiečiai tikisi, kad kooperacija su europiečiais ir japonais atpigins skrydžius.

„Kai bus surengtas naujas skrydis į Mėnulį – jis bus tarptautinis. Europinis serviso modulis yra viena pagrindinių „Orion“ pilotuojamos kapsulės dalių, o būtent „Orion“ nuskraidins mūsų astronautus Mėnulio link“, – aiškino Jimas Bridenstine’as, NASA administratorius.

Skrydžiai į Mėnulį turėtų padėti pagrindus ne tik Mėnulio bazėms, bet ir orbitinei stočiai apink Mėnulį. Ten naudojant Mėnulio žaliavas, žemos gravitacijos salygomis būtų patogiausia statyti kosminius laivus, skirtus, pavyzdžiui, skrydžiams į Marsą.Komunistinė Kinija skuba įvaldyti amerikiečių ir rusų kosmines technologijas, o jos robotizuoto zondo misija į tamsiąją Mėnulio pusę parodė neabejotiną pažangą.

Sunku pasakyti, ar amerikečiai artimiausiu metu sutiktų bendradarbiauti su komunistiniu Pekino režimu, nes jie nuolat patiria rimtų problemų dėl kinų mėginimo nusikopijuoti pažangias technologijas. Kita vertus, vis daugiau kosminių technologijų perima komercinės kompanijos, taip pat ir kinų, o joms politiniai aspektai nėra tokie aktualūs.