Nors angliškas terminas „selfie“ buvo sukurtas šiame tūkstantmetyje, pats veiksmas – savęs fotografavimas – atsirado lygiai prieš 180 metų. Šiandien skaičiuojama, kad net 74 proc. „Snapchat“ nuotraukų sudaro asmenukės, o į socialinį tinklą „Instagram“ kas sekundę įkeliama per tūkstantį „selfių“. Ar žinome, kodėl geriau pačiam savęs nefotografuoti? 
Nors angliškas terminas „selfie“ (liet. asmenukė) buvo sukurtas šiame tūkstantmetyje, pats veiksmas – savęs fotografavimas – atsirado lygiai prieš 180 metų. Šiandien skaičiuojama, kad net 74 proc. „Snapchat“ nuotraukų sudaro asmenukės, o į socialinį tinklą „Instagram“ kas sekundę įkeliama per tūkstantį „selfių“. Pranešime spaudai klausiama, ar žinome, kodėl geriau pačiam savęs nefotografuoti?
„Žmonės savo atvaizdą įamžinti norėjo nuo seniausių laikų, tačiau tikrąjį bumą ši mada pasiekė visai neseniai. Prie jo prisidėjo ir išmaniųjų telefonų gamintojai, nusprendę į telefonus integruoti priekines kameras. Ir jei seniau asmenukes darė tik pavieniai meniškos sielos fotografai, tai dabar prognozuojama, kad šiame tūkstantmetyje gimę žmonės per visą savo gyvenimą padarys vidutiniškai 25 tūkst. asmenukių – maždaug po vieną per dieną“, – įdomiais faktais dalinasi Rimantė Marcišauskienė, „Telia“ telefonų kategorijos vadovė.
Pristatome 6 įdomius faktus apie asmenukes, kurių galbūt nesate girdėję:
Pradžia. 1839 m. spalio mėn. trisdešimtmetis amerikietis Robertas Cornelius greta savo šeimos parduotuvės pastatė keistą aparatą, atsistojo priešais jį ir nė nekrusteldamas prastovėjo geras 10 minučių. Taip lygiai prieš 180 metų gimė pirmoji pasaulyje asmenukė, užfiksuota dagerotipijos būdu (vaizdas užfiksuojamas poliruotoje, sidabru padengtoje plokštelėje).
Priešistorė. Asmenukėmis laikomos tik fotografijos, tačiau jei į jų gretas priimtume ir kitus savęs įamžinimo būdus, jų istoriją skaičiuotume net ne šimtais, o tūkstančiais metų. Berlyno Naujajame muziejuje (Neues Museum) laikoma 1353-1336 m. prieš mūsų erą datuojama skulptūra, vaizduojanti Egipto skulptorių Beką su žmona Taherete – tai viena seniausių išlikusių skulptūrų, kurioje yra ir paties autoriaus atvaizdas. Viena seniausių dailininkų „asmenukių“ laikomas Nyderlandų tapytojo Jano van Eycko „Vyro su turbanu portretas“, nutapytas 1433 metais.
Žodis. Anglišką terminą „selfie“ internete pirmąkart panaudojo australas Nathanas Hope‘as, 2002 metais viename internetiniame forume aprašydamas draugo vakarėlyje darytą savo nuotrauką. Tiesa, jis pats vėliau aiškino šio žodžio nesugalvojęs – jis jau buvo slengo dalis australų tarmėje. Taigi tikrasis žodžio autorius taip ir liko nežinomas. Po dešimtmečio, 2013 metais Oksfordo žodyno autoriai „selfie“ paskelbė metų žodžiu. Lietuviškasis atitikmuo „asmenukė“ Lietuvos kalbininkams pateiktas dar vėliau, 2014 metais.
Garsiausios. Jei būtų renkama originaliausia visų laikų asmenukė, į šį titulą neabejotinai pretenduotų dar 1966 metais astronauto Buzzo Aldrino užfiksuota nuotrauka atvirame kosmose, praminta pirmąja „kosmine asmenuke“. Tuo metu daugiausiai pasidalinimų – 3,3 milijono – sulaukusios asmenukės rekordą 2014-aisiais pasiekė komikė Ellen DeGeneres, kuri vesdama Oskarų apdovanojimus grupinei asmenukei sukvietė keliolika Holivudo žvaigždžių, pradedant Meryl Streep, Bradley Cooperiu ir Julia Roberts, baigiant Kevinu Spacey, Bradu Pittu ir Jennifer Lawrence.
Nepatinka. Asmenukių fenomenas domina ir psichologus. Notingamo Trento universiteto (Anglija) tyrėjai skelbia nustatę šešias pagrindines priežastis, kodėl žmonės darosi asmenukes: tai pasitikėjimo savimi stiprinimas, noras pasirodyti, dėmesio siekimas, socialinė konkurencija, nuotaikos gerinimas ir noras pritapti. Tuo tarpu Vašingtono valstijos universiteto (JAV) psichologai išsiaiškino, kad asmenukes ir jų autorius žmonės vertina prasčiau nei tuos, kurie dalinasi nuotraukomis, kuriose juos užfiksavo kiti žmonės. Kitaip sakant, geriau ne patiems save fotografuoti, o paprašyti, kad jus nufotografuotų praeiviai ar draugai – tokios nuotraukos socialiniuose tinkluose susilauks daugiau „like‘ų“
Pavojai. Fotografuodami asmenukes, nuo 2011 iki 2017 metų pasaulyje žuvo 259 žmonės – tai penkiskart daugiau gyvybių nei jų pareikalavo ryklių išpuoliai per tą patį laikotarpį. Dažniausiai žmonės žūva dėl neatsargumo, pavyzdžiui, priėję per arti atbrailos ar nuplauti bangų mūšos.
