Blokų grandinės technologija ateityje padės kaupti informaciją apie mokėjimus, užtikrinant skaidrumą ir mažinant mokesčius, kurias mokame bankams už kiekvieną pavedimą. Lietuvoje daugėja verslų, leidžiančių prekių ir paslaugų įsigyti už skaitmeninius pinigus, o pati valstybė skatina blockchain kurti verslus jos teritorijoje – ši fintech inovacija jau šalia mūsų.
Blokų grandinės (angl. blockchain) technologija ateityje padės kaupti informaciją apie mokėjimus, užtikrinant skaidrumą ir mažinant mokesčius, kurias mokame bankams už kiekvieną pavedimą. Remiantis šia technologija sukurtos kriptovaliutos, kurių žinomiausia – bitkoinai. Lietuvoje daugėja verslų, leidžiančių prekių ir paslaugų įsigyti už skaitmeninius pinigus, o pati valstybė skatina blockchain kurti verslus jos teritorijoje – ši fintech inovacija jau šalia mūsų.
Nors bitkoino gimtinė yra Silicio slėnis Kalifornijoje, daugiausia ją prekėms ir paslaugoms įsigyti naudoja Lotynų Amerikos ir skurdžių Afrikos valstybių gyventojai. Kadangi šiuose žemynuose plačiai išsikerojusi korupcija, atsiskaitymai kriptovaliutomis dažnai daug saugesni už įprastus.
Blockchain technologijos esmė – kasdienių operacijų vykdymas be tarpininkų. Mokėjimai atliekami akimirksniu, kai paprastai pinigai pirmiausia keliauja į bankus ir tik iš jų – į įmonės sąskaitą.
Garsus kavinių tinklas „Starbucks“ nuo šių metų gegužės leidžia už kavą atsiskaityti kriptovaliutomis, tiesa, tokią galimybę turi tik JAV gyventojai.
Lietuvoje yra visas sąrašas tokių verslų. Už bitkoinus galima ir suvalgyti kebabų, ir atsigerti alaus, ir apsikirpti ar apsilankyti pas odontologą. Taip pat atsiskaitymus kriptovaliutomis naudoja Kazimiero Simonavičiaus universitetas bei elektronikos prekių parduotuvės: „Topo Centras“, „Electrolux“ ir Varle.lt. Vis dėlto kompetentingos institucijos šių pasiekimų kol kas nevertina kaip proveržio fintech srityje.
„Atsiskaitymai virtualiosiosmis valiutomis ar kitu virtualiuoju turtu nėra plačiai paplitę nei Lietuvoje, nei kitose valstybėse. Matyt, Europos vartotojų požiūriu, vis dėlto dabartinė mokėjimo sistema yra efektyvesnė dėl pinigų vertės stabilumo, mokėjimų greičio ir už mokėjimus mokamų komisinių dydžio“, – kalbėjo Lietuvos Banko (LB) atstovė Jekaterina Govina.
Ji pabrėžė, kad finansų rinka nestovi vietoje ir ateityje galimi dar efektyvesni sprendimai, kurie galimai bus sukurti blokų grandinės technologijos pagrindu. Pasak jos, ši technologija ir virtualusis turtas nėra panacėja, bet galėtų tapti nišiniu vaistu kai kuriose efektyvumo stokojančiose srityse.
Elektronikos prekės už skaitmeninius pinigus
1 iš 500 užsakymų elektronikos prekių parduotuvėje Varle.lt yra „kriptovaliutinis“.
„Pinigų uždirbimo procesas nekeltų tokio azarto, jei ne galimybė juos išleisti, o dabar bitkoinų turi labai daug žmonių“, – samprotavo parduotuvės atstovė Alina Kazakevič.
Jos teigimu, sprendimą priimti mokėjimus kriptovaliutomis įmonė priėmė reaguodama į rinkos tendencijas: „Prie siūlomų atsiskaitymų už prekes būdų 2017 m. integravome inovatyviausią šių laikų sprendimą – atsiskaitymą bitkoinais – juk vis daugiau pardavėjų leidžia už prekes atsiskaityti kriptovaliutomis.“
Parduotuvė, pasak jos, siekia užtikrinti pirkėjų pasirinkimo laisvę – kaip pirkti, kada ir kur atsiimti, kaip mokėti.
„Pastebėjome masinį susidomėjimą ir norėjome pasiūlyti savo klientams šį būdą. Varle.lt siekia žengti koja kojon su inovacijomis“, – sakė A. Kazakevič.
Ji pridūrė, kad kriptovaliutos gali būti revoliucinga technologija, kuri vieną dieną gali pakeisti finansų pasaulį lygiai taip pat, kaip elektroninis laiškas pakeitė tarpasmeninės komunikacijos būdą.
„Sudėtinga prognozuoti, tačiau manome, kad nuo šiol jie nuolat užims bent nedidelę atsiskaitymų dalį. Šiuo būdu naudojasi toks klientų segmentas kaip novatoriai, besidomintys naujausomis technologomis, taip pat ir blockchain. Ar jų ateityje bus daugiau, priklausys nuo daugelio dalykų“, – apibendrino ji.
Turint bitkoinų, galima apskrieti pasaulį
Nuo technologijų pažangos neatsilieka ir Lietuvoje veikianti latvių skrydžių bendrovė „airBaltic“, kuri neseniai pateko į 10 inovatyviausių oro linijų pasaulyje sąrašą. Galimybės atsiskaityti bitkoinais pristatymas klientams, atstovų teigimu, buvo naujoviško požiūrio į paslaugą dalis.
2014 m. Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ tapo pirmąja pasaulyje oro linijų bendrove, priėmusia mokėjimą už bilietus bitkoinais į daugiau nei 70 vietų Europoje, Skandinavijoje, NVS šalyse ir Vidurio Rytuose.
Klientų, mokančių už lėktuvo bilietus kriptovaliutomis, skaičius stipriai išaugo 2017 m., o pernai ir pirmąjį šių metų pusmetį išliko stabilus.
„Vidutiniškai kiekvieną mėnesį naudojant bitkoinus sudaroma apie 20 rezervacijų, kiekviena iš jų susideda iš vieno ar kelių skrydžių. Nuo 2014 m., kai pristatėme mokėjimus kriptovaliutomis, šia paslauga pasinaudojo daugiau nei 1 tūkst. klientų, atlikusių vieną ar daugiau užsakymų“, – informavo Alfa.lt portalą bendrovės atstovai.
„airBaltic“ priima bitkoinus kaip apmokėjimą už bilietus, parduotus interneto svetainėje. Bilietų kainos, be abejo, nurodomos eurais, bet kai klientai moka už skrydį, sistemos operatorius jų kriptovaliutas konvertuoja į eurus pagal dabartinį valiutos kursą.
Atsiskaityti bitkoinais galima ir perkant pigiausius bilietus, vadinamus „airBaltic Basic“ klasės. Mokant neimamas komisinis mokestis už operacijos atlikimą.
BANKERA – lietuvių blockchain projektas
Šiuo metu Lietuvoje BANKERA pavadintas technologijų centras, įkurtas 2018 m. Centro veikla apima naujų skaitmeninių atsiskaitymo paslaugų bei produktų kūrimą tarptautinėms rinkoms. BANKERA kuria informacinių technologijų (IT) produktus, kuriuos naudoja finansinę veiklą vykdančios įmonės, veikiančios tiek ES, tiek kitose pasaulio šalyse.
„Tarptautinėse rinkose veikia mūsų sukurti produktai: „BANKERA Exchange“ – birža, kurioje galima prekiauti įvairiomis kriptovaliutomis; „BANKERA Loans“ – kriptovaliutomis įkeistų paskolų paslaugos. O šiuo metu mūsų komanda dirba prie „BANKERA Wallet“ – virtualios piniginės, kuri apima patogią vartotojo sąsają mobiliajame telefone bei internete, mokėjimo sąskaitą eurais, vėliau ir kitomis valiutomis, mokėjimo kortelę bei įmokų surinkimą“, – pasakojo Vytautas Karalevičius, vienas iš BANKEROS įkūrėjų.
Jis pridūrė, kad lietuviams jau daugiau nei šešerius metus įmonė siūlo kriptovaliutų keitimo paslaugas „SpectroCoin“ platformoje. O kitus produktus įmonė planuoja pasiūlyti vėliau, kai užbaigs jų bandymus užsienio rinkose.
Pasak V. Karalevičiaus, BANKERA nuo įprasto banko skiriasi pradine pozicija: „Mūsų produktai, kuriuos šiandien siūlome savo klientams, tiesiogiai susiję su virtualiomis valiutomis. Vėliau siūlysime ir tradicines finansines paslaugas. O įprasti bankai šiandien siūlo tradicines finansines paslaugas ir dar tik pradeda dairytis į virtualiųjų valiutų ar blokų grandinės sprendimų pusę.“
Jis tiki, kad po penkerių ar dešimties metų tarp skaitmeninių ir tradicinių bankų šių skirtumų nebeliks, tad BANKERA skirsis tik savo atėjimo į finansinių paslaugų rinką istorija.
„Mes tikime, kad blokų grandinės technologija iš esmės pakeis atsiskaitymų pasaulį ir padės pamatus naujai skaitmeninei ekonomikai. Turėdami reikiamų kompetencijų, jau šiandien esame vieni pirmųjų, siūlančių paslaugas, skirtas šiai ekosistemai. Išmanydami blokų grandinės technologiją, didžiausią jos potencialą matome finansų sektoriuje, tad pirmiausia ir orientuojamės į blokų grandinės technologija paremto turto valdymo sprendimų kūrimą“, – tvirtino technologijų centro atstovas.
Verslo aplinka – ypač palanki
„Teigiamai vertiname vyriausybės iškeltą ambiciją Lietuvai tapti ES fintech centru. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos institucijos vos per porą metų nuveikė tikrai daug. Turime pažangų reguliavimą, ganėtinai palankias sąlygas steigtis naujiems fintech verslams“, – sakė V. Karalevičius ir pridūrė, Lietuvai labai svarbu išsiugdyti ir pritraukti gerų IT specialistų.
Jis užsiminė, kad tai BANKERA stengiasi daryti ir pati, investuodama į darbuotojų ugdymą ir kompetencijų kėlimą: „Lietuvoje įkurtose įmonėse esame jau sukūrę per 120 darbo vietų, o šiemet planuojame pasamdyti dar 50 specialistų.“
Pasak jo, dar 2015 m. produktas „SpectroCoin“ pasiūlė sprendimą prekybininkams – priimti mokėjimus bitkoinais ir kitomis kriptovaliutomis.
„Pavyzdžiui, vienas iš mūsų klientų, „Topo centras“, jau kelerius metus sėkmingai leidžia savo pirkėjams atsiskaityti kriptovaliutomis. Lietuva turi daug perspektyvų, ir iškelta ambicija būti fintech centru ES yra realistiška“, – teigė BANKERA atstovas.
Vis dėlto ilgalaikė sėkmė, anot jo, priklausys nuo kelių pagrindinių klausimų: ar sugebėsime Lietuvoje ugdyti ir išlaikyti talentus, reikalingus fintech sektoriaus plėtrai, kaip greitai bus tobulinamas reguliavimas, atsižvelgiant į naujausias technologijas, ir ar galėsime sukurti palankias sąlygas fintech įmonėms savo produktais ir paslaugomis konkuruoti su tradiciniais bankais.
Lietuva tampa inovacijų traukos centru
Be privačių iniciatyvių, blokų grandinės technologijos panaudojimą skatina ir valstybinės institucijos. LB yra pirmasis reguliuotojas, kuriantis blokų grandinės technologija pagrįstą technologinę platformą. Jis bus pavadinta „LBChain“. Joje bus teikiamos konsultacijos reguliavimo bei technologijų klausimais.
Šiuo metu platforma jau įveikė du trečdalius kelio, netrukus prasidės baigiamasis etapas – savo produktus „LBChain“ prototipuose galės išbandyti to pageidaujančios fintech įmonės, kuriančios blokų grandinės technologija pagrįstus produktus, ir šios technologijos entuziastai. Pasak J. Govinos, atranka jau prasidėjo.
„Fintech, kurios viena atšakų yra blokų grandinės technologija, leidžia įmonėms efektyvinti verslo procesus, kurti naujus finansinius produktus, teikti paslaugas globaliai, o tai suteikia didesnį pasirinkimą vartotojui, atsiranda paprastesnių ir pigesnių paslaugų“, – komentavo J. Govina, LB valdybos nario patarėja.
Pasak jos, jau dabar galime stebėti fintech reiškinio poveikį: vartotojai gali naudotis jiems patogesnėmis bankų mobiliosiomis programėlėmis, mokėti telefonu, nemokamai pervesti pinigų į kitą šalį, apmokėti sąskaitas neiškeldami kojos iš namų.
„Esame pasirengę, o svarbiausia – atviri naujovėms. LB yra sukūręs bandomąją finansinių inovacijų aplinką („smėlio dėžę“), kurioje jau testuojama tarpusavio draudimo platforma. „Smėlio dėžėje“ suteikiame ne tik techninę pagalbą, bet ir konsultuojame įvairiais aspektais, pavyzdžiui, ar produktas atitinka teisinį reguliavimą“, – kalbėjo LB atstovė.
Neseniai LB paskelbė Vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymo (angl. Securities token offering, STO) gairių projektą. Taisykles atitinkančios blokų grandinės technologijos panaudojimas, išleidžiant vertybinius popierius, pasak LB atstovės, būtų sveikintinas, pagyvintų Lietuvos kapitalo rinką.
