Tomas Edisonas, garsusis amerikiečių išradėjas ir verslininkas, turėjo labai ilgą darbų sąrašą, kurio per savo ilgą gyvenimą taip ir neįveikė. Nepaisant to, jo elektros lemputė, kurią jam pavyko komercializuoti ir paskleisti po visą pasaulį, pakeitė visų mūsų miegą. Tuo tarpu pats Edisonas miegojo mažai ir pakankamai keistai.
Tomas Edisonas (Thomas Edison), garsusis amerikiečių išradėjas ir verslininkas, turėjo labai ilgą darbų sąrašą, kurio per savo ilgą gyvenimą taip ir neįveikė. Nepaisant to, jo elektros lemputė, kurią jam pavyko komercializuoti ir paskleisti po visą pasaulį, pakeitė visų mūsų miegą. Tuo tarpu pats Edisonas miegojo mažai ir pakankamai keistai.
Tomas Edisonas kartais miegodavo su plieniniais rutuliais rankose.
© commons.wikimedia.org
Tomas Edisonas buvo aistringas mokslininkas. Kaip ir Leonardo da Vinci ar Nikola Tesla jis norėjo nuolat dirbti laboratorijoje, tobulinti savo išradimus ir dėti pamatus naujiems pasiekimams, todėl beveik nemiegojo. Edisonas taip pat buvo užsidegęs verslininkas - jis norėjo, kad jo išradimai padėtų žmonėms, tačiau kartu ir išliktų jo kontrolėje. Visa tai reiškia, kad laiko Edisonas turėjo mažiau nei jam reikėjo.
Tomas Edisonas dažnai kartojo, kad miegas yra laiko švaistymas, užsilikęs nuo urvinių žmonių laikų. Jo išrasta elektros lemputė, beje, pakeitė viso pasaulio miego įpročius. Šviesa, kurią galima įjungti ir išjungti, žmonių miegą vidutiniškai sutrumpino 1-2 valandomis, tačiau kartu ir įvedė nuolatinį miego ritmą, kuris nekinta su metų laikais. O pats Edisonas per naktį dažnai miegodavo 2-3 valandas.
Edisonas savo kūrybiškumą patikėdavo ir ypatingai būsenai prieš gilų miegą
© commons.wikimedia.org
Tiesa, Edisonas tiek miegodavo tik naktį – jis dažnai nusnausdavo ir dienos metu. Aplinkiniai stebėdavosi, kaip lengvai Edisonui sekasi užmigti bet kur – po medžiu, kėdėje ar ant fotelio laboratorijos kampe. Kartais Edisonas prieš užsnūsdamas ant žemės padėdavo porą metalinių lėkščių, o į rankas paimdavo porą plieninių rutulių. Vaizdas galbūt ir buvo keistas, tačiau Edisonas turėjo paaiškinimą.
Už didelę dalį savo pasiekimų Edisonas dėkojo ypatingai būsenai, kurią protas patiria būdamas tarp sąmoningumo ir miego. Hipnotinė miego fazė (snaudimas), kaip manė Edisonas, leidžia atsikratyti įprastai kamuojamų minčių ir gali padėti sugalvoti šį tą naujo. Tačiau visos tuo metu kylančios idėjos yra pamirštamos pereinant į gilesnio miego stadijas. Būtent tam Edisonui ir reikėjo tų plieninių rutulių.
Edisonas įsitaisydavo savo kėdėje su plieniniais rutuliais rankose ir imdavo snausti. Būdamas pusiau sąmoningas jis laikydavo rutulius, tačiau galiausiai jo rankos atsipalaiduodavo ir sunkios sferos krisdavo žemyn. Garsą sustiprindavo ir tos metalinės lėkštės ir Edisonas pabusdavo. Šalia jis visada turėjo rašiklį ir bloknotą idėjoms užsirašyti.
Edisonas nebuvo vienintelis savo kūrybiškumą patikėdamas šiai būsenai tarp miego ir sąmoningumo. Poetas Johnas Keatsas taip pat teigė, kad daug išmoksta balansuodamas tarp miego ir visiško sąmoningumo.
