12 sekundžių ir per jas įveikti 36 m 57 cm pakeitė visą žmoniją. Brolių Wrightų pakilimas simbolizavo žmonių norą pažinti, patirti, keliauti. Šiandien tik maža dalis žmonių, lipdami laipteliais į „Boeing“ ar „Airbus“ orlaivį, pagalvoja apie tuos, kurie orlaivius prižiūri ir tikrina, kad saugiai pasiektume savo kelionės tikslą. Kokia būtų jų klaidos kaina, kokia atsakomybė slegia jų pečius išleidžiant orlaivį iš angaro?
Asociatyvi nuotr.
Nuo 2004 metų skrydžių skaičius beveik padvidubėjo – tikimasi, kad 2019 metais jų skaičius pasieks 40 milijonų. Tiesa, be aviacijos mechanikų nė vienas lėktuvas negalėtų saugiai pakilti. LRT.lt žurnalistai apsilankė mechanikų namuose Vilniaus oro uoste, kur prižiūrimi ir remontuojami keleivius skraidinantys orlaiviai.
Kad būsimi mechanikai neapsiribotų vien tik teorinėmis žiniomis, o jų praktinis paruošimas būtų greitesnis ir sklandesnis, bendrovė „FL Technics“ pristatė savo sukurtą virtualios realybės mokymų simuliatorių.
„Šį darbą dirbantys žmonės iš esmės yra dėl jo pamišę, lėktuvai, angarai kartais yra visas jų gyvenimas. Mechanikų nuolatos trūksta, todėl savo darbuotojus tikrai mylime, skatiname premijomis, nemokamai maitiname“, – teigė „FL Technics“ generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas.
Lėktuvas be istorijos – bevertis
Angare galioja gana griežta tvarka. Pavyzdžiui, be užduočių, kurias reikia atlikti, lapo nė vienas mechanikas negali artintis prie lėktuvo. Po kiekvienos atliktos procedūros užduočių lape pasirašo ją atlikęs darbuotojas, o visa tai dar kartą patvirtina prižiūrėtojas.
Pasirodo, kai kurių lėktuvų popierinės istorijos užima daugybę vietos ir yra saugomos specialiose patalpose, kur reguliuojama temperatūra, drėgmė. „Lėktuvas be istorijos yra bevertis. Jis stovės ant žemės, jame galima įrengti viešbutį ar kavinę, tačiau niekas juo nenorės skraidinti žmonių. Pavyzdžiui, „Boeing“ variklis gali kainuoti milijoną eurų, o be istorijos – tik kelis tūkstančius. Tačiau visą jį perrinkti, pertikrinti ir dokumentuoti gali būti dar brangiau“, – sakė vadovas.
Žurnalistams mechanikai pademonstravo, kaip laikantis aprašytų procedūrų ir instrukcijų atidengti orlaivio variklį, patikrinti atgalinės traukos mechanizmą, kuris, orlaiviui nusileidus, atlieka 80 proc. stabdymo. Už likusius 20 proc. atsakingi pagrindinės važiuoklės stabdžiai.
Virtualioje realybėje pamestas atsuktuvas
Vėliau tas pats procesas buvo atkartojamos bendrovės sukurtame virtualios realybės simuliatoriuje. Jo kūrėjams pavyko atkurti angaro aplinką, užlipus kopėtėlėmis prie variklio, aplanko ir aukščio pojūtis. Virtualus mechanikas turi pasirūpinti įrankiais, vaikščioti po angarą ir laikytis visų procedūrų, aprašytų instrukcijoje, kuri virtualios realybės atveju virsta patogiu meniu.
„Nenorime, kad tai būtų kompiuterinis žaidimas. Tai turi būti vieta, kurioje būsimas mechanikas save išbandys, kad vėliau atlikdamas užduotis jaustųsi daug drąsiau. Virtualioje erdvėje galima klysti, klaidos kaina nebus tokia didelė“, – teigė vienas simuliatoriaus kūrėjų.
Žilvino Lapinsko teigimu, šis simuliatorius gali pagreitinti būsimų mechanikų parengimą. Be to, sausos teorijos žinios bus papildytos gana realistiškai atkurtu vaizdu: „Geriau klysti čia, nes visi esame žmonės. Be to, lėktuvų savininkai dažnai nenori ir neleidžia, kad jų lėktuvą prižiūrėtų nepatyrę, besimokantys specialistai.“
Tiesa, kol kas simuliatoriuje iš rankų paleidus, pavyzdžiui, atsuktuvą, šis po kurio laiko grįžta atgal – nereikia nulipti kopėtėlėmis jo pasiimti. Be to, mygtuko paspaudimu galima teleportuotis iš vietos į vietą ir taip sutaupyti laiko.
„Virtuali realybė yra ir saugesnis mokymosi etapas, apsaugantis tiek darbuotoją nuo netinkamų veiksmų, tiek įmonę nuo galimų finansinių nuostolių. Daryti klaidas yra žmogiška, tačiau jos gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų, o virtualioje realybėje galima išmokti tokių klaidų nepadaryti“, – pridūrė „FL Technics“ IT ir inovacijų vadovas Ramūnas Paškevičius.
Universitetams – per brangu
„Orlaivių remonto specialistų parengimo trukmė yra bene didžiausia problema visame pasaulyje. Pagrindiniai mokymai trunka apie tris mėnesius, o tai dirbant aviacijos industrijoje – didelė prabanga bet kokiai įmonei. Mes nusprendėme taikyti pačias naujausias technologijas ir investuoti į aukštos kokybės virtualios realybės mokymus. Tikimės, kad galiausiai mokymus galėsime sutrumpinti iki trijų savaičių“, – sakė „FL Technics“ vadovas.
Anot jo, orlaivių mechanikų trūkumas tik didės, todėl reikia ieškoti sprendimų. Paklaustas apie galimybes tokius specialistus ruošti aukštosiose mokyklose, jis teigė, kad universitetams ar kolegijoms rengti sertifikuotus mechanikus yra tiesiog per brangu. „Reiktų itin aukštos kvalifikacijos dėstytojų, neaišku, kokius lėktuvus taisydami studentai praktikuotųsi“, – tikino jis.
Vadovo nuomone, šiandien po aviacijos studijų orlaivių mechanikais norintys tapti žmonės prilygsta tiems, kurie ateina, pavyzdžiui, iš automobilių serviso.
Afrika sprendžia sezoniškumo problemas
Šiuo metu bendrovėje dirba daugiau kaip 800 darbuotojų. Orlaiviai prižiūrimi angaruose Vilniuje, Kaune, Indonezijoje ir Kinijoje. Viešai prieinamais duomenimis, vidutinis darbuotojų atlyginimas – 2954 EUR prieš mokesčius.
Pasak vadovo, daug vilčių dedama į Kinijoje rinką, nes šioje šalyje auga pragyvenimo lygis, o keliavimas tarsi užprogramuotas kinų galvose. „Bendraujame su jais, todėl galime pasakyti, kad jie tikrai labai mėgsta keliauti. Jei to negali daryti lėktuvu, keliaus traukiniu, jei negali keliauti traukiniu, važiuos dviračiu“, – pasakojo direktorius.
Vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog aviacijos rinkai didesnės įtakos nepadarė ir pasaulinė ekonomikos krizė, todėl, pasak jo, augimo tendencijos ir prognozės turėtų išsipildyti.
Tiesa, net ir šioje rinkoje jaučiamas sezoniškumas: „Žiemą Europoje atsisakome užsakymų, nes tiesiog negalime fiziškai priimti daugiau lėktuvų. Sezoniškumą bandome spręsti ieškodami klientų Afrikoje.“