Paprastai skausmą ar kitus nemalonius pojūčius pajutę žmonės paaiškinimo, kas gali sukelti tokius simptomus, ieško internete. Kartais paieškojus informacijos internete galima lengvai išblaškyti abejones, tačiau dauguma žmonių žino, kad net specialistų parašyto straipsnio nereikėtų laikyti asmenine medicinine diagnoze.
Paprastai skausmą ar kitus nemalonius pojūčius pajutę žmonės paaiškinimo, kas gali sukelti tokius simptomus, ieško internete. Kartais paieškojus informacijos internete galima lengvai išblaškyti abejones, tačiau dauguma žmonių žino, kad net specialistų parašyto straipsnio nereikėtų laikyti asmenine medicinine diagnoze.
Tačiau vadinamieji „kibernetiniai hipochondrikai“ įsitikinę, kad tokios paieškos užtenka, todėl išsiugdo įprotį informacijos apie bet kokį „simptomą“ ieškoti internete ir diagnozę nustatyti patys.
Tinklalapyje „Bright Side“ aptariama ši problema ir galimi būdai išgydyti kibernetinius hipochondrikus nuo sutrikimo, atsirandančio nuo pernelyg dažno interneto naudojimo ieškoti informacijos apie ligas.
Kibernetinė hipochondrija – tai nerimo pasekmė
Šiais laikais gydytojams tenka dirbti su pacientais, tvirtinančiais, kad turi smegenų auglį, nes ėmė skaudėti galvą. Taip nutinka dėl to, kad pacientai informacijos apie ligas bei jų požymius ir simptomus ieško internete.
Kibernetinė hipochondrija – tai sutrikimas, kurį turintys žmonės atlieka jų pačių kriterijus atitinkančią paiešką internete ir patys sau nustato dažnai itin sunkių ligų diagnozes. Dėl to jie ima dar labiau nerimauti, o gydytojams pasidaro sunkiau dirbti. Neigiamos nepasotinamo noro ieškoti informacijos apie ligas pasekmės
Kaip ir visi psichologiniai sutrikimai, kibernetinė hipochondrija turi neigiamų pasekmių ją patiriantiems žmonėms. Štai keletas nuolatinio ir nesustabdomo informacijos ieškojimo internete padarinių:
1. Imama daugiau nerimauti. Nuolat ieškodami straipsnių apie sveikatos sutrikimus, kibernetiniai hipochondrikai randa nepaprastai didelį kiekį informacijos ir ima nerimauti dėl retų ligų, kuriomis greičiausiai niekada nesusirgs.
2. Imama gydytis patiems ir nebevartoti paskirtų vaistų. Vieni hipochondrikai pradeda gydytis internete rekomenduojamais vaistais net nepasitarę su gydytoju, o kiti taip įtiki savo sugalvota diagnoze, kad nustoja vartoti gydytojų skirtus vaistus. Toks elgesys gali labai neigiamai paveikti fizinę sveikatą.
3. Susergama hipochondrija. Kibernetiniai hipochondrikai internete nuolat gauna daug informacijos apie ligas ir ima bijoti jomis susirgti, o dėl to kibernetinė hipochondrija gali tapti tikra hipochondrija.
4. Išsivysto nosofobija. Ši fobija labai paplitusi medicinos studentų tarpe, nes jie nuolat gauna daug informacijos apie įvairius sutrikimus. Nosofobija gali išsivystyti ir tarp kibernetinių hipochondrikų. Ji gali padidinti nerimą ir paniką, patiriamą galvojant, kad galima netikėtai susirgti.
Kaip gydyti kibernetinę hipochondriją
Kibernetinę hipochondriją, kaip ir kitus psichinius sutrikimus, reikia gydyti psichologiniais metodais. Suprasti, kad iš tiesų neserga, pacientams turėtų padėti artimieji ir draugai. Kibernetine hipochondrija sergantiems žmonėms labai padeda psichoterapijos seansai bei artimųjų parama. Itin sunkiais atvejais gali padėti ir psichofarmakologiniai preparatai, nes jie palengvina paciento kelionę išgijimo link.
Nepamirškite, kad diagnozių niekada negalima daryti remiantis tik internete rasta informacija. Vizito pas gydytoją negali pakeisti joks tinklalapis. Jei nerimaujate, nieko nelaukdami paskambinkite gydytojui. Juk tai – daug geriau, negu nuolat gyventi jaudinantis ir bijant ligos, kuria galbūt net nesergate.
