Ar 2019-ieji bus tie metai, kai žmonėms pavyks atverti pirmąjį portalą į paslaptingą dimensiją, kuri yra tarsi mūsų tikrovės veidrodinis atspindys?
Rytinėje Tenesio valstijos dalyje esančios laboratorijos „Oak Ridge National Laboratory“ mokslininkai tikisi, kad pavyks. Jie kaip tik užbaigė kurti įrangą, kurią išbandys šią vasarą. Galbūt pirmą kartą galėsime žvilgtelėti į paralelinę visatą, kuri, tikėtina, daugeliu ypatybių yra identiška mūsiškei: identiškos dalelės, planetos ir gal net gyvybė, praneša independent.co.uk.
Asociatyvi nuotr.
Projektui vadovaujanti fizikė Leah Broussard praėjusią savaitę NBC duotame interviu bandymą aptikti paslėptą dimensiją pavadino „pakvaišusiu“.
Kalbos apie paslėpto veidrodinio pasaulio atradimą primena mokslinę fantastiką seriale „Keisti dalykai“ („Stranger Things“), tačiau fizikai ne kartą kalbėjo apie jo egzistavimą, bandydami paaiškinti anomalius stebėjimų rezultatus. Tiesa, kol kas tvirtų šios hipotezės įrodymų neturime.
Vienas anomalių rezultatų rinkinys, įkvėpęs tolesnius tyrimus, buvo gautas dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje, kai dalelių fizikai matavo, kiek laiko reikia iš atomo branduolio pašalintiems neutronams suskilti į protonus.
Dviejų atskirų eksperimentų metu buvo nustatyta, kad neutronai skyla skirtingu greičiu, užuot tapę protonais vienodu greičiu, kaip buvo tikimąsi.
Vieno eksperimento metu laisvi neutronai buvo sugauti naudojant magnetinius laukus ir patalpinti į specialius laboratorinius buteliukus. Atliekant kitą eksperimentą, branduolinio reaktoriaus energijos sraute buvo analizuojami protonai, susidarę skylant išspinduliuotiems laisviems neutronams.
Šios dalelės branduolinio reaktoriaus energijos sraute egzistavo vidutiniškai 14 minučių ir 48 sekundes – 9 sekundėmis ilgiau nei laboratoriniuose buteliukuose.
Skirtumas gali pasirodyti nedidelis, tačiau mokslininkams jis neduoda ramybės iki šiol. Vienas iš galimų paaiškinimų – paralelinė visata, t. y. yra du skirtingi neutronų gyvavimo laikotarpiai ir maždaug 1 proc. neutronų „peržengia“ nematomą slenkstį, skiriantį mūsų pasaulį nuo veidrodinio, tada sugrįžta ir suskyla į protonus, kuriuos užfiksuoja mokslininkų įranga.
Naujojo eksperimento metu į jokių ertmių neturinčią ir nieko nepraleidžiančią sieną bus nukreiptas neutronų spindulys. Kitoje sienos pusėje bus įrengtas neutronų detektorius, kuris lyg ir neturėtų nieko aptikti. Tačiau jei detektorius visgi aptiks neutronus, mokslininkų teigimu, tokiu atveju jie bus perėję kiaurai sieną „nuvibravę“ į veidrodinį pasaulį – tapę veidrodiniais neutronais ir vėl atsiradę mūsų visatoje, tiksliau – laboratorijoje Tenesio valstijoje.
„Eksperimento metu bus galima aptikti tik tuos neutronus, kurie „vibruodami“ iškeliaus į veidrodinę visatą ir paskui sugrįš“, – birželio mėnesį žurnalui „New Scientist“ pasakojo L. Broussard.
Be to, abiejose sienos pusėse mokslininkų komanda sukurs magnetinį lauką, kurio stiprumą galės reguliuoti. Manoma, kad tam tikras magnetinio lauko stipris gali padėti dalelėms vibruoti.
Nepaisant gražios teorijos ir tinkamo pasiruošimo, komanda pernelyg nesitiki aptikti mūsų tikrovės dvynio.
„Manau, kad neutronų detektorius nieko neužfiksuos, – pareiškė L. Broussard, kalbėdama apie pradinius bandymus. – Bet jeigu jis aptiks neutroną kitoje sienos pusėje, toks rezultatas gali turėti milžinišką potekstę.“
„Jei šis eksperimentas bus sėkmingas, iš pagrindų pasikeis mūsų supratimas apie tikrovę“, – NBC sakė L. Broussard.
Veidrodinės visatos egzistavimas taip pat padėtų atsakyti į klausimą, kodėl mūsų visatoje taip mažai izotopo Li-6. Fizikų teigimu, po Didžiojo sprogimo jo turėjo susidaryti kur kas daugiau.
Aptinkamus daug energijos turinčius kosminius spindulius, atkeliaujančius iš už mūsų galaktikos ribų, irgi paaiškintų veidrodinės galaktikos egzistavimas.
Jie yra per daug galingi, kad būtų atskrieję tik iš stebimosios visatos, tačiau gal šie spinduliai „nuvibruoja“ į veidrodinę visatą ir paskui sugrįžta į mūsiškę. Tokiu atveju jų galios paslaptis būtų įminta.